alga

Sunkvežimius remontuojančios Kauno įmonės vadovas iš bendrovės kasos savinosi dešimtis tūkstančių eurų, vėliau klastojo dokumentus, kad pateisintų šių pinigų trūkumą – esą iš bendrovės jis ėmė terminuotą paskolą. Apgaulingai apskaitą tvarkęs verslininkas kurį laiką darbuotojams nemokėjo algų ir bankrutavo, atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų ikiteisminis tyrimas.

Finansinės įmonių krizės, pasunkėjusi ekonominė situacija ar patirti nuostoliai priverčia darbdavius imtis radikalių taupymo priemonių, kurių taikinyje dažniausiai atsiduria darbuotojai ir jiems priklausantis darbo užmokestis. Nemažai darbo ginčų kyla būtent dėl neišmokėto atlyginimo. Teisininkas pataria kaip darbuotojai turėtų elgtis, patekę į panašią situaciją. „Konstitucijoje įtvirtinta darbuotojo teisė į teisingą atlygį už darbą, kartu apima ir teisę į atsiskaitymą laiku.

Lietuviai į sąskaitas gauna nebe riestainio skylę. Ir perka vis daugiau. Vadovai pastebi, kad žmonės pinigines atveria vis plačiau – daugiau kaip euras už gardėsį pirkėjų neatbaido. Šiemet kilo ir darbuotojų algos. Tiesa, priverstinai – 80 eurų kilo minimali alga. Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai įmonėje didėjo net 30 procentų. „Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Darbo rinkoje, ypač kai kuriose srityse, pastebint darbuotojų trūkumą, darbdaviams tenka pasukti galvą, kaip pritraukti naujų darbuotojų. Įmonės darbuotojus vilioja ne tik atlyginimu, bet ir įvairiais kitais privalumais. Tačiau kartais privalumų faktu žaidžiama – kaip išskirtinės sąlygos įvardijami savaime suprantami dalykai. Siūlomo darbo skelbimuose dažniausiai minimi privalumai vis dėlto yra neapčiuopiami, orientuoti į tokius kandidatus, kuriems darbe svarbūs iššūkiai ir galimybės.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2015 metais buvo 14,3 proc. ir, palyginti su 2014 metais, padidėjo 0,6 procentinio punkto. Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą bei privalomąjį socialinį draudimą, pernai sudarė 15,6 procento. Privačiajame sektoriuje jis buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei valstybės sektoriuje ir sudarė 17,3 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo penktadienio didėja 30 eurų iki 380 eurų. MMA bus taikoma apie 350 tūkst. darbuotojų, tarp kurių - apie 80 tūkst. yra biudžetinių įstaigų darbuotojai. Minimalaus atlyginimo didinimui šių metų biudžete yra rezervuota 21,1 mln. eurų. Didinti MMA nuo šių metų liepos valdančiųjų Politinė taryba nusprendė dar pernai, o Vyriausybė tam pritarė praėjusią savaitę. Paskutinį kartą MMA 25 eurais iki 350 eurų padidinta šių metų pradžioje.

Nuo kitų metų turėtų būti viešai skelbiami vidutiniai darbuotojų atlyginimai. Verslo konfederacija tokią prievolę vertina skeptiškai – esą vidutinis atlygis nieko nepasako apie tai, kiek uždirba konkretus darbuotojas. O apibendrinti skaičiai neturi jokios naudos nei darbdaviui, nei dirbančiajam. Tuo tarpu Seimo nariai atšauna, kad žmonėms bus sveika žinoti vidurkį ir jį palyginti su kitose įmonėse dirbančių darbuotojų atlyginimais.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kitąmet politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus skaičiuoti pagal tokį pat bazinį dydį kaip ir šiemet. Ministerijos parengtame projekte numatyta 2017 metams patvirtinti 130,5 euro bazinį dydį. Anot SADM, nustačius minėtą dydį, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, karių darbo užmokestis nepakistų ir tam nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

Šiandien statybų sektoriuje jaunimo maža: jauni žmonės nesirenka profesinių statybos mokslų, jei renkasi – išvyksta dirbti į užsienį ar baigę dirba ne pagal specialybę. Tai lemia, kad išsikvietę statybininkus vis rečiau sulaukiame jaunesnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Blogai tai ar gerai, sprendžiame kiekvienas, vis dėlto statybų sektorius nesuvaldomai sensta.

