alga

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

„Kažkada per rikiuotę mums pasakė „elkitės kaip pareigūnai, nes tokie esate“. Bet gaila, kad visi jau seniai nebesijaučia pareigūnais, o tik kažkieno trečiarūše našta...“, - apie planus emigruoti ir apverktinas darbo sąlygas pasakoja jaunas Lietuvos ugniagesys. Nesulaukę parlamentarų pritarimo didinti atlyginimus ugniagesiai nebetyli ir drąsiai pasakoja, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

 Keli parlamentarai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti įstatymą dėl padidinto kitų metų pareiginės algos bazinio dydžio, jis atlyginimus keltų ne tik tarnautojams, bet ir politikams. Seimas praėjusią savaitę po devynerių metų pertraukos dviem eurais iki 132,5 euro pakėlė bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Didžiajai daliai tarnautojų tai reikštų atlyginimo augimą maždaug 10 eurų iki mokesčių.

 Penktadienį pranešta, kad Šiauliuose užfiksuotas išskirtinis darbuotojų smurto prieš darbdavį atvejis. Gruodžio 14 d. 12.15 val. Šiauliuose, Spindulio g., namo kieme, du darbuotojai ir vienas pažįstamas asmuo dėl vėluojančių algų už statybos darbus sumušė darbdavį. Iš smurtą patyrusio vyro kelnių kišenės taip pat buvo pagrobta 1050 eurų. Sumuštam vyriškiui prireikė medikų pagalbos – po apžiūros jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Padaryta turtinė žala įvertinta 1270 eurų.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

 „Sodra“ ketvirtadienį išsiuntė 84 tūkst. vadinamųjų „vyšninių vokų“ savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie rizikuoja gauti mažas pensijas, jei jų oficialios pajamos nepadidės. Tai yra ankstesnės akcijos, kuria buvo perspėti samdomi darbuotojai, tąsa. „Jeigu nepasidinis pajamų, 9 tūkst. gyventojų rizikiuoja nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo ir išvis negauti „Sodros“ pensijos, o 57 tūkst. rizikuoja nesukaupti būtinojo stažo, kuris nuo kitų metų ilgėja. Tad apie 60 tūkst.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ketvirtadienį planuoja registruoti projektus dėl valstybės tarnybos pertvarkos – valdininkų skaičius turėtų sumažėti, o jų atlyginimai augtų. Ministro teigimu, šiuo metu valstybės tarnyba nėra patraukli dėl mažų atlyginimų, sunku išlaikyti gerus specialistus. Anot E. Misiūno, jei prieš keletą metų konkursuose pretenduodavo keturi žmonės į vieną vietą, šiuo metu sulaukiama tik dviejų pretendentų.

Seime ruošiantis tvirtinti kitų metų šalies biudžetą, pasiūlymas didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus palaikymo nesusilaukė. Idėją kritikavęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad ugniagesiai savo pinigus iššvaistė pirkdami „auksines kopėčias“. Seimas antradienį tvirtina kitų metų valstybės biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo.

Studentų, jų tėvų ir valdžios lūkesčiai aukštajam mokslui išties dideli, juk čia gimsta šalies specialistai. Tačiau palyginus akademikams ir parduotuvių darbuotojams siūlomus atlyginimus ištinka šokas – parduotuvėje dėstytojai uždirbtų daugiau. „Sodros“ duomenimis, spalio mėnesį dalies valstybinių universitetų vidutiniai atlyginimai nusileido vidutiniams prekybų centrų darbuotojų uždarbiams. Pavyzdžiui, prekybos centro „Lidl Lietuva“ vidutinis spalio mėnesio bruto atlyginimas – 853,39 eurai.

  Kalvarijos ligoninės jau du mėnesius neturi iš ko mokėti algų darbuotojams, rašo portalas 15min.lt. „Du mėnesius darbuotojai negauna algų. Visas personalas – 68 žmonės – medikai, slaugytojai, visi. Priežastis yra ta, kad nėra pacientų, todėl ligoninė nesugeba uždirbti. Nėra šiandien pinigėlių tiek, kiek reikia, nes reikalavimai tokie, kad, nepaisant gyventojų skaičiaus, turime užtikrinti, pavyzdžiui, rentgeno budėjimus visą parą.

