alga

Yra įvairių būdų, kaip analizuoti savo atlyginimą, nes jis priklauso nuo daugybės faktorių, ypač, nuo konkretaus darbo. Sudarytas 9 pagrindinių faktorių, kurie išsamiai paaiškina, kodėl uždirbate daugiau ar mažiau nei rinkos norma, sąrašas. Juos verta turėti omenyje kitą kartą, kai analizuosite savo pajamas ar ieškosite galimybės kažką keisti savo karjeroje. Duomenis nagrinėjo įmonė „Paylab“, Lietuvoje valdanti tinklalapį manoalga.lt, rašoma pranešime spaudai.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nors ir nevadovauja vienai iš turtingiausių Europos valstybių, dėl atlygio skųstis negalėtų. Mūsų šalies vadovė pagal metinę algą gana smarkiai lenkia kaimyninių valstybių galvas. Valstybės vadovų metinių atlyginimų tyrimą atliko finansinių „IG Group“ Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) užsakymu. Praturtėjusi Grybauskaitė ir skurdžius Zemanas Turtingiausia Europos valstybės galva gyvena Berne, Šveicarijoje.

Klaipėdos „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis visai netrukus persikels į Rusiją ir vadovaus Permės „Parma“ komandai, praktiškai neginčijamus gandus patvirtino Rusijos žiniasklaida. Pranešama, kad K. Maksvyčio atvykimas bus patvirtintas vos tik pasibaigus „Neptūno“ sezonui.

Kitos savaitės pradžioje, gegužės 28 d., Trišalė taryba svarstys, kokio dydžio minimalią mėnesinę algą kitais metais siūlys nustatyti Vyriausybei Lietuvoje. Tikėtina, kad ji turėtų pasiekti 600 eurų. Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 555 eurai neatskaičius mokesčių.

Nuo birželio 1 d. Lietuvos paštas didins darbo užmokesčio apie 4 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų. Tai bendrovei papildomai kainuos apie 2,4 mln. eurų per metus, teigiama pranešime žiniasklaidai. Šią sumą padalijus iš 12 mėnesių ir 4 tūkst. darbuotojų išeitų, kad „popierinis“ atlyginimas kiekvienam paštininkui didės apie 50 eurų.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo net 25 įmonės, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. Eur, o didžiausias mokėtas vidurkis viršijo 37 tūkst. Eur. Kokiose įmonėse uždirbamos tokios sumos? „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis fiksuotas bendrovėje „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“. Gargžduose registruotos įmonės 7 darbuotojai vidutiniškai uždirbo 37 250 Eur neatskaičius mokesčių.

Lietuvos banko (LB) analitikai skaičiuoja, kad minimali mėnesio alga (MMA) 2020 metais galėtų didėti apie 10 procentų. „Kalbant apie kitų metų minimalios algos dydį, jis, rodo skaičiavimai, pagal ankstesnę sistemą (iki šių metų sausį įsigaliojusios mokesčių reformos – BNS) siektų apie 470 eurų ir jo augimas būtų 9,4-9,5 proc.“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Ugniagesiams gelbėtojams keliami atlyginimai – labai gerai įvertintiems alga turėtų padidėti apie 78 eurais į rankas. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (VPGT) šiais metais papildomai darbo užmokesčiui buvo skirta 3,5 mln. eurų. Pareigūnų veiklos vertinimai baigėsi. Labai gerai įvertintiems ugniagesiams gelbėtojams didesnis darbo užmokestis bus išmokėtas už gegužės mėnesį.

Oficialiai skelbiama, kad vidutinis atlyginimas pastaruoju metu Lietuvoje kilo kone dešimtadaliu. Tačiau žvelgiant į atskirų profesijų algų pokyčius matyti, kad tokiu algų didėjimu gali džiaugtis ne visi. Tiesa, kai kurie, bent jau „ant popieriaus“, pinigų gauna bent 20 proc. daugiau nei prieš metus. 2019 m. vasario mėnuo buvo pirmasis šiemet, kai po mokesčių reformos darbuotojams mokėtas įprastinis darbo užmokestis.

