Kultūra

Vilniaus Naujamiesčio širdyje, buvusios siuvyklos patalpose, duris atvėrė unikali „Medžiagų Biblioteka“ – pirmoji tokio pobūdžio erdvė Baltijos šalyse. Tai ne tik saugykla, bet ir kūrybinė laboratorija, kurioje architektai ir interjero dizaineriai galės pasirinkti senas medžiagas ir pernaudoti jas naujuose technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ interjeruose.

Vasario pabaigoje parodų centre „Litexpo“ sostinėje 24 kartą vyksianti Vilniaus knygų mugė siekia renginiui grąžinti priešpandeminę atmosferą. „Šių metų Vilniaus knygų mugė po ilgos pertraukos, regis, grįžta tokia, kokią ją atsimename geriausiais jos gyvavimo laikais. 2021 metais mugę teko atšaukti dėl pandemijos, 2022 metais pirmąją mugės dieną prasidėjo karas Ukrainoje. Šiemet, nors ir vėl mugėje minėsime karo metines, vis dėlto norisi matyti daugiau šviesos.

Antradienį po sunkios ligos eidama 82-uosius metus mirė aktorė Aldona Janušauskaitė-Dausienė, pranešė Lietuvos nacionalinis dramos teatras. „A. Janušauskaitė į sceną visada žengė lyg pirmą kartą, kaskart iš naujo kurdama savo sceninį, tarytum teatro abėcėlė dar nebūtų sukurta, lyg režisierius pirmą kartą minkytų kūrinį iš aktoriaus kūno. Jos maži ir dideli vaidmenys vienodai įsimintini“, – sako teatras. Aldona Janušauskaitė-Dausienė gimė 1943 metais Vilniuje.

„Tiesą sakant, pastaruosius trisdešimt metų gyvenu karantine, – rašytojo darbas dažnai reiškia izoliaciją ir vienatvę. Pandemija pasauliui parodė, kaip aš gyvenu kiekvieną dieną, o pasaulis trumpam tapo mano karalyste“, – ironizuoja bene garsiausias suomių vaikų literatūros autorius Timo Parvela.  Būtent pandemija vieną labiausiai apdovanotų ir daugiausia į užsienio kalbas verčiamų visų laikų suomių rašytojų įkvėpė sukurti dar vieną bestselerį – „Šešėlių“ trilogiją.

Vasario 2 ir 3 d. Jaunimo teatre įvyks režisieriaus Igno Jonyno spektaklio „Sūnus“ premjera. Spektaklis sukurtas pagal vieno populiariausių šiuolaikinių dramaturgų Floriano Zellerio pjesę tuo pačiu pavadinimu. Po 15 metų į Jaunimo teatro sceną Ignas Jonynas grįžta su kūriniu, kalbančiu apie psichologinį trapumą ir dvasines traumas. Pasak režisieriaus, būtent teatras leidžia jam liesti šią temą jautriai, pasitelkus sąlygiškumą, ir kalbėti apie skausmą be tragizmo.

Daugiau nei tris dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose kuriantis menininkas iš Lietuvos Ray Bartkus ir toliau nepamiršta savo gimtosios šalies. Išalkę meno Vilniuje išvydo naujausią šio tarptautiniu mastu pripažinto kūrėjo instaliaciją „Begalybė“.  Pažangiausiame sostinės barokinio komplekso – „Bokšto skvero“ – šv. Elžbietos koplyčioje eksponuojama R. Bartkaus instaliacija „Begalybė“. Šio renginio mecenatai, o kartu ir kūrinio šeimininkai – verslininkai Lina ir Tomas Kučinskai.

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas apeliacinės instancijos teismui apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą atmesti jo prašymą panaikinti naujojo įstaigos vadovo konkurso rezultatus. Pasak jo, reikšmingos įtakos sprendimui skųsti teismo nutartį turėjo ir teatro darbuotojų palaikymas, taip pat kultūros bendruomenėje sklindančios kalbos apie konkurso rengimo užkulisius. „Manau, kad pirmos instancijos teismas neišgirdo mūsų argumentų.