Bankams pats metas iš esmės keisti požiūrį į verslą, taip pat ir į jų darbuotojų bei vadovų darbo užmokesčio politiką, pareiškė „Nordea“ finansų grupės vadovas Casperas von Koskullas. Jo žodžiais, artėjantis masinis bankų veiklos automatizavimas ir robotizavimas neabejotinai sumažins jų darbuotojų skaičių bei atlyginimus. Didžiausias Skandinavijos finansų konglomeratas jau pradėjo persitvarkymą pagal naują verslo modelį, labiau paremtą technologijomis nei žmogiškaisiais ištekliais.

Skeptikai Lietuvai eilinę pasaulio pabaigą prognozuoja po 2020-ųjų, kai baigsis ES parama. Kad šis scenarijus neišsipildytų, būtina ruoštis jau dabar, sako banko „Luminor“ analitikai. Tačiau trumpojo laikotarpio situacija yra visai nebloga, o 2017-uosius apskritai bus galima vadinti spartaus ekonomikos augimo metais. Deja, įsisenėjusios sisteminės problemos ir nejudančios reformos aptemdo vidutinio laikotarpio perspektyvas.

Po devynerių metų Seimas ketina padidinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Pagal projektą, kitąmet norima nustatyti, kad šis dydis siektų 132,5 euro, tai yra būtų 2,5 euro didesnis nei šiemet. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo priimti naują Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymą. Juo, be kita ko, būtų keliami atlyginimai pareigūnams. Parlamentarai pažymi, kad kai kada STT pareigūnų tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir tarnautojų, o takoskyra išryškėjo STT pareigūnų tarnybos sąlygas palyginus su prokurorų situacija.

Kėdainių „Nevėžiui“ patyrus aštuntą nesėkmę Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), ekipos vyriausias treneris Ramūnas Cvirka rėžė, kad amerikietis Malcolmas Grantas susirgo žvaigždių liga. Skolingas neliko ir gynėjas, atskleidęs, kad negauna atlyginimo. M.Grantas šiame sezone rinko po 13,9 ir atliko 4,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. „Prieš treniruotę, kažkam pranešė, kad mūsų komandoje daugiau nežais. Su juo atsiskaityta, atlyginimas nevėluoja. Matyt, jis serga kažkokia žvaigždžių liga.

Iš vyriausybės didesnių algų reikalauja ne tik medikai. Skurstantys šalies mokslininkai taip pat piktinasi mažais, kartais net 500 eurų į rankas nesiekiančiais atlyginimais. Emigracija vilioja ne tik jaunus rezidentus, bet ir ką tik iškeptus mokslų daktarus, kurie tam, kad išgyventų turi rinktis tarp užsienio ir papildomo, nekvalifikuoto statybininko ar vairuotojo darbo Lietuvoje.

Lietuvos darbuotojų atlyginimai per metus padidėjo mažiausiai ir išlieka kukliausi Baltijos valdybėse, rodo statistika. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 29,1 proc. kuklesnis nei Estijoje ir 8 proc. mažesnis nei Latvijoje, rodo statistika. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 851 euras, Latvijoje - 925 eurai, Estijoje - 1201 euras.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

 Kitąmet medikų darbo užmokestis galėtų didėti 15–20 proc., teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Yra realybė, susijusi su mūsų finansinėmis galimybėmis, ir manau, kad kompromisas, kurio ieškoma, galbūt pavyks paankstinti atlyginimų kėlimą – ne liepos 1-oji, o šiek tiek anksčiau. Tas diapazonas 15–20 proc., dėl to tikrai galima derėtis, kalbėtis, ieškoti papildomų, dar trūkstamų finansavimo šaltinių. Manau, kad bet kokiu atveju tai yra dialogas.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

 Lietuvos karių atlyginimus iki 2020 metų numatoma padidinti 30 proc., lyginant su praeitų metų situacija. Per artimiausius trejus metus iš valstybės biudžeto tam numatoma skirti daugiau kaip 88 mln. eurų, rodo Vyriausybės patvirtintas projektas. Nuo šių metų spalio karių atlyginimai padidėjo 5 proc. Dabar „į rankas“ eilinis gauna 555 eurus, seržantas - 714 eurų, kapitonas - 1022 eurus, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija. Maistpinigiams kariai gauna po 240 eurų per mėnesį.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) reikalauja Seimo taisyti kitų metų valstybės biudžetą ir užtikrinti statutinių pareigūnų darbo užmokesčio kilimą 2018 metais. „2018 metų Lietuvos biudžete turi būti numatytos lėšos teisėsaugos pokyčiams finansuoti. (...) Pasakysiu tiesiai – pareigūnų netenkina iš Vyriausybės į Seimą iškeliavęs kitų metų šalies biudžeto projektas.