Lietuvoje pernai spalį 10,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. O didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 15421 visą darbo laiką dirbę gyventojai. 400 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 123 tūkst., iš jų 98 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 28 tūkst.

Šiemet kultūros darbuotojų uždarbis, įvertinus padidintą finansavimą ir dėl mokestinių permainų didėjančius atlyginimus, vidutiniškai kils 88 eurais, teigia Kultūros ministerija. Ministerija pavaldžioms įstaigoms penktadienį pranešė išsiuntusi rekomendacijas dėl atlyginimų didinimo kultūros ir meno darbuotojams.

Šalies ugdymo įstaigoms dėl mažų algų ir didelių reikalavimų trūkstant vadovų, kai kurie direktoriai imasi vadovauti kelioms mokykloms, skelbia LRT televizija. Šiaulių rajono savivaldybės atstovai teigia, kad rajono mokyklose šiuo metu trūksta penkių įstaigų direktorių: trijose asmenys direktoriaus pareigas eina laikinai, dviejose dirba direktoriai, vadovaujantys ir kitai ugdymo įstaigai.

Vyriausybėje sudaryta darbo grupė penktadienį aptars, kaip didinti kelių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimus. Pasak grupės pirmininko, Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, planuojama aptarti, iš kokių vidinių resursų būtų galima kelti algas sveikatos, socialinės apsaugos sistemų bei kultūros darbuotojams.

Norint didesnių viešojo sektoriaus darbuotojų algų, reikia ir savivaldybių indėlio, sako laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis. Pasak jo, darbo grupė artėja prie susitarimo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. Be to, politinių partijų atstovai, ministrai ir profsąjungų sektoriaus atstovai sutarė, kad tam galėtų būti papildomas lėšų skyrimas iš biudžeto, tačiau reikia ieškoti ir vidinių resursų, ir savivaldybių indėlio.

Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų, rodo oficialioji statistika. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis „popieriuje“ trečiąjį šių metų Lietuvoje buvo 7 proc. mažesnis nei Latvijoje ir net 27,5 proc. menkesnis nei Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas liepą-rugsėjį Lietuvoje buvo 936 eurai, Latvijoje – 1006 eurai, Estijoje – 1291 euras.

Kas penktas Lietuvos gyventojas sutiktų gauti mažesnę alga, jeigu tik darbas būtų įdomesnis. Tokius duomenis atskleidė vieno iš darbuotojų paieškos portalų atlikta apklausa. Ekonomisto Žygimanto Maurico šie skaičiai pernelyg nestebina: esą peržengus tam tikrą ribą, alga darbo pasirinkimui lemiamos reikšmės neturi, Tiesa, apie tokį atlygį daugelis šalies gyventojų kol kas tegali pasvajoti. Kaip teigiama išplatintame darbuotojų paieškos portalo CVMarket.

Lieka vos du mėnesiai, kai lietuviai savo banko sąskaitose ir piniginėse pamatys mokesčių reformos vaisius. Štai valdžia žada, kad jie bus saldūs, nes algos augs, o tie, kurie vis dar papildomai nekaupia pensijų fonduose, į juos bus įrašyti privalomai. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, kad būsima tvarka jiems lyg tamsus miškas. Valdžia žada, kad netrukus viskas bus aišku – pasitelkęs specialią skaičiuoklę, kiekvienas galės pamatyti, kaip keisis atlyginimas artimiausius trejus metus.

Dosniausi savo darbuotojams rugsėjo mėnesį buvo brokeriai, ūkininkai ir IT specialistai, rodo ketvirtadienį paskelbti „Sodros“ duomenys. Didžiausias vidutinis atlyginimas prieš mokesčius Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį siekė net 19 212 Eur, kuris užfiksuotas pas brokerių paslaugas teikiančią „Robomarkets Baltics“. Į antrą vietą didžiausius atlyginimus mokėjusių šalies įmonių dešimtuke, su 14 874 Eur vidutine alga, išsiveržė žemės ūkio produkcija prekiaujantis „Linas Agro“. Trečioje vi...