 Palanga puošiasi ir ruošiasi sezonui: darbininkai triūsia tiesdami milijonų kojų mindomą pagrindinį taką, vedantį prie jūros tilto. O kavinės, restoranai ir net kebabinės, viešbučiai intensyviai ieško, kas šią vasarą aptarnaus svečius.

Populiarumo nuopolį išgyvenantys socialdemokratai ėmėsi švaistytis pažadais. Sekmadienį Vilniuje partijos suvažiavimo metu valdantieji pateikė savo Seimo rinkimų programą, kurioje – pažadai apie didesnius atlyginimus ir pensijas, sumažintą nedarbą ir kovą su demografine krize.

Personalo valdymo specialistai pastebi, kad vis didesnę dalį rinkos užima nauja darbo jėgos karta Y. Nors dar neseniai „ygrekai” buvo vasaros praktikantai, studentai arba tik pirmuosius karjeros žingsnius žengiantys darbuotojai, tačiau šiandien jie keičia įmonės ir darbuotojo santykį. Y karta apibūdinama kaip turinti aukštus standartus, siekianti nuolatos tobulėti, norinti pripažinimo ir įdomių užduočių. Šalia visų savirealizacijos aspektų labai svarbią dalį užima ir pinigai.

Lietuva bandys stabdyti Briuselio iniciatyvą suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams, nuogąstaudama, kad tai suduotų smūgį šalies vežėjams. Europos Komisija teigia taip siekianti daugiau skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos. Lietuvos Seimas kartu su kitų Rytų Europos šalių parlamentarais ketina pasinaudoti vadinamąja „geltonosios kortelės“ procedūra, kuri įpareigotų Europos Komisiją persvarstyti siūlomą teisės aktą.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, buvusi finansų ministrė. Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl.

Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė įmonės „Provident Finansai“ iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienio rytą priims finansų bei švietimo ir mokslo ministrus, su kuriais aptars galimybes šiemet skirti papildonų pinigų pedagogų algoms didinti. Antrą savaitę streikuojantys tūkstančiai pedagogų reikalauja visiems mokytojams nuo rugsėjo 5 proc. pakelti algas, tam reikėtų papildomai daugiau kaip 12 mln. eurų.

Nepaisant besitraukiančios darbo jėgos ir sparčiai mažėjusio eksporto į rytų rinkas, pernai užimtumas augo gana sparčiai. Verslui vis sunkiau randant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimų augimas ir šiemet viršys produktyvumo didėjimą. Visgi žvelgiant į ateitį, nepamatuotas minimalaus atlyginimo kėlimas, besitraukianti darbo jėga ir delsimas įgyvendinti struktūrines reformas gali kelti grėsmę tvariam ekonomikos augimui ir stabdyti atlyginimų artėjimą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Darbo užmokesčio dydis ateityje Lietuvoje neturėtų būti siejimas su darbuotojo išsilavinimu, nusprendė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai mano, kad tokia nuostata ateityje, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, galėtų būti taikoma.

Tokį klausimą uždavė dar viena, visiškai nesena (š. m. vasario 12 d.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškindama nekonkuravimo susitarimus. Ir panašu, kad atsakymas yra „taip“. Faktinės aplinkybės Darbuotojo darbo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad, dirbdamas įmonėje, darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško įmonės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų.

15 tūkstančių eurų Lietuvoje kas mėnesį legaliai uždirba apie 20 žmonių. ,,Į rankas'' per mėnesį yra gaunančių ir dar daugiau. Apie 200 asmenų bent vieną mėnesį gavo algą, siekiančią beveik 40 tūkstančių eurų. Tai Sodros duomenys apie didžiausius praėjusių metų atlyginimus. O absoliutus rekordas – mėnesio darbo užmokestis ,,į rankas'“ – 190 tūkst. €. Jis net 300 kartų viršija vidutinį 600 € atlyginimą šalyje.

Šiuo metu darbo ieškantys specialistai nurodo, kad artimiausiu metu nori uždirbti vidutiniškai 907 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Per metus atlyginimų lūkesčiai Lietuvoje padidėjo ketvirtadaliu, rodo darbo skelbimų portalo cv.lt surinkti duomenys. Didesnius nei vidutinis šalies atlyginimų lūkesčius šiuo metu kelia darbo ieškantys vilniečiai ir klaipėdiečiai.

