alga

Sveikatos apsaugos ministras žada, kad medikų piniginės papilnės kitų metų viduryje. Tačiau kiek laisvų pinigų algoms liks biudžete, Veryga nežino. Medikams nuolatiniai valdžios pažadai jau atsibodo. Algas esą reikia kelti ne keletu procentų, o kelis kartus. Antraip jie grasina arba emigruosiantys, arba kilsiantys į streiką. Pavyzdį Lietuvai rodo latviai – ten medikų algos kitąmet didės net 80-čia procentų. Valerijus Morozovas šeimos gydytoju dirba jau 15 metų.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų - iki 400 eurų.  Dėl to ketvirtadienį sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu - ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.

Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija Viešūnaitė. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir įtvirtinus galimybę pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, darbdaviai jį įvertino skeptiškai.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad ateityje atlyginimai šalyje augs, o reaguodami į užsienio kapitalo įmonių atėjimą į Lietuvą, pasitempti bus priversti ir vietos verslininkai. „Užsienio kapitalo įmonėse vidutinis atlyginimas yra 1,2 tūkst. eurų. Aišku, tik kiekis tų darbo vietų nėra toks. (...) Mūsų verslas niekur nedings, kadangi konkurencija darbo rinkoje yra didžiulė.

Latvijos gyventojų manymu, vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ turėtų siekti 1165 eurus, kad būtų patenkinti „normalaus gyvenimo“ poreikiai, rodo naujausi sociologinių tyrimų bendrovės SKDS šalies gyventojų apklausos rezultatai. Respondentų nurodytas vidutinis minimalių mėnesio pajamų dydis, būtinas „visų svajonių išsipildymui“ – 3342 eurai. Deja, tokie norai smarkiai prasilenkia su realybe. Kaip rodo oficialioji statistika, vidutinis išmokėtas mėnesio atlyginimas sudaro tik 55 proc.

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri diskusijų tema. Nepaisant to, beveik 75 proc. respondentų norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji. 6 iš 10-ies su artimais draugais kalbasi apie jų atlyginimus. Tai Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį vėl numatoma diskutuoti dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo 2018–2020 metais kelti algas pareigūnams. Ankstesnis VRM siūlymas trejus metus kasmet kelti visų statutinių pareigūnų algas po mažiausiai 95 eurus nesulaukė pritarimo, todėl dabar vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas siūlys algas kelti mažiau.

Keli Seimo „valstiečiai“ siūlo keisti ligoninių vadovų darbo apmokėjimo tvarką, jų atlyginimą susiejant su vidutiniu tos įstaigos gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu. Pasak iniciatorių, dabartinė tvarka nemotyvuoja ligoninių vadovų kelti atlyginimus personalui. Sveikatos draudimo įstatymo pataisas teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai Asta Kubilienė, Darius Kaminskas bei Vida Ačienė.

 Atlyginimai – vieni mažiausių, pensijos – irgi, tačiau kainos Lietuvoje kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Žmonės ironizuoja, kad net nebėra prasmės eiti į parduotuvę, nes brangsta pačios reikalingiausios prekės. Ekonomistai aiškina, kad Lietuva vėl „pirma nuo galo“ dėl... geresnio gyvenimo. mat didėjant algoms, kyla ir kainos.   Žmonių skundus šį kartą patvirtina ir naujausi „Eurostato“ duomenys.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad minimalioji mėnesinė alga ateityje turėtų būti didinama, tačiau profesinių sąjungų siūlymas iškart ją kelti iki 500 eurų nėra realus. „Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bus suformuota nauja Trišalė taryba ir pirmas žingsnis kalbant apie minimalaus atlyginimo didinima yra ten. Aš tikrai palaikyčiau tokių diskusijų pradžią.