Jau daugiau nei 20 metų sostinės gimtadienį vainikuoja Vilniaus garsinančių lyderių apdovanojimai. Už idėjas ir darbus Vilniui, miesto puoselėjimą ir garsinimą kasmet Šv. Kristoforo statulėlėmis apdovanojami iškiliausi vilniečiai. Reikšmingiausi miesto apdovanojimai įteikti dešimčiai laureatų. „Vilniaus Rotušėje nuo seno būrėsi norintys palikti pėdsaką miesto istorijoje. Prie šios vietos prisilietusių žmonių dėka Vilnius vadinamas ambicingu laisvos minties, vertybių miestu.

Į Lietuvą atvyksta žinomiausia pasaulio performanso menininkė Marina Abramović įkvėpti moteris drįsti gyventi taip, kaip nori jos pačios. Menininkė yra stipri moteris, pati turėjusi išmokti perlipti per savo ribojančius įsitikinimus ir visuomenės primetamas normas. Psichologinių apklausų duomenimis, moterys sutinka daugiau kliūčių negu vyrai siekdamos savo tikslų.

Kultūros ministerija priima siūlymus suteikti nacionalinio, savivaldybės ar bendruomenės mecenato vardą ir prašymus suteikti mecenuojamojo projekto statusą. Jie laukiami iki kovo 1 d. Prašyti suteikti projektui mecenuojamojo projekto statusą ir (arba) suteikti nacionalinio, savivaldybės ar bendruomenės mecenato vardą gali fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su tokio projekto iniciavimu, vykdymu ar vertinimu.

Žinia apie šią vasarą šimto metų sukaktį mininčią Dainų šventę „Kad giria žaliuotų“ garsiai suskambės Vievyje – sausio 27 d. šį kraštą aplankys per Lietuvą keliaujantis Dainų šventės žygis.

Baltijos Baleto teatro (BBT) pagrindinė šokėja Evelina Fokina anksti suprato, kad jei ne baletas ji nestovėtų gyvenime taip tvirtai ant kojų, kaip stovi dabar. Auginti du mažus vaikus, skubėti į „ofisinį“ darbą, o po to į repeticijas – jaunai moteriai nėra lengva, bet baleto šokėjo profesija išugdė valią, atsparumą, todėl dabar ji gali įveikti bet kokį vaidmenį – nuo Karmen, kurį atliks sausio 30 d. Vilniaus senajame teatre, iki paties svarbiausio – mamos.

Niujorko galerijoje „Canal Projects“ atidaryta pasaulyje pripažintos lietuvių menininkės ir kino kūrėjos Emilijos Škarnulytės personalinė paroda, kurioje pristatoma naujausia menininkės videoinstaliacija „Æqualia“. Per parodos atidarymą E. Škarnulytė su menininke Mayfield Brooks bei palestiniečiu garso kūrėju Omaru Ahmadu sausakimšoje galerijos salėje pristatė specialiai atidarymui sukurtą performansą „Confluence“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos žemėlapyje pastaraisiais metais vis dažniau sužibantis Vilnius išsiskiria ne tik didinga savo miesto istorija ar unikalia architektūra – vis žinomesne Lietuvos sostinė tampa ir dėl savo gastronominės kultūros. Vilniaus kavinės, restoranai ir čia dirbantys aukščiausio lygio šefai iš naujo kviečia atrasti ne tik tradicinius mūsų krašto valgius, bet ir modernias jų interpretacijas.

Genovaitė iš Vilijampolės pavergė ne tik Dominyko Vaitiekūno giminę, bet ir tūkstančių žmonių širdis. Scenos menų atlikėjas Kaune savo autobiografinį muzikinį spektaklį „Slabodkės vyšnelė“ parodė jau 50 kartą ir neslepia – komandą jau apėmė azartas, bet svarbiausia ne skaičius, o tai, kad žiūrovai istorijoje įžvelgia skirtingus dalykus. Iš Panevėžio kilęs D. Vaitiekūnas apie Kaune gyvenančią tetą muzikiniuose pasirodymuose pradėjo pasakoti daugiau nei prieš dvejus metus.

Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame dramos teatre pradėtas rodyti režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“. Tada spektaklis baigėsi netikėtai vos po pirmosios dalies, sušlubavus pagrindinio spektaklio aktoriaus sveikatai. Sausio 11-ąją atšaukus spektaklį, galiausiai jis išvydo dienos šviesą, Apie galiausiai įvykusi „Išvarymą“ ir jo sėkmę socialiniuose tinkluose pasidžiaugė pats O. Koršunovas. „Iš trijų – vienas.

Vasaros koncertų kalendoriuje įrašytas dar vienas naujas vardas. Patvirtinta, kad birželio 1 d. į Lietuvą grįžta garsaus belgų muzikanto Maarteno Devoldere‘o solinis projektas „Warhaus“. Graži koncertų Lukiškių kalėjimo didžiajame kieme tąsa. Dar vienas gerai pažįstamas vardas iš užsienio, dar vienas išskirtinis muzikos agentūros „8 Days A Week” koncertas sostinėje atviram ore.

Lietuvos kultūros taryba skyrė individualias stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. 277 architektūros, bibliotekininkystės, cirko, dailės, dizaino, etninės kultūros, fotografijos, literatūros, muzikos, muziejininkystės, šokio, tarpdisciplininio meno ir teatro kūrėjams paskirstyta daugiau kaip 1,6 mln. eurų. Anot tarybos pranešimo, vidutinė stipendijos trukmė – 7,3 mėnesio. Šiemet padidinta stipendija siekia 800 eurų per mėnesį.

Apie tai, kas formuoja kūrėjų tapatybes, kokią įtaką menininkų žinomumui ir kūrybos eigai turi gyvenimas didžiausiose pasaulio sostinėse kviečia svarstyti vaizdo įrašų platforma „The Good Neighbour“. Joje taip pat galima susipažinti su penkiais Londone gyvenančiais lietuvių menininkėmais ir tyrėjais, pristatančiais savo praktikas.

Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame dramos teatre pradėtas rodyti režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“. Tiesa, spektaklis baigėsi netikėtai vos po pirmosios dalies sunegalavus vienam iš aktorių. Penktadienį paaiškėjo, kad aršaukiamas ir artėjantis spektaklis.  Penktadienį socialiniuose tinkluose autorius ir režisierius Marius Ivaškevičius pranešė, kad artėjantis spektaklis  „Išvarymas“ neįvyks ir penktadienio vakarą.

Ketvirtadienio vakarą Nacionaliniame dramos teatre pradėtas rodyti režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“. Tiesa, spektaklis baigėsi netikėtai vos po pirmosios dalies sunegalavus vienam iš aktorių. Apie tai penktadienį pasisakė ir pats režisierius.  O. Koršunovas socialiniuose tinkluose paviešino įrašą ir nuogąstavimus apie toliau laukiančius spektaklius. „Teatras yra teatras, su savo nuostabiais ir baisiais nutikimais. O kartais jie vyksta vienu metu.

Sausio 8 dieną ilgametė Lietuvos nacionalinio dramos teatro darbuotoja, pernai  Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanota teatrologė Daiva Šabasevičienė švenčia 60 metų jubilietų. Ji yra parašiusi ne vieną knygą apie Lietuvos aktorius ir režisierius, nuolat rašo spektaklių recenzijas ir kitas publikacijas, taip pat yra dėsčiusi Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos edukologijos universitete.

Sausio 6 dieną Kaune atidengta skulptūra „Taškas“, skirta vienintelei pasaulyje lietuviškai „ė“ raidei paminėti. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad šis meno kūrinys bus vertingas priminimas visuomenei apie lietuvių kalbos unikalumą ir tautinio identiteto išsaugojimą. „Mažas taškelis, esantis ant „ė“ raidės yra stipri lietuvių tautos savasties dalis. Dažnai technologijos prisideda prie nuolatinio skubėjimo, o tai daro įtaką ir daugelio rašysenai.