Liberalai siūlo mokesčių reformą. Esą darbuotojai nežino, kiek jie sumoka mokesčių nuo savo algos. O pasižiūrėję į algalapį, mato tik gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčio dalį. Na, o didžiulė mokesčių našta – beveik 31 procentas, kurį moka darbdavys „Sodrai“, lieka nepastebėta. Tad liberalai siūlo ir šią mokesčių dalį perkelti darbuotojams. „Žmogus žinotų iš tikro, kiek jisai uždirba, kokia jo darbo jėgos vertė, būtų žymiai lengviau administruoti.

Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis gauna tokį patį atlyginimą, koks buvo daugiau nei prieš dvejus metus, todėl, atsižvelgdamas į po euro įvedimo išaugusias kainas, mano, kad jo atlyginimas iš esmės sumažėjo, teigia cvmarket.lt specialistai. „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lyginant su pernai, vidutinis netto atlyginimas Lietuvoje augo 5,2 proc., o imant tik privatų sektorių – 6,1 proc., - sako specialistų paieškos portalo cvmarket.

Finansų ministerija nepritaria „darbiečių“ siūlymui nuo 2017 metų pradžios neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai algai (MMA). Ministerijos parengtame projekte teigiama, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 172 mln. eurų pajamų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl išaugusio vartojimo būtų surinkta tik apie 16 mln. eurų daugiau.

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

Jau paskelbta data, kai kelias valandas pamokos mokyklose nevyks. Valdžia atkerta, kad algos didėja. Tiesa, streikui pritaria ne visi pedagogai. Tačiau visi tvirtina, kad atlyginimai gėdingi. Į kovą dėl geresnių sąlygų vėl stoja profesinės sąjungos. Įspėjamasis streikas vyko ir prieš metus, tačiau tada dauguma profsąjungų prie jo neprisidėjo.

Pasak ekonomistų, jei jūs gyvenate be didelių finansinių įtampų, leidžiate sau kartą per metus išvykti atostogų į užsienį ar nueiti į teatrą, o gal restoraną, tuomet galite save priskirti viduriniajai klasei. Tuo tarpu kalbinti gyventojai save priskiria ne tik viduriniajai, bet ir nusigyvenusiųjų klasei.

Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, ilgiau nei 3 mėn. galėtų pragyventi tik 30 proc. šalies gyventojų, o dar 29 proc. tą galėtų daryti tik mėnesį, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko vyriausioji specialistė finansiniam švietimui Toma Grinytė.   Lietuvos banko užsakymu atliktas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad tik kiek mažiau, nei pusė Lietuvos gyventojų sugebėtų nesiskolindami padengti didesnes netikėtas išlaidas.   „Dar 10 proc.

 Grupės parlamentarų siūlymas nuo kitų metų biudžete rasti apie 18 mln. eurų ir 5 proc. padidinti pedagogų darbo užmokestį tikriausiai bus neišgirstas - finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tiek pakelti mokytojų algas neįmanoma. „5 proc., matyt, nėra realu“, - trečiadienį Konservatorių frakcijos nariams teigė R.Šadžius. Jo teigimu, dabartiniai mokytojų atlyginimai neleidžia jų įtraukti į biudžetininkų, kuriems reikia pirmiausiai kelti algas, sąrašą.

Jei krizės metu darbdaviai klausdavo – kiek bus mažinami atlyginimai, dabar situacija apsivertė aukštyn kojom ir sprendžiama, kiek darbuotojų atlygis turėtų didėti? Patys dirbantieji sako morališkai jaustųsi geriau, jei atlyginimai būtų kilstelėti iki 10 procentų. Tiesa, dažnas pripažįsta, jog pažadais jau nebetiki, mat kai kur atlyginimai ne didėja, o mažėja. Verslininkų apklausos rodo, kad trys iš keturių darbdavių kitąmet kels atlyginimus – tai planuoja daryti 75 procentai įmonių.

Kieno balsas skaičiuojant ir skirstant šeimos pinigus lemiamas? Tyrimą atlikę ekonomistai išsiaiškino, kad Lietuvoje dažniausiai muziką užsako tas, kas uždirba. Tačiau net ir būdami šeimos maitintojai vyrai neretai uždirbtus pinigus patiki ne kam kitam, o savo antrajai pusei. Tokia tradicija likusi dar nuo sovietinių laikų, kai dažnas uždirbtą algą parnešdavo tiesiai žmonai į rankas.

Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.

Baltijos šalių jaunoji karta, vos pradėjusi dirbti, tikisi kur kas didesnio atlyginimo nei vidutinis. Lietuvių norai kukliausi, tačiau vis tiek prasilenkia su realybe – čia pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas. SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą.

Vyriausybė įsipareigoja nuo kitų metų sausio 25 eurais padidinti minimalią algą (MMA), pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius.   „Prie naujo socialinio modelio – lankstesnių darbo santykių, kurie verslui suteiks naujų galių plėtrai, pridedame ir savo įsipareigojimą – nuo 2016 metų pradžios 25 eurais iki 350 eurų didinti minimalią mėnesinę algą“, - ketvirtadienį Seime pareiškė premjeras.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo per apkaltą iš Seimo pašalintos buvusios parlamentarės Neringos Venckienės prašymą sumokėti jai daugiau nei vienerių metų atlyginimą, kuris siekia beveik 30 tūkst. eurų. Sprendimas bus skelbiamas rugsėjo 21 dieną. Nei N.Venckienė, nei jos atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdyje nepasirodė. Advokatė pranešė, kad tuo metu dalyvaus kitoje byloje.

Teisėsaugos ieškoma buvusi Kauno apygardos teismo teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė prašo jai priteisti daugiau kaip 15 tūkst. eurų kompensacijos dėl teisėjos atlyginimo sumažinimo per krizę. Bylą antradienį turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, bet į posėdį neatvyko nei pati pareiškėja, nei jos atstovė Sonata Žukauskienė. Teisme nepasirodė ir Teisingumo ministerijos bei Kauno apygardos teismo atstovai.

Kodėl auga nedirbančiųjų pajamos, o dirbantieji maitinami tik pažadais? Tokia diskusija užvirė visuomenėje, kai pranešta, kad kitais metais bus didinamos pensijos. Finansų ministras žada, kad algos kils ir valstybės tarnautojams bei biudžetininkams. Nors ekonomistai rėžia, kad pinigų nėra nei tiems, nei tiems, rūpintis pensininkais politikams patogiau. Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

  Kultūros ir meno darbuotojams kitąmet atlyginimai turėtų būti keliami vidutiniškai po 70 eurų, taip pat bus siūloma neriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų.   Tokius pažadus ketvirtadienį iš premjero teigia išgirdę šalies kultūros įstaigų atstovai, aptarę šiuos klausimus Vyriausybėje. „Premjeras patvirtino, kad kitąmet turėtų būti pakelti atlyginimai po 2 atlyginimų koeficientus. Tai jau būtų trečiasis, baigiamasis etapas.

  Vyriausybė trečiadienį paskirstė valstybės institucijoms ir savivaldybėms 11 mln. 678 tūkst. 216 eurų, skirtų minimaliai mėnesio algai (MMA) didinti nuo liepos 1-osios.   Savivaldybėms paskirstyta kiek daugiau nei 7 mln. 23 tūkst. eurų. Daugiausiai - 1 mln. 194 tūkst. eurų - atiteko Vilniaus miesto savivaldybei, 677 tūkst. eurų pervesta Kauno miesto savivaldybei, 311 tūkst. - Klaipėdos miesto savivaldybei, 287 tūkst. - Vilniaus rajono savivaldybei.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

Augant gyventojų atlyginimams, vis dažnesnis mėnesio pabaigoje nelaukia algos, mat lėšų lieka. Finansų ekspertų teigimu, labai dažnai reikia visai nedidelės sumos, kad pinigai pradėtų dirbti. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, apie investavimą galima pradėti galvoti net kai galite leisti sutaupyti apie 100 eurų. „Tai nėra sunku, tik reikia pasirinkti periodines investicijas. Taupymas veikia gerai tik tada, kai yra daromas nuosekliai ir ilgai.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo 2016 metais nekeisti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiuo metu sudaro 130,5 euro. Kai kurios profesinės sąjungos ir Teisėjų taryba tokį siūlymą kritikuoja, ragindamos kelti atlyginimus.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

 Per krizę sumažintos algos daliai biudžetininkų - valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams - bus grąžintos iki 2020 metų pabaigos. Kaip bus elgiamasi su kitais biudžetininkais, Vyriausybė turi nuspręsti iki rudens.