alga

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Dalis antstolių per mėnesį susižeria nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių eurų į rankas. Tokie įspūdingi uždarbiai piktina ir kai kuriuos Seimo narius. Valstietė Agnė Širinskienė siekia įpareigoti tūkstančius eurų uždirbančius antstolius viešai deklaruoti savo turtą. Antstolių rūmai tokiam siūlymui priešinasi – esą jie ir taip sulaukia gausybės grasinimų, o pradėjus viešinti turtą išpuolių gali tik padaugėti.

Seimas ruošia dar vieną staigmeną tūkstančius per mėnesį uždirbantiems antstoliams. Tik jiems patiems ta staigmena visai nepatinka. Valstietė Agnė Širinskienė užsimojo liepti antstoliams viešinti savo turto deklaracijas. Esą tai nuslopins antstolių norą be saiko plėšti iš žmonių pinigus. Skolų išieškotojai atkerta, kad skaidrumo dėl to nepadaugės, užtat pasitarnaus piktų kėslų turintiems buvusiems klientams – viešai matydami, kokį turtą valdo, jie paprasčiausiai eis kerštauti ar plėšikauti.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Didesnių algų reikalaujantys ugniagesiai, policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai vylėsi, kad pats pareigūnu ilgą laiką dirbęs premjeras užtars ieškant trūkstamų milijonų atlyginimams. Tačiau po susitikimo su Vyriausybės vadovu jie liko it musę kandę. Ugniagesių atstovai piktinasi, kad papildomų pinigų valdžia surado tik jų naujiems batams ir pirštinėms. Pareigūnai prašo daugiau nei 20 milijonų eurų algoms didinti, tačiau Vyriausybės kancleris atkerta – esą tokių pinigų planuose nebuvo.

Šiems metams artėjant į pabaigą, žmonės pradeda dėlioti kitų metų planus. Jau aišku, kurie mėnesiai atostogoms yra palankiausi dirbantiesiems: jei atostogausite būtent tuo metu, atostoginiai bus didesni. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja, kad kitais metais atostogauti labiausiai apsimokės sausį, kovą ir liepą. Labiausiai neapsimokės – lapkritį, gegužę ir vasarį.

Per pastaruosius metus bent jau statistiškai darbuotojų atlyginimai didėjo visose savivaldybėse – kai kuriose ir beveik penktadaliu. Tačiau ir toliau atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių rajonų išlieka milžiniškas. Statistikos departamento duomenimis, neskaičiuojant individualių įmonių atlyginimų, daugiausia Lietuvoje uždirba Vilniaus miesto gyventojai. Trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 941 eurą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,2 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 8,2 procento.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1317,6 eurp. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Kaip Lietuvą pasaulio kontekste vertina tautiečiai? Dauguma pastebi, jog padėtis gerėja, daugėja galimybių, turime ir kuo pasigirti. Tiesa, labiausiai kliūva šalies ekonomikai – žmonės skundžiasi algomis ir pensijomis. Štai, ką mano tautiečiai: „Pasitempti niekada nebus per daug, bet, kad neblogai atrodome, tai tikrai, net gerai.“ „Atlyginimus normalius duoti žmonėms. Ekonomikoje būtinai pasitempti ir kultūroje, švietime irgi reikia. Bet šiaip po truputį auga ir eina į priekį.

Savivaldybių ugniagesiams trūksta apie pusantro milijono eurų algoms išmokėti. Ką jau kalbėti apie profesinius mokymus ar techniką. Jeigu situacija nesikeis, ugniagesiai grasina streikais ir mitingais. Savivaldybių ugniagesių gelbėtojų laukia ilga nerimo žiema – visoje šalyje trūksta pusantro milijono eurų vien algoms išmokėti, ką jau kalbėti apie įrangą, profesinius mokymus ir kitas išlaidas. Tikėtina, kad gruodį darbuotojai liks be atlyginimų.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Seimas antradienį atmetė siūlymą didinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 12 Seimo narių, prieš – 41, susilaikė 33 parlamentarai. Antru balsavimu projektas iš viso atmestas. Projektu buvo siūloma valstybės politikų pareiginės algos koeficientus didinti 13 procentų, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

Vos prieš porą mėnesių baigėsi eilinė privačių pensijų reforma, o jau skamba nauji siūlymai. Dalis darbdavių ragina steigti Vakarų šalyse seniai įprastus profesinius pensijų fondus. Esą juose žmonės galės geriau kontroliuoti savo sudėtus pinigus, o ne tik stebėti, kaip jie nuvertėja. Tuo metu valdančiųjų atstovas tvirtina, esą Lietuva tokiai reformai dar neužaugo. Vienoje suomiško kapitalo įmonėje Vilniuje dirba beveik 200 darbuotojų.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo, kad darbo skelbimuose nurodant siūlomo atlyginimo dydį jo viršutinė ir apatinė riba negalėtų būti didesnė kaip 30 procentų. Pasak jos, nustačius tokią siūlomo atlygio intervalo ribą darbo skelbimuose pateikiama informacija būtų tikslesnė ir labiau atspindėtų žmonių poreikius gauti adekvačią informaciją apie būsimą darbo užmokestį.