Ar norėtumėte per valandą uždirbti 10 tūkst. eurų? Būtent tiek gauna brangiausiai apmokamas pasaulio sportininkas. Čempionų lygos, Europos, Ispanijos čempionas ir geriausias pasaulio futbolininkas Cristiano Ronaldo šluojasi ne tik titulus. 32-ejų portugalo sąskaitą per metus papildo 83 mln. eurų, o tai – beveik 10 tūkst. vos per valandą. Savo apatinių liniją, viešbutį ir net muziejų turintis futbolininkas vien iš reklamos gauna daugiau nei 30 mln. Antras sąraše – LeBronas Jamesas.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Vyriausybė pritaria siūlymui pakelti mokslininkų atlyginimų apatines ribas. Jei pataisos bus priimtos Seime, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos didės 50 proc. (nuo 468,6 iki 703,4 euro), vyresniųjų mokslo darbuotojų – 27 proc. (nuo 553,8 iki 703,4 euro), mokslinių sekretorių – 8 proc. (nuo 653,2 iki 703,4 euro). Ministerija pažymi, kad projektui įgyvendinti šiemet reikėtų 3,1 mln.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 823 eurai, Latvijoje - 894 eurai, Estijoje - 1182 eurai. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis labiausiai išaugo Lietuvoje - 8,7 procento. Jo augimas Latvijoje siekė 5,9 proc.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Iš maždaug 90 Vyriausybės ir ministerijų politinio pasitikėjimo tarnautojų kiek daugiau nei trečdaliui skirtos priemokos prie pareiginės algos, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Didesnius ar mažesnius priedus už valstybės tarnybos stažą gauna apie pusšimtį politinio pasitikėjimo Vyriausybės ir ministerijų tarnautojų.

Kodėl lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet neuždirba tiek, kiek kaimynai latviai ar estai? Estų vidutinė alga už mūsiškę didesnė net 300-ais eurų. Ekspertai turi atsakymą: Lietuva vis dar nemoka tolygiai paskirstyti pinigų. O kai valdžia nei iš šio, nei iš to dar sugalvoja didinti mokesčius, esą visiems nusvyra rankos. Liūdni darbuotojų veidai Lietuvoje – įprastas vaizdas. Dažnas užkalbintas tik numoja ranka, esą su uždirbama alga net neverta eiti į parduotuvę.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, kiek darbuotojai troško uždirbti prieš porą metų.  Tačiau finansinės sąlygos – ne vienintelės, dėl kurių darbuotojai ima ieškoti kitų darbų. Darbo portalo CVbankas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. Sprendimas bus skelbiamas lapkričio 23 dieną, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Darbo užmokesčio klerko pareigas atlikusi Leanne Runglay ilgai kentėjo nuo viršsvorio, buvo nepatenkinta savo gyvenimo būdu ir nuolat depresavo. Tad aplinkinius nustebino poelgis, dėl kurio ji šiandien sėdi teisiamosios suole. Pamažu ėmė kristi 28-erių Leanne svoris, galop ši tapo kerinčia gražuole ir kardinaliai pakeitė profesiją – tapo „Instagram“ gyvenimo būdo trenere. Socialinėje erdvėje moteris turi 1600 sekėjų auditoriją.

Sunkvežimius remontuojančios Kauno įmonės vadovas iš bendrovės kasos savinosi dešimtis tūkstančių eurų, vėliau klastojo dokumentus, kad pateisintų šių pinigų trūkumą – esą iš bendrovės jis ėmė terminuotą paskolą. Apgaulingai apskaitą tvarkęs verslininkas kurį laiką darbuotojams nemokėjo algų ir bankrutavo, atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų ikiteisminis tyrimas.

Finansinės įmonių krizės, pasunkėjusi ekonominė situacija ar patirti nuostoliai priverčia darbdavius imtis radikalių taupymo priemonių, kurių taikinyje dažniausiai atsiduria darbuotojai ir jiems priklausantis darbo užmokestis. Nemažai darbo ginčų kyla būtent dėl neišmokėto atlyginimo. Teisininkas pataria kaip darbuotojai turėtų elgtis, patekę į panašią situaciją. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą, kartu apima ir teisę į atsiskaitymą laiku.

Lietuviai į sąskaitas gauna nebe riestainio skylę. Ir perka vis daugiau. Vadovai pastebi, kad žmonės pinigines atveria vis plačiau – daugiau kaip euras už gardėsį pirkėjų neatbaido. Šiemet kilo ir darbuotojų algos. Tiesa, priverstinai – 80 eurų kilo minimali alga. Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai įmonėje didėjo net 30 procentų. „Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Darbo rinkoje, ypač kai kuriose srityse, pastebint darbuotojų trūkumą, darbdaviams tenka pasukti galvą, kaip pritraukti naujų darbuotojų. Įmonės darbuotojus vilioja ne tik atlyginimu, bet ir įvairiais kitais privalumais. Tačiau kartais privalumų faktu žaidžiama – kaip išskirtinės sąlygos įvardijami savaime suprantami dalykai. Siūlomo darbo skelbimuose dažniausiai minimi privalumai vis dėlto yra neapčiuopiami, orientuoti į tokius kandidatus, kuriems darbe svarbūs iššūkiai ir galimybės.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2015 metais buvo 14,3 proc. ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 0,6 procentinio punkto. Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, pernai sudarė 15,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 17,3 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo penktadienio didėja 30 eurų iki 380 eurų. MMA bus taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp kurių - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. Minimalaus atlyginimo didinimui šių metų biudžete yra rezervuota 21,1 mln. eurų. Didinti MMA nuo šių metų liepos valdančiųjų Politinė taryba nusprendė dar pernai, o Vyriausybė tam pritarė praėjusią savaitę. Paskutinį kartą MMA 25 eurais iki 350 eurų padidinta šių metų pradžioje.