2023–ieji MO muziejui buvo ne tik jubiliejiniai metai, bet ir svarbių įvertinimų laikas: į naujus metus MO žengė sulaukęs penktojo gimtadienio, tapęs pirmuoju mokytojų kvalifikaciją tobulinti galinčiu meno muziejumi ir pripažintas vienu iš penkių geriausių meno muziejų Europoje.     Didžiausiu 2023–iųjų MO įvykiu tapo Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta paroda „Vilniaus pokeris“, o per metus muziejus sulaukė virš 140 tūkst. lankytojų.

Daugiau kaip 45 šalyse – nuo JAV iki Japonijos – leidžiamas mados žurnalas „ELLE“ atkeliauja į Lietuvą. Mados ir gyvenimo būdo žurnalas kas mėnesį pasiekia daugiau kaip 200 mln. skaitytojų visame pasaulyje.   „Sveikiname Lietuvą prisijungus prie pasaulinės „ELLE“ šeimos.

Neseniai įvykusios Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, vadovaujamo meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, gastrolės Vokietijoje sulaukė dėmesio Vokietijos žiniasklaidoje. Spauda maestro G. Rinkevičiaus dirigavimą vadino „veržliu“ ir „pavyzdiniu“, negailėdama pagyrų orkestro meistriškumui. Iš dvylikos gastrolėse sugrotų koncertų daugiausiai atgarsių sukėlė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pasirodymas prestižinėje Kiolno filharmonijoje.

Kai „Traviatos“ pastatymą LNOBT kūrusiam režisieriui Fabio Ceresai kolegos Vilniuje papasakojo apie lietuvių tradiciją kasmet gruodžio 31-osios vakarą eiti klausytis būtent šios, liūdnai pasibaigiančios Giuseppe‘s Verdi operos, italų scenos meistras pavadino tai „lietuvių pamišimu“. O mums patinka būti pamišusiems dėl „Traviatos“! Naujamečio spektaklio tradicija, užgimusi dar 1920-aisiais, jau antrą šimtmetį neatsiejama nuo Lietuvos operos teatro istorijos ištakų, rašoma pranešime žinias...

Naujųjų metų naktį tūkstantinė minia vilniečių ir miesto svečių rinkosi į Katedros aikštę, kur sutiko 2024-uosius. Vidurnaktį fejerverkus čia pakeitė ir jubiliejinius miesto metus kulminavo šviesų ir lazerių šou aikštėje ir jos prieigose Naujametinis renginys Vilniaus Katedros aikštėje prasidėjo 22 val.

Pramonininkas ir mecenatas Pranas Kiznis Valdovų rūmų muziejui Vilniuje padovanojo dar šešis vertingus XV–XVII amžiaus Vakarų Europos dailės darbus. Dovanoti paveikslai yra iš naujosios P. Kiznio galerijos salės, kuri šį rudenį papildė jau kelerius metus muziejuje pristatomą mecenato paveikslų galeriją. „Nuo šiol iš 26 antrojoje salėje matomų ilgalaikiam eksponavimui perduotų kūrinių šeši – jau muziejaus nuosavybė.

Ketvirtadienį Vilniuje įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai už šių metų lietuvių tarptautinius laimėjimus bei pasiekimus inovacijų ir technologijų srityje. Per šventinę ceremoniją iš viso išdalyti septyni apdovanojimai. Kategorijoje „Už globalių Lietuvos profesionalų pripažinimą pasaulyje“ pagerbta labiausiai tarptautiniu mastu skaitoma šiuolaikinė Lietuvos rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. „Rašytojos dėka Lietuva yra ryškiau matoma literatūros pasaulyje.

Nuomonės formuotojai nėra naujas reiškinys. Manoma, kad dar Antikos laikais gladiatoriai reklamuodavo vyną ar aliejų. Tačiau vargu ar jie gali lygintis su šiuolaikiniais „influenceriais“, tokiais kaip Karolina Meschino. Jos sekėjų skaičius artėja link pusės milijono, ji turi savo prekių ženklą, o karjerą pradėjo vos šešiolikos.

