Verslas

Seime skinasi kelią pataisos, atlaisvinančios alkoholio prekybą bei reklamos reguliavimą. Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymam projektui. Dabar jį svarstys Seimas, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.

Lietuvoje pensininkai yra įpratę, kad kasmet pensijos yra indeksuojamos arba perskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kaip auga darbo užmokestis ir kokia yra „Sodros“ biudžeto padėtis. Kadangi daugelį metų augo atlyginimai, o „Sodra“ surinkdavo daugiau pinigų nei išleisdavo, senatvės ir kitos pensijos buvo didinamos ir dešimtadaliu ar daugiau. Tačiau jau netrukus tai gali pasibaigti.

„Swedbank“ klientams bankas siunčia svarbią žinią – viename iš miestų uždaromas dar vienas šios kredito įstaigos filialas, todėl paslaugos bus suteikiamos kitokiu būdu. Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje.

Dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose gamtinių dujų kaina Europoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei tris mėnesius. Kaip pranešama, ateities sandorių TTF dujų kaina Amsterdamo biržoje trečiadienį pakilo iki 33,95 Eur/MWh. Tai didžiausia kaina nuo sausio pradžios. Per pastarąją savaitę gamtinės dujos pabrango daugiau nei 20 proc. Šis prieaugis kompensavo kainos sumažėjimą pirmaisiais metų mėnesiais.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ įmonė „Kreta“, valdžiusi Minsko plente Vilniuje esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, jį uždaro ir atleidžia visus darbuotojus – jame įsikurs „Addere“ slaugos namai.     Įmonė atleidžia 19 iš 20 darbuotojų. Apie tai „Kreta“ pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak jos, darbo neteks aštuonios kambarinės, trys registratoriai, du valytojai ir kiti darbuotojai.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. „Tai yra ta pati divizija. Galima judėti sunkinimo kryptimi ir galima lygiagrečiai judėti ir įgalintojų – oro gynybos – stiprinimo kryptimi.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Trečiadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ir Andoros užsienio reikalų ministrė Imma Tor Faus pasirašė dvišalę dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), pradėjus taikyti šią sutartį, bus sudarytos geresnės sąlygos plėtoti dvišalius ekonominius ryšius, skatinti tarpusavio investicijas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuris leidžia pradėti elektroninių ryšių infrastruktūros vystymą Lietuvoje, prioritetą teikiant 5G ryšiui. Susisiekimo ministerija organizuos paslaugos teikėjo atranką specialiesiems planams parengti. Iki šiol nebuvo teisinio pagrindo pradėti rengti elektroninių ryšių infrastruktūros, prioritetą teikiant 5G ryšiui, vystymą visoje Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarų Aistės Gedvilienės, Ewelinos Dobrowolskos, Andriaus Vyšnausko, Audriaus Petrošiaus, Simono Gentvilo siūlymui griežtinti atsakomybę už žvejybos tvarkos pažeidimus ir pakartotinių nusižengimų atvejais numatyti įrangos konfiskavimą. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Aplinkos ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Parlamento taip pat prašoma šį siūlymą patobulinti.

Aktyvumo Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kritimas per metus fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės, rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje patvirtinta 14,1 tūkst. nekilnojamojo turto perleidimo sandorių – 7,7 proc. mažiau nei prieš metus. Jų skaičiaus augimas užfiksuotas tik trijose iš 15-os apskričių, likusiose – kritimas, o daugumoje jų – dviženkliais nuošimčiais.

Šį pavasarį Turto banko aukcione Klaipėdos ir Kauno rajonuose parduoti nenaudoti pastatai virs senelių ir socialinio užimtumo namais. Abu pirkėjai planuoja, kad jau po 2 metų atnaujinti statiniai galės atverti duris klientams. Kaip nurodo Turto bankas, Klaipėdos rajone, Vėžaičių miestelyje, nenaudojamą 1964 m. statybos bendrabučių tipo pastatą bendrovė „Alkanta“ įsigijo už 293 tūkst. eurų, tačiau dar bent trigubai tiek prireiks daugiau nei 1784 kv. m ploto pastato atnaujinimui.

Vilniaus paukštynas į poveikio aplinkai mažinimą Rudaminos padalinyje investuos apie 850 tūkst. eurų. Bendrovės akcininkai patvirtino investicijų planą, kurį įgyvendinus Rudaminos paukštyno skleidžiamų kvapų sklaida galėtų mažėti 40 proc., trečiadienį pranešė bendrovė. „Patvirtinome ambicingą investicijų planą, kurį esame numatę įgyvendinti per šiuos metus.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. Kaip skelbia Vyriausybė, trečiadienį susitikime su Andoros ministru pirmininku Xavieru Espot Zamora I. Šimonytė aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regioninį saugumą ir kitus šalims aktualius klausimus.