„Klaipėda yra idealus miestas – nei per didelis, nei per mažas“, – teigė pernai į savo gimtojo miesto komandą grįžęs Tomas Delininkaitis. Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius triskart Lietuvos čempionas apsivilko praėjus 14-kai metų nuo tada, kai išvyko iš uostamiesčio siekti krepšinio aukštumų. Į savo automobilį pasisodinęs LKL TV kūrybinę grupę, 36-erių snaiperis sugrįžo į vaikystės prisiminimus.

Dar vaikystėje daugelis svajoja apie savo ateities profesiją – kol mergaitės nori tapti princesėmis ar dainininkėmis, berniukai drąsiai kalba apie policininko, gaisrininko ar politiko profesijas. Vis dėlto visai neseniai vienas Didžiosios Britanijos baras paskelbė tokį darbo skelbimą, kurio vieniems atsisakyti būtų tiesiog nuodėmė. „Mes ieškome žmonių, kurie galėtų visą dieną pas mus būti bare, užkandžiauti, gerti alų ir žiūrėti sporto varžybas“, – taip skamba jų skelbimas.

Liepos pradžioje reformuota vaiko teisių apsaugos sistema stebina ne tik gausiai nuo šeimų atskiriamais vaikais, bet ir dar neregėtais atlyginimais savo naujiems darbuotojams. Štai liepą vieno darbuotojo mėnesinė alga nesiekė nė 10 eurų, o rugpjūtį jis dar ir liko skolingas savo darbdaviui. Į portalą tv3.lt kreipėsi vienas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojas, kurį pribloškė jo gautas algalapis.

Atlyginimų augimą pastaraisiais mėnesiais iš viso pajautė 27,1 proc., iš jų didžiajai daliai (23,4 proc.) atlyginimas padidėjo iki 10 procentų. Atlyginimo padidėjimo per paskutinius mėnesius dažniau sulaukė 25-45 metų, aukštesnio, išsimokslinimo respondentai, didesnių pajamų atstovai, rodo portalo delfi.lt užsakyta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų – 39,2 proc. – nurodė, kad jų pajamos nepasikeitė. Dar 30,4 proc.

Nuo rugsėjo 1-osios pedagogams įvedus etatinį darbo apmokėjimo modelį, kilo mokytojų pasipiktinimo banga. Vieni tikina, kad gaus mažesnius atlyginimus, kiti savo atlyginimų apskritai nebežino, o treti jaudinasi dėl pasikeitusių darbo sąlygų. Tačiau Jurgita Petrauskienė ramina, kad mokytojų algos esą tikrai nemažės, o jų baimės yra nepagrįstos.

Premjeras Saulius Skvernelis siūlo sulaukti spalio ir tada aiškintis, kodėl vienam ar kitam pedagogui sumažėjo atlyginimas, jeigu taip nutiks. „Reikia sulaukti spalio mėnesio, kada bus išmokėtas pirmas atlyginimas. Tada bus galima žiūrėti, dėl ko, dėl kokių priežasčių kam nors mažėja atlyginimas. Neturėtų niekam mažėti“, – antradienį LRT radijui teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad etatinio apmokėjimo įvedimas nemažina nei mokytojų atlyginimų koeficientų, nei darbo užmokesčio fondo.

Baltarusijos statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, 65,8 proc. šalies gyventojų pajamos neviršija 500 rublių (206 eurų) per mėnesį. Dešimtadalio gyventojų mėnesio pajamos neviršija 250 rublių (103 eurų), o tokios pat dalies - didesnės nei 800 rublių (330 eurų). Sostinėje Minske beveik ketvirtadalio gyventojų pajamos viršija 800 rublių, tuo tarpu tokias pajamas turi vos 6,3 proc. Vitebsko ir Mogiliavo sričių gyventojų. Kukliausios - Bresto srities gyventojų pajamos.

Ir vėl naujieji mokslo metai! Prekybos centruose jau gerą mėnesį šurmuliuoja mokyklinės mugės. Šiemet „mokyklinės mugės“ šurmuliuoja ir pačiose mokyklose. Nuo šių mokslo metų įsigalioja kitokia mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir modifikuota mokyklų finansavimo sistema. Kadangi pakeitimai labai švieži, mokyklas pasiekę tik vasarą, ten verda karštas darbas, skirtas naujai perdėlioti pinigus. Kaip kokioje mugėje, iš kišenės – į kišenę.