Daugiau nei 4 milijonai eurų. Tiek laiku nesumokėtų pinigų savo darbuotojams šiemet privalėjo išmokėti algas bandę nusukti darbdaviai. Be to, šiemet užfiksuota net 13 procentų daugiau darbo ginčų nei per tokį pat laikotarpį pernai.

Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat auga ne tik darbuotojų algos, bet ir verslininkų pelnai. O padidėję įmonių uždarbiai ne visada pasiekia darbuotojų pinigines. Tokią išvadą darantys Lietuvos banko ekonomistai aiškina, kad Lietuviai pagal verslininkų šykštumą ir pridėtinės vertės pasidalijimą su darbuotojais atsilieka nuo Europos. Statistika rodo, kad ir iš visų Baltijos šalių Lietuvos verslininkai pelno darbuotojams atiduoda mažiausiai.

Estijos parlamento socialinių reikalų komitetas, apsvarstęs kolektyvinį kreipimąsi dėl „piliečio atlyginimo“, priėjo išvados, kad kol kas Estijoje tokios galimybės nėra. „Piliečio atlyginimo“ eksperimentas 2017-2018 metais vyko Suomijoje – 2 tūkst. bedarbių per mėnesį buvo mokama po 560 eurų. Šios bazinės pajamos buvo išsaugojamos ir įsidarbinimo atveju.

Paaiškėjo, kurių profesijų žmonės labiausiai patenkinti darbu ir ką dirba tie, kurių kasdienė veikla visiškai nedžiugina. Atlikta apklausa atskleidė, kad bendras pasitenkinimo darbu vidurkis Lietuvoje – ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tačiau įdomu tai, kad vertindami darbo sąlygas, algų lietuviai nebeiškelia į pirmą vietą.

Siūlymas lėčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ar įvesti naują mokestį bankams gali būti svarstomas. Tačiau pabranginti žymėtą dyzelinį kurą veikiausiai nepavyks. Taip įsitikinęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio jis sakė, kad apie galimus mokestinius pakeitimus yra kalbėjęs su prezidentu.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 1-osios, mokytojai vėl daro žygius dėl atlyginimų. Dauguma jų neturi galimybės dirbti pilnu krūviu – etatą turi mažiau nei ketvirtadalis šalies mokytojų, todėl dažnas uždirba už mažiau nei vidutinį mokytojų atlyginimą – apie 800 eurų atskaičiavus mokesčius. Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Vyriausybė pritaria sprendimui nuo kitų metų trimis eurais iki 176 eurų padidinti pareiginės algos bazinį dydį – nuo jo priklauso valstybės tarnautojų atlyginimas. Trečiadienį tam pritarė Ministrų kabinetas, galutinį žodį dar turės tarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, pareiginės algos didinimas palies visus valstybės tarnautojus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius ir politikus.

Lietuvos medikus stebina, kodėl, net ir dirbant daugiau valandų, atlyginimas gali būti mažesnis nei praėjusį mėnesį. Tačiau buhalteriai atkreipia dėmesį, kad visų darbuotojų atlyginimas kas mėnesį gali skirtis, viskas priklauso nuo to, kas parašyta jūsų darbo sutartyje. Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje slaugė pasidalino savo birželio ir liepos mėnesio atlyginimais, pastebėdama, kad net dirbdama daugiau valandų, vis tiek uždirba mažiau. Slaugytoja dirba pilnu etatu.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas pasidalino vienos moters laišku, jo teigimu, išsiųstu ir visiems parlamentarams, ir Prezidentūrai, ir Kauno tarybos nariams. Laiške Zita prisistačiusi moteris pasakoja apie „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios įmonės „Baltic fish export“ darbuotojams mokamus menkus atlyginimus. Taip pat, anot moters, darbuotojai yra išnaudojami ir apgaudinėjami.

Nuo kitų metų pareiginės algos bazinis dydis turėtų būti didinamas 3 eurais arba 1,73 proc. Dėl to politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų algos didės nuo 12 iki beveik 97 eurų per mėnesį. Tai numatantį įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad jį Seimas priims dar šią sesiją.

Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA) drebinanti laisvųjų agentų rinka gerbėjams pateikė ne vieną sensaciją – štai čempionu su Toronto „Raptors“ tapęs Kawhi Leonardas kartu su Paulu George'u persikėlė į Los Andželo „Clippers“. Prabėgus beveik savaitei paaiškėjo ir K. Leonardo susitarimo su Los Andželo klubu detalės. JAV žiniasklaidoje rašoma, kad krepšininkas su „Clippers“ sukirto rankomis dėl trejų metų trukmės 103 mln. dolerių kontrakto.