Viena Suomijos kibernetinio saugumo bendrovė trečiadienį pranešė atradusi pirmiau nežinomą kenksmingą programą, kuri tam tikrose operacinės sistemos „Windows“ versijose įdiegia slaptą virtualų prisijungimą ir dėl to jos tampa pažeidžiamos kibernetinėms atakoms.

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu svarbu yra greičiau apsispręsti dėl projekto likimo. „Mes esame pasirengę vykdyti šį projektą. Laukiame iš Viešųjų pirkimų tarnybos, Europos Komisijos (išvadų – ELTA) ir esame pasiruošę sekančią dieną po jų pradėti darbus.

Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. Nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik „natūralios fermentacijos“ gėrimus, tokius kaip alų ar vyną, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.

Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. Registrų centro atstovas Saulius Grudzinskas sako, jog aktyviai e. aukcionų paslauga naudojosi Lietuvos oro uostai, kurie už parduotą įvairų turtą gavo 2,5 karto daugiau pajamų nei tikėjosi.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.  Komitetas apsvarstė Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus. Pataisos į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti ketvirtadienį.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas sako, kad nepaisant išsakytų pastabų, Nacionalinio stadiono projektas gali būti tęsiamas. „Taip“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje lakoniškai atsakydamas į klausimą, ar projektas gali būti tęsiamas, teigė D. Vedrickas. Jis taip pat komentavo, kad VPT pateikė tik nuomonę, o ne vertinimą dėl projekto pokyčių, nes šiuo metu yra galiojanti koncesijos sutartis, o pakeitimai dar nėra galutiniai patvirtinti tarp susitarimo šalių.

Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija suteikė oro operatoriaus sertifikatą naujai oro linijų bendrovei „Ascend Airways“, priklausančiai „Avia Solutions Group“ įmonių grupei. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, minėto sertifikato suteikimas atveria galimybes ACMI ir užsakomųjų skrydžių rinkoje Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Oro linijų bendrovė skrydžius vykdys Boeing 737 MAX 8 ir 737-800 tipo orlaiviais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Sulėtėjus nekilnojamo turto (NT) rinkai bei Europos Centriniam Bankui (ECB) vis dar nemažinant palūkanų normų, naujų namų ieškantiems pirkėjams atsirado nauja, tačiau laikina galimybė sutaupyti, sako ekspertė, NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė. „Šiuo metu paskolas gauti bandantieji jau pastebėjo pokyčius bankų veikloje, apie juos mums pasakoja ir klientai. EURIBOR vis dar nemažėjant, bankai ėmė mažinti savo palūkanų normas.

Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Vis dėlto šiandien Lietuvoje ryklių jau nebėra – PLC „Mega“ valdytojai skelbia netekę šių egzotinių gyvūnų, rašoma pranešime spaudai.

Premjerei trečiadienį inicijuojant trečiąjį susitikimą su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo, į jį grįžtanti opozicija teigia nepalaikanti dalies siūlomų variantų. Pasak jos atstovų, valdantieji neatsižvelgia į siūlymus dėl gynybos obligacijų. Finansų ministerija kovą antrajame susitikime dėl gynybos pateikė keturis galimus variantus krašto apsaugos finansavimui.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspirtukų naudotojai jau kelis metus nukenčia dėl galvos ir galūnių traumų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. „Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.

Keturi iš dešimties šalies gyventojų (41 proc.) pirktų Lietuvoje parduodamą iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją, tačiau panaši dalis (45 proc.) teigia, kad jos neįsigytų, rodo trečiadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Pasak apklausos, 11 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, ar pirktų iki šiol Rusijoje veikiančius verslus turinčių Lietuvos ar užsienio įmonių maisto ar kitas prekes, atsakė „tikrai taip“, 30 proc. – „greičiau taip“, 29 proc. – „greičiau ne“, 16 proc.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“. „Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.

Įvairios „Iki“ siūlomos papildomos naudos ir plačios vidinės karjeros galimybės – tik keletas iš gausybės privalumų, padedančių prekybos tinklui pritraukti naujų talentų ir išlaikyti esamus darbuotojus. Aukšta vidinė kultūra ir išskirtinė saviraiškos laisvė natūraliai skatina prekybos tinklo kolektyvą smagiai leisti laisvalaikį komandinį ryšį stiprinančiuose vidiniuose klubuose.

Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą. Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vaidina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vyriausybė trečiadienį turėtų galutinai įtvirtinti, kad plėtojant ryšių infrastruktūrą prioritetas būtų teikiamas itin sparčiam 5G ryšiui. Susiekimo ministerija parengė nutarimo projektą, pagal kurį bus galima pradėti rengti specialiuosius plėtros planus orientuojantis būtent į 5G plėtrą. Ministrų kabinetas dar 2023 metų birželį valstybei svarbiu pripažino projektą, pagal kurį 2030 metų visoje Lietuvoje turėtų veikti itin spartus mobilusis 5G ryšys, bei tam skyrė 5 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars komercinių bankų skyrių regionuose pokyčius ir bankomatų plėtros situaciją.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, parlamentarai su Lietuvos banko ir Bankų asociacijos atstovais ketinama aptarti bankų skyrių mažinimo tendencijas ir situaciją dėl grynųjų pinigų prieinamumo.  „Bankų asociacija papasakos, kokie jos atstovaujamų bankų planai ir taktikos. Gyventojų nedaugėja, matyt, ir bankai optimizuojasi.