 38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį "į rankas" uždirbti nuo 800 eurų iki 1200 eurų, o 20 proc. - daugiau kaip 1200 eurų, rodo SEB banko internetinės apklausos rezultatai. Beveik 70 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog po penkerių metų jų mėnesio darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis kaip 1000 eurų, o apytikriai penktadalis tikisi didesnės negu 2000 eurų mėnesio algos po mokesčių. Dabar 43 proc.

Sveikatos apsaugos ministras žada, kad medikų piniginės papilnės kitų metų viduryje. Tačiau kiek laisvų pinigų algoms liks biudžete, Veryga nežino. Medikams nuolatiniai valdžios pažadai jau atsibodo. Algas esą reikia kelti ne keletu procentų, o kelis kartus. Antraip jie grasina arba emigruosiantys, arba kilsiantys į streiką. Pavyzdį Lietuvai rodo latviai – ten medikų algos kitąmet didės net 80-čia procentų. Valerijus Morozovas šeimos gydytoju dirba jau 15 metų.

Vykstant valstybės biudžeto pyrago dalyboms, Seimas vieningai pritarė idėjai didinti valstybės tarnautojų pareiginį algos bazinį dydį 1,5 euro. Nors ši suma neprilygsta valstybės tarnautojų uždarbiui iki krizės, tai pirmasis žingsnis, mano įstatymą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Šalyje kainos ir toliau kyla kaip ant mielių. Valdžia tikina, kad kyla ir atlyginimai. Štai ruošiamasi ir vėl didinti minimalią mėnesinę algą. Planuojama pridėti 20 eurų, tad MMA sieks 400 eurų. Tačiau darbuotojai tikina padidėjusių atlyginimų nejaučiantys. Priešingai, mažos algos katastrofiškai retina specialistų gretas. Vienas svarbiausių prioritetų, pasak buvusio LR Kultūros ministro Šarūno Biručio, - kultūros darbuotojų atlyginimų klausimas.

 Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų - iki 400 eurų.  Dėl to ketvirtadienį sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu - ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.

Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija Viešūnaitė. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir įtvirtinus galimybę pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, darbdaviai jį įvertino skeptiškai.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad ateityje atlyginimai šalyje augs, o reaguodami į užsienio kapitalo įmonių atėjimą į Lietuvą, pasitempti bus priversti ir vietos verslininkai. „Užsienio kapitalo įmonėse vidutinis atlyginimas yra 1,2 tūkst. eurų. Aišku, tik kiekis tų darbo vietų nėra toks. (...) Mūsų verslas niekur nedings, kadangi konkurencija darbo rinkoje yra didžiulė.

Latvijos gyventojų manymu, vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ turėtų siekti 1165 eurus, kad būtų patenkinti „normalaus gyvenimo“ poreikiai, rodo naujausi sociologinių tyrimų bendrovės SKDS šalies gyventojų apklausos rezultatai. Respondentų nurodytas vidutinis minimalių mėnesio pajamų dydis, būtinas „visų svajonių išsipildymui“ – 3342 eurai. Deja, tokie norai smarkiai prasilenkia su realybe. Kaip rodo oficialioji statistika, vidutinis išmokėtas mėnesio atlyginimas sudaro tik 55 proc.

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri diskusijų tema. Nepaisant to, beveik 75 proc. respondentų norėtų žinoti, kiek uždirba jų kolegos. Tas pats galioja ir visų lygių vadovams. Ir tai dar ne viskas. 62% apklausos dalyvių norėtų žinoti, kiek uždirba jų pažįstami, kaimynai, draugai ir artimieji. 6 iš 10-ies su artimais draugais kalbasi apie jų atlyginimus. Tai Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį vėl numatoma diskutuoti dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymo 2018–2020 metais kelti algas pareigūnams. Ankstesnis VRM siūlymas trejus metus kasmet kelti visų statutinių pareigūnų algas po mažiausiai 95 eurus nesulaukė pritarimo, todėl dabar vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas siūlys algas kelti mažiau.