Bostono „Celtics“ vidurio puolėjas Alas Horfordas atsisakė galimybės uždirbti 30,1 mln. JAV dolerių sumą. Dominykos Respublikoje gimęs 33-ejų krepšininkas tapti laisvuoju agentu, skelbia ESPN žurnalistas Adrianas Wojnarowski. Visgi, anot žymaus NBA analitiko, A. Horfordas ir „Celtics“ ketina sudaryti naują ilgalaikę sutartį.   Boston Celtics center Al Horford will not exercise the $30.1M option on his 2019-20 contract and become an unrestricted free agent, league sources tell ESPN.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Yra įvairių būdų, kaip analizuoti savo atlyginimą, nes jis priklauso nuo daugybės faktorių, ypač, nuo konkretaus darbo. Sudarytas 9 pagrindinių faktorių, kurie išsamiai paaiškina, kodėl uždirbate daugiau ar mažiau nei rinkos norma, sąrašas. Juos verta turėti omenyje kitą kartą, kai analizuosite savo pajamas ar ieškosite galimybės kažką keisti savo karjeroje. Duomenis nagrinėjo įmonė „Paylab“, Lietuvoje valdanti tinklalapį manoalga.lt, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nors ir nevadovauja vienai iš turtingiausių Europos valstybių, dėl atlygio skųstis negalėtų. Mūsų šalies vadovė pagal metinę algą gana smarkiai lenkia kaimyninių valstybių galvas. Valstybės vadovų metinių atlyginimų tyrimą atliko finansinių „IG Group“ Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) užsakymu. Praturtėjusi Grybauskaitė ir skurdžius Zemanas Turtingiausia Europos valstybės galva gyvena Berne, Šveicarijoje.

Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis visai netrukus persikels į Rusiją ir vadovaus Permės „Parma“ komandai, praktiškai neginčijamus gandus patvirtino Rusijos žiniasklaida. Pranešama, kad K. Maksvyčio atvykimas bus patvirtintas vos tik pasibaigus „Neptūno“ sezonui.

Kitos savaitės pradžioje, gegužės 28 d., Trišalė taryba svarstys, kokio dydžio minimalią mėnesinę algą kitais metais siūlys nustatyti Vyriausybei Lietuvoje. Tikėtina, kad ji turėtų pasiekti 600 eurų. Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 555 eurai neatskaičius mokesčių.

Nuo birželio 1 d. Lietuvos paštas didins darbo užmokesčio apie 4 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų. Tai bendrovei papildomai kainuos apie 2,4 mln. eurų per metus, teigiama pranešime žiniasklaidai. Šią sumą padalijus iš 12 mėnesių ir 4 tūkst. darbuotojų išeitų, kad „popierinis“ atlyginimas kiekvienam paštininkui didės apie 50 eurų.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Lietuvos banko (LB) analitikai skaičiuoja, kad minimali mėnesio alga (MMA) 2020 metais galėtų didėti apie 10 procentų. „Kalbant apie kitų metų minimalios algos dydį, jis, rodo skaičiavimai, pagal ankstesnę sistemą (iki šių metų sausį įsigaliojusios mokesčių reformos – BNS) siektų apie 470 eurų ir jo augimas būtų 9,4-9,5 proc.“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Ugniagesiams gelbėtojams keliami atlyginimai – labai gerai įvertintiems alga turėtų padidėti apie 78 eurais į rankas. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (VPGT) šiais metais papildomai darbo užmokesčiui buvo skirta 3,5 mln. eurų. Pareigūnų veiklos vertinimai baigėsi. Labai gerai įvertintiems ugniagesiams gelbėtojams didesnis darbo užmokestis bus išmokėtas už gegužės mėnesį.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Lietuvoje pernai spalį 10,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. O didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 15421 visą darbo laiką dirbę gyventojai. 400 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 123 tūkst., iš jų 98 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 28 tūkst.

Šiemet kultūros darbuotojų uždarbis, įvertinus padidintą finansavimą ir dėl mokestinių permainų didėjančius atlyginimus, vidutiniškai kils 88 eurais, teigia Kultūros ministerija. Ministerija pavaldžioms įstaigoms penktadienį pranešė išsiuntusi rekomendacijas dėl atlyginimų didinimo kultūros ir meno darbuotojams.

Šalies ugdymo įstaigoms dėl mažų algų ir didelių reikalavimų trūkstant vadovų, kai kurie direktoriai imasi vadovauti kelioms mokykloms, skelbia LRT televizija. Šiaulių rajono savivaldybės atstovai teigia, kad rajono mokyklose šiuo metu trūksta penkių įstaigų direktorių: trijose asmenys direktoriaus pareigas eina laikinai, dviejose dirba direktoriai, vadovaujantys ir kitai ugdymo įstaigai.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė penktadienį aptars, kaip didinti kelių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimus. Pasak grupės pirmininko, Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, planuojama aptarti, iš kokių vidinių resursų būtų galima kelti algas sveikatos, socialinės apsaugos sistemų bei kultūros darbuotojams.

Norint didesnių viešojo sektoriaus darbuotojų algų, reikia ir savivaldybių indėlio, sako laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis. Pasak jo, darbo grupė artėja prie susitarimo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. Be to, politinių partijų atstovai, ministrai ir profsąjungų sektoriaus atstovai sutarė, kad tam galėtų būti papildomas lėšų skyrimas iš biudžeto, tačiau reikia ieškoti ir vidinių resursų, ir savivaldybių indėlio.