Vyriausybę, kai kuriuos darbdavius ir profsąjungas vienijančioje Trišalėje taryboje pirmadienį vėl bus diskutuojama dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų pradžios. Tarybos pirmininkė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė BNS praėjusią savaitę sakė, kad profsąjungos toliau nori MMA padidinti iki 450 eurų prieš mokesčius.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas siūlo kelti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus algos. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad pareiginės algos bazinis dydis kitais metais siektų 174 eurus. Pagal šį bazinį dydį skaičiuojamos valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Vyriausybė siūlo kitąmet biudžetininkams taikyti 170,79 euro pareiginės algos bazinį dydį.

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi ir ateityje. Gyventojai daugiau taupo, o labiausiai juos neramina brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius.

Trišalei tarybai antradienį vėl nepavyko susitarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo. Darbdaviai toliau linkę pritarti Vyriausybės siūlymui MMA didinti iki 420 eurų, tuo metu profesinių sąjungų atstovai ją siekia didinti iki 450 eurų.

Ekonomikos augimo tempas spartėja, o nedarbas kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse smuko į rekordiškai žemą lygį, tačiau darbo užmokesčio srityje ir toliau stebimas sąstingis, pažymima metinėje EBPO ataskaitoje. Jeigu valstybės nesugebės pakeisti šios tendencijos, bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės pasitikėjimui, o nelygybė darbo rinkoje didės, įspėja EBPO ekspertai.

Kauno „Žalgiris“ pasiekė vieną svarbiausių vasaros uždavinių, kai šeštadienį paskelbė, jog pratęsė sutartė su puolėju Edgaru Ulanovu. Su 26-erių krepšininku pagal formulę „1+1“ sutartis pratęsta iki 2019–2020 m. sezono pabaigos. Skelbiama, kad pirmaisias sutarties metais E.Ulanovas uždirbs 450 tūkst. eurų, antraisiais - 500 tūkst. Šį sezoną puolėjas Kaune uždirbo 180 tūkst. E.Ulanovas taps vienu brangiausiai apmokamų krepšininku Lietuvos čempionų gretose.

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Daugiausiai uždirbančio „Toyota Motor“ vadovo Didier Leroy – Japonijos automobilių gamintojos konkurencingumo direktoriaus – darbo užmokestis pernai padidėjo 50 proc. iki 1 mlrd. jenų (9,4 mln. JAV dolerių), rašo agentūra „Dow Jones“, cituojanti įmonės dokumentus. Tai maždaug triskart viršija įmonės prezidento Akio Toyoda atlyginimą (3,5 mln.

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, mažesnes negu minimali mėnesio alga (MMA) pajamas gegužę uždirbo vienas iš dešimties (9,6 proc.) šalies dirbančiųjų. Prieš metus tokių žmonių buvo 13,8 proc.

Pusė valstybės tarnautojų yra nepatenkinti savo darbo užmokesčiu, rodo ketvirtadienį paskelbta Vidaus reikalų ministerijos atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, savo atlyginimu labai nepatenkinti arba greičiau nepatenkinti yra 51 proc. tarnautojų. Darbu užmokesčiu buvo labai patenkinti arba greičiau patenkinti 25 proc. žmonių, dar 24 proc. neturėjo nuomonės. 64 proc. valstybės tarnautojų taip pat nurodė, kad darbo užmokestis juos labiausiai motyvuoja.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 9,5 proc., Latvijoje - 8,6 proc., Estijoje - 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje šiemet sausį-kovą buvo beveik 7 proc.