Keli Seimo „valstiečiai“ siūlo keisti ligoninių vadovų darbo apmokėjimo tvarką, jų atlyginimą susiejant su vidutiniu tos įstaigos gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu. Pasak iniciatorių, dabartinė tvarka nemotyvuoja ligoninių vadovų kelti atlyginimus personalui. Sveikatos draudimo įstatymo pataisas teikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai Asta Kubilienė, Darius Kaminskas bei Vida Ačienė.

 Atlyginimai – vieni mažiausių, pensijos – irgi, tačiau kainos Lietuvoje kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Žmonės ironizuoja, kad net nebėra prasmės eiti į parduotuvę, nes brangsta pačios reikalingiausios prekės. Ekonomistai aiškina, kad Lietuva vėl „pirma nuo galo“ dėl... geresnio gyvenimo. mat didėjant algoms, kyla ir kainos.   Žmonių skundus šį kartą patvirtina ir naujausi „Eurostato“ duomenys.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad minimalioji mėnesinė alga ateityje turėtų būti didinama, tačiau profesinių sąjungų siūlymas iškart ją kelti iki 500 eurų nėra realus. „Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bus suformuota nauja Trišalė taryba ir pirmas žingsnis kalbant apie minimalaus atlyginimo didinima yra ten. Aš tikrai palaikyčiau tokių diskusijų pradžią.

Ar norėtumėte per valandą uždirbti 10 tūkst. eurų? Būtent tiek gauna brangiausiai apmokamas pasaulio sportininkas. Čempionų lygos, Europos, Ispanijos čempionas ir geriausias pasaulio futbolininkas Cristiano Ronaldo šluojasi ne tik titulus. 32-ejų portugalo sąskaitą per metus papildo 83 mln. eurų, o tai – beveik 10 tūkst. vos per valandą. Savo apatinių liniją, viešbutį ir net muziejų turintis futbolininkas vien iš reklamos gauna daugiau nei 30 mln. Antras sąraše – LeBronas Jamesas.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Vyriausybė pritaria siūlymui pakelti mokslininkų atlyginimų apatines ribas. Jei pataisos bus priimtos Seime, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos didės 50 proc. (nuo 468,6 iki 703,4 euro), vyresniųjų mokslo darbuotojų – 27 proc. (nuo 553,8 iki 703,4 euro), mokslinių sekretorių – 8 proc. (nuo 653,2 iki 703,4 euro). Ministerija pažymi, kad projektui įgyvendinti šiemet reikėtų 3,1 mln.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 823 eurai, Latvijoje - 894 eurai, Estijoje - 1182 eurai. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis labiausiai išaugo Lietuvoje - 8,7 procento. Jo augimas Latvijoje siekė 5,9 proc.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Iš maždaug 90 Vyriausybės ir ministerijų politinio pasitikėjimo tarnautojų kiek daugiau nei trečdaliui skirtos priemokos prie pareiginės algos, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Didesnius ar mažesnius priedus už valstybės tarnybos stažą gauna apie pusšimtį politinio pasitikėjimo Vyriausybės ir ministerijų tarnautojų.

Kodėl lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet neuždirba tiek, kiek kaimynai latviai ar estai? Estų vidutinė alga už mūsiškę didesnė net 300-ais eurų. Ekspertai turi atsakymą: Lietuva vis dar nemoka tolygiai paskirstyti pinigų. O kai valdžia nei iš šio, nei iš to dar sugalvoja didinti mokesčius, esą visiems nusvyra rankos. Liūdni darbuotojų veidai Lietuvoje – įprastas vaizdas. Dažnas užkalbintas tik numoja ranka, esą su uždirbama alga net neverta eiti į parduotuvę.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, kiek darbuotojai troško uždirbti prieš porą metų.  Tačiau finansinės sąlygos – ne vienintelės, dėl kurių darbuotojai ima ieškoti kitų darbų. Darbo portalo CVbankas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. Sprendimas bus skelbiamas lapkričio 23 dieną, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.