Nuo kitų metų turėtų būti viešai skelbiami vidutiniai darbuotojų atlyginimai. Verslo konfederacija tokią prievolę vertina skeptiškai – esą vidutinis atlygis nieko nepasako apie tai, kiek uždirba konkretus darbuotojas. O apibendrinti skaičiai neturi jokios naudos nei darbdaviui, nei dirbančiajam. Tuo tarpu Seimo nariai atšauna, kad žmonėms bus sveika žinoti vidurkį ir jį palyginti su kitose įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimais.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kitąmet politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus skaičiuoti pagal tokį pat bazinį dydį kaip ir šiemet. Ministerijos parengtame projekte numatyta 2017 metams patvirtinti 130,5 euro bazinį dydį. Anot SADM, nustačius minėtą dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, karių darbo užmokestis nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

Šiandien statybų sektoriuje jaunimo maža: jauni žmonės nesirenka profesinių statybos mokslų, jei renkasi – išvyksta dirbti į užsienį ar baigę dirba ne pagal specialybę. Tai lemia, kad išsikvietę statybininkus vis rečiau sulaukiame jaunesnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Blogai tai ar gerai, sprendžiame kiekvienas, vis dėlto statybų sektorius nesuvaldomai sensta.

 Palanga puošiasi ir ruošiasi sezonui: darbininkai triūsia tiesdami milijonų kojų mindomą pagrindinį taką, vedantį prie jūros tilto. O kavinės, restoranai ir net kebabinės, viešbučiai intensyviai ieško, kas šią vasarą aptarnaus svečius.

Populiarumo nuopolį išgyvenantys socialdemokratai ėmėsi švaistytis pažadais. Sekmadienį Vilniuje partijos suvažiavimo metu valdantieji pateikė savo Seimo rinkimų programą, kurioje – pažadai apie didesnius atlyginimus ir pensijas, sumažintą nedarbą ir kovą su demografine krize.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Lietuva bandys stabdyti Briuselio iniciatyvą suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams, nuogąstaudama, kad tai suduotų smūgį šalies vežėjams. Europos Komisija teigia taip siekianti daugiau skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos. Lietuvos Seimas kartu su kitų Rytų Europos šalių parlamentarais ketina pasinaudoti vadinamąja „geltonosios kortelės“ procedūra, kuri įpareigotų Europos Komisiją persvarstyti siūlomą teisės aktą.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, buvusi finansų ministrė. Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienio rytą priims finansų bei švietimo ir mokslo ministrus, su kuriais aptars galimybes šiemet skirti papildonų pinigų pedagogų algoms didinti. Antrą savaitę streikuojantys tūkstančiai pedagogų reikalauja visiems mokytojams nuo rugsėjo 5 proc. pakelti algas, tam reikėtų papildomai daugiau kaip 12 mln. eurų.

Nepaisant besitraukiančios darbo jėgos ir sparčiai mažėjusio eksporto į rytų rinkas, pernai užimtumas augo gana sparčiai. Verslui vis sunkiau randant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimų augimas ir šiemet viršys produktyvumo didėjimą. Visgi žvelgiant į ateitį, nepamatuotas minimalaus atlyginimo kėlimas, besitraukianti darbo jėga ir delsimas įgyvendinti struktūrines reformas gali kelti grėsmę tvariam ekonomikos augimui ir stabdyti atlyginimų artėjimą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Darbo užmokesčio dydis ateityje Lietuvoje neturėtų būti siejimas su darbuotojo išsilavinimu, nusprendė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad tokia nuostata ateityje, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, galėtų būti taikoma.