Kad algos valstybės tarnyboje ir privačiame sektoriuje skiriasi, dažnas žino. Specialistai yra paskaičiavę, kokie gi tie skirtumai. Be to, jau eilę metų algos valstybės tarnyboje didinamos lėčiau. Laukiantiems didesnių algų valstybės tarnyboje valdžia žada permainas kartu su reforma. Anot įdarbinimo agentūrų, beveik visos darbo sritys Lietuvoje lenkia valstybės tarnybą.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Lietuvos garsiausiame kurorte labai trūksta kambarinių, padavėjų, pardavėjų, virėjų. Verslininkai sako, kad minimalaus atlygio nė nebesiūlo – esą už tiek niekas nedirbtų. Tačiau darbo rankų taip trūksta, kad kambarius valo, maistą ruošia ar statybose darbuojasi daugybė ukrainiečių. Kambarine naujutėliame viešbutyje karteniškė Laura dirba beveik metus. Tačiau viešbučio vadovei netrukus bus galvos skausmo: Laura rado naują darbą Kartenoje, netoli namų.

Jau šiemet Lietuvos žvalgybos pareigūnai gali tikėtis uždirbti daugiau – Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias įstatymų pataisas. Už naujas Žvalgybos įstatymo nuostatas balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki parlamentarai. Planuojama, kad žvalgybininkų atlyginimai didės dviem etapais – nuo šių metų liepos 1-osios ir nuo kitų metų liepos 1-osios.

 Ketvirtadienį Seimas planuoja priimti sprendimą didinti atlyginimus žvalgybos pareigūnams. Projektą pateikė Vyriausybė, jam pritarė Seimo komitetai. Anksčiau pristatydamas projektą krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad specialistų ir vyresniųjų specialistų atlyginimas į rankas šiuo metu sudaro nuo 665 iki 1007 eurų. Anot R. Karoblio, įstatymų pakeitimais siekiama tobulinti žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, padarant ją lankstesnę ir labiau motyvuojančią.

Vyriausybė nusprendė nepritarti Seime opozicijos iniciatyva svarstomam siūlymui kelti gydytojų rezidentų darbo užmokestį, nes rengia savo pasiūlymus. Trečiadienį Vyriausybė pritarė opozicinių socialdemokratų keliamam tikslui didinti rezidentų darbo užmokesčio koeficientą, tačiau pačių pataisų raginama nesvarstyti motyvuojant, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja sisteminį rezidentų apmokėjimo už darbą peržiūrėjimą.

 Parlamentarams siūloma nemokėti algos už praleistus Seimo posėdžius, rašo „Lietuvos žinios“. Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė parengė įstatymo pataisą, pagal kurią parlamentaras, be pateisinamos priežasties praleidęs iš anksto paskelbtą plenarinį, komiteto, komisijos ar kitų struktūrinių padalinių posėdį, atlyginimo už tą dieną negautų. „Per dieną būna du plenariniai posėdžiai – rytinis ir vakarinis. Jei be priežasties nedalyvauji viename jų, negauni 50 proc.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo nuo kitų metų atlyginimus mokėti dažniau – keturis kartus per mėnesį, tai yra kas savaitę. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai konservatorė Monika Navickienė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas tokį siūlymą kritikuoja. Pastarasis mano, jog didelius darbdavius galima tik paraginti tai daryti, jei to nori darbuotojai.

Nuo šių metų pradžios visose trijose Baltijos šalyse įsigaliojo pakeitimai, susiję su darbo pajamų apmokestinimu. Kiekvienos šalies tikslas buvo toks pat – sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems gyventojams. Nors Latvijoje mokestinė sistema sulaukė daugiausiai pokyčių, Estija ir toliau išsiskiria, kaip taikanti palankiausią darbo jėgos apmokestinimą Baltijos šalyse. Be to, šiuo metu Estijos gyventojai, auginantys vaikus, yra skatinami didžiausiomis išmokomis.

Kaip priversti valdininkus geriau ir efektyviau dirbti, ėmėsi svarstyti Seimas. Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą, valdininkai neteks daugumos priedų prie atlyginimo, tačiau jų algų žadama nemažinti. O uždirbantiems mažiausias 500 € algas – jas padvigubinti. Tuo metu profsąjungos jau skundžiasi, kad iš valstybės tarnautojų bus atimta daug dabartinių privilegijų, o Seimo opozicija išvis abejoja, ar po reformos valdininkai dirbs geriau.