Rusijos ir Baltarusijos atlikėjai vėl veržiasi į Lietuvos sceną. Politikai ieško būdų, kad galimai grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys muzikantai nepasirodytų mūsų šalyje ir kelia klausimą, kodėl, praėjus beveik dvejiems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje vis dar yra žmonių, kurie savo noru norėtų pirkti bilietus į tokius koncertus.

Kitų metų meno sričių projektams Lietuvos kultūros taryba (LKT) penktadienį pranešė skyrusi beveik 4,2 mln. eurų. Anot jos, finansavimas skirtas 332 projektams, juos pateikė 209 organizacijos.  „Šį kartą Lietuvos kultūros taryba žengė ne vieną papildomą žingsnį, tobulindama vertinimo procesą ir suteikdama kuo daugiau apžvalginės informacijos, kuri padėjo priimti sprendimus.

Beveik keturiolika metų Lietuvoje leistas mados žurnalas „L'Officiel Lithuania“ atsisveikina su skaitytojais: gruodį pasirodęs žurnalo numeris yra paskutinis. Žurnalą kūrusios komandos planuose – vasarį pasirodysiantis didžiausias pasaulyje mados žurnalas „Elle“.  „L'Officiel“, turintis per 30 redakcijų visame pasaulyje, Lietuvoje pasirodė 2010 metais. Per daugiau kaip dešimtmetį jis sulaukė didelio skaitytojų palaikymo ir tapo garsiausiu mados žurnalu Lietuvoje.

Vilniaus Rotušėje vykusios 21-osios Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės metu lankytojai ir rėmėjai paaukojo daugiau kaip 73 tūkst. eurų. Iškilmingoje ceremonijoje Lenkijos ambasadoje surinktos lėšos buvo išdalintos aštuonioms organizacijoms, padedančioms sunkumus patiriantiems žmonėms.

Ar Rusijos kultūra grįš į savo senąsias pozicijas taip, kaip po truputį grįžta šalies agresorės sportininkai? Kada Lietuvos kultūros sektoriuje bus adekvatūs atlyginimai? Ko laukti iš Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje? Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname kultūros ministrą Simoną Kairį. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Meilės yra tiek, kiek pats sugebi jos sukurti“, – taip 365-ąją metų dieną apibūdina poetas, kunigas Benas Audrius Martusevičius arba Benas Lyris. Būtent šiuo pseudonimu kunigą geriausiai žino jo gerbėjai socialiniuose tinkluose, kur pozityvias, gydančias jo mintis ir įkvėpimus skaito daugiau nei šimtas tūkstančių siekėjų.

Nacionalinėje dailės galerijoje trečiadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. Kaip pranešė Kultūros ministerija, Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams kultūros ministras Simonas Kairys įteiks aukščiausius Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.  Bus pagerbti muziejininkai, bibliotekininkai ir kiti Renginyje premijomis taip pat bus pagerbti muziejininkai, bibliotekininkai, restauratoriai, kultūros ...

Na taip, pavadinimas gali supainioti, bet kiekviena knyga, atsiradusi kūrėjų šeimos – rašytojos, žurnalistės Jurgos Baltrukonytės ir fotografo, menininko Algio Kriščiūno – namuose, prilygsta dar vienam jų vaikui. „Auksinio vabalo paslaptis“ – jau dešimtoji jų rašyta ir iliustruota knyga.  „Kai buvau maža, nemėgau pasakų, kurios blogai baigdavosi.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją už drąsą ir autoironiją fotografiniuose monospektakliuose gavusi fotomenininkė Violeta Bubelytė nesutinka, kad nuogą kūną reikėtų laikyti drąsa. „Autoironija – sutinku. Drąsa? Niekaip nesuprantu to reiškinio, kas yra drąsa kūryboje. Drąsa gali būti eiti per sulūžusį tiltą, o kūryboje, gal būsiu nepopuliari – ką nori, tą ir darai, jei turi sugebėjimą ir norą“, – pirmadienį BNS sakė menininkė.

Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė teigia, kad džiaugsmą sustiprino, jog premija skirta prieš Kalėdas ir Vilniui minint 700 metų jubiliejų. „Labai smagu prieš Kalėdas pajusti kolegų dėmesį, tikrai graži prieššventinė dovana. (...) Smagu, jog Vilniaus parodos kontekste minint Vilniaus 700-ąjį gimtadienį tokie sutapimai“, – pirmadienį BNS sakė G. Jankevičiūtė.

Vasarį vyksiančio Berlyno tarptautinio kino festivalio žiuri vadovaus „Oskaro“ laureatė aktorė Lupita Nyong'o (Lupita Njong'o), pirmadienį pranešė organizatoriai. 2024-ųjų Berlinalė, pirmasis iš didžiųjų ateinančių metų Europos kino festivalių, vyks vasario 15–25 dienomis. Tai bus paskutinysis kartas, kai jam vadovaus dabartinis vykdomosios direktorės Mariette Rissenbeek (Marjet Risenbek) ir meno vadovo Carlo Chatriano (Karlo Šatriano) duetas. „[L.

Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė sako besidžiaugianti, jog šio svarbaus kūrybos įvertinimo sulaukė dar būdama gyva. „Džiugu, kad aš dar gyva sulaukiau. Juokinga, bet ir nelabai juokinga, nes, pavyzdžiui, Rožanskaitės atveju, žmogus buvo pristatomas ne vieną kartą, negavusi moteris pasimirė ir dabar po mirties į Veneciją vežami darbai“, – BNS pirmadienį sakė 56-erių menininkė.

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius 71-erių Mindaugas Urbaitis sako nesistengiantis auditorijos priblokšti gausumu, o norintis nesikartoti ir savo kūrinio idėja pasiekti klausytoją. Šiemetiniu premijos laureatu pirmadienį paskelbtas M. Urbaitis teigė, jog žinia apie premiją jam buvo „labai smagi, džiugi ir netikėta“. „Aš jau trečią kartą nominantas, tai, pagal liaudies priežodį, trečias kartas nemeluoja.

Aktorė Rasa Samuolytė sako besidžiaugianti darbu su talentingais režisieriais ir partneriais bei gavusi už jį Nacionalinę kultūros ir meno premiją.   Už įspūdingą aktorystės diapazoną ir įtaigą įvertinta R. Samuolytė teigė apie pelnytą Nacionalinę premiją sužinojusi iš karto po repeticijos. „Daug jaudulio, daug virpulio vidinio ir džiaugsmo, jau jaučiu, kad jis ateina. Nes kai sužinau, tai virpulys krėtė, dabar jau pradedu džiaugtis, – BNS pirmadienį kalbėjo laureatė.

Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją pelniusi šiemet 80-metį atšventusi poetė, vertėja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė sako nesitikėjusi šio apdovanojimo, kuris kartu yra ir įvertinimas vaikų literatūrai. Ji tvirtino esanti pamaloninta ir dar turinti kūrybinių planų ateičiai.  „Nežinau, ar aš nusipelniusi, apie save taip negalvoju, bet kad pamaloninta, tai tikrai labai.

„Barbė“ (Barbie) – ryški feministinė satyra apie viską užkariaujančią plastikinių lėlių liniją – pirmadienį susižėrė daugiausia „Auksinių gaublių“ nominacijų: devynias. Tarp jų – geriausio filmo, komedijos arba miuziklo, nominacija. Pagrindinius vaidmenis sukūrę Margot Robbie (Margo Robi) ir Ryanas Goslingas (Rajanas Goslingas) nominuoti vaidybos kategorijose, be to, į apdovanojimus pretenduoja režisierė Greta Gerwig (Greta Gervig) bei trys juostoje nuskambėjusios originalios dainos.

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų – šiemet 80-metį atšventusi poetė, vertėja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė. Ji premiją pelnė už vaizduotės žaismę kūryboje kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose, pirmadienį paskelbė Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.

Galbūt šiais metais šventinį sezoną atrasite daugiau laiko aplankyti meno parodas. Kai gruodį sutemsta greit popiet, šviesos ir ramybės galite rasti muziejuose ir galerijose.