Trečiadienį Seime rengiamoje spaudos konferencijoje bus aptartas šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas. Konferencijos organizatorius, Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad priimti sprendimai situaciją gatvėse tik pablogino. „Už šį klausimą atsakinga Susisiekimo ministerija demonstravo neveiksnumą, neslėpė savo palankumo elektrinių paspirtukų nuomos verslui.

 Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija spręs, ar buvęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis pagrįstai naudojosi parlamentinėmis lėšomis, įsigydamas įvairios kompiuterinės ir garso įrangos. Parlamento etikos sargai ėmėsi tirti M. Matijošaičio išlaidas po to, kai pats parlamentaras, sulaukęs klausimų dėl įvairių pirkinių, kreipėsi į komisiją.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį Vyriausybėje pristatys peržiūrėtus gynybos prioritetus ir jų finansavimo poreikį. „Pateiksiu, mano požiūriu, ambicingą, bet labai Lietuvos gynybą stiprinantį projektą, kryptis, kuriomis turėtume judėti“, – išvakarėse žurnalistams sakė ministras. „Šitos kryptys paremtos balansu tarp divizijos sunkinimo, tai yra tankų vieneto kūrimo, ir oro gynybos. Tą balansą mums pavyko viduje rasti“, – pridūrė jis.

Deklaruoti pajamas ir susimokėti mokesčius už praėjusius metus liko 2 savaitės. Vis tik ne visi ir ne visada tai gali padaryti – kartais nutinka taip, kad trūksta duomenų, nes darbovietės jų tiesiog nepateikė. Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja baiminosi, kad gegužės 2 d., iki kada reikia pateikti pajamų deklaracijas, – jau visai netoli, o susisiekusi su įmone mergina pagalbos nesulaukė. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė, kad tokiu atveju yra dvi išeitys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nemananti, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, turėtų didėti pridėtinės vertės mokestis. „(...) Nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių“, – antradienį LRT televizijai sakė ministrė. Armonaitės teigimu, verčiau galėtų būti perskirstoma savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM, nurodo Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.

Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusių nepriklausomų šilumos gamybos įmonių kainodara gali būti reguliuojama neterminuotai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).  „Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbia KT.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Pernai spalį TVF prognozavo, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., o 2025 metais – 2,6 proc.   „Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos gana sėkmingai atlaikė Rusijos sukelto energijos kainų šoko padarinius.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) informuoja apie sparčiai didėjančias kredito įstaigų investicijas į atsinaujinančią energetiką. Savo ruožtu SEB bankas akcentuoja, kad per dvejus metus tvaraus finansavimo apimtis išaugo daugiau negu dvigubai, tvaraus finansavimo konsultacijų poreikis išaugo daugiau negu pusantro karto. Anot specialistų, šį pokytį lėmė ne tik siekis kovoti su klimato kaita ir šalinti perteklinį CO2 iš atmosferos, bet ir įtempta geopolitinė situacija.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą, Kęstutis Navickas tikina reaguojantis į tokį pasisakymą ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją. „Reaguoju labai ramiai. Palaukime rinkimų, kada jie pasibaigs, tada ir pasišnekėsime. (...) Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti“, – Eltai teigė K. Navickas.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis iki šių metų pabaigos Vilniuje ketina atidaryti privatų medicinos centrą, antradienį rašo naujienų portalas „15min“. Vien į jo medicinos įrangą numatoma investuoti daugiau nei 20 mln. eurų, jame numatoma įdarbinti apie 300 darbuotojų.  „Tai bus multifunkcinis medicinos centras. Bus įvairių paslaugų – nuo ambulatorijos iki stacionaro“, – portalui teigė D. Dundulis. „Su amžiumi pradedi galvoti, kur gydytis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrangą.  Be to, pasak D. Kreivio, reikia modeliuoti visos ES energetikos sistemos poreikius ne dešimčiai metų, kaip yra dabar, o ilgesniam laikui.

Tūkstančiams gyventojų teks mokėti naują mokestį, jeigu jie bent kartą per metus nepatikrins elektros skaitiklio ir faktinių jo rodmenų nepraneš Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Tai numato nauja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta ESO elektros apskaitos prietaiso rodmenų, taip pat vadinamų elektros skaitikliais, nuskaitymo įkainių taikymo tvarka. Iki šiol buitiniai vartotojai nemokėdavo už tai, kad jų skaitiklių rodmenys būdavo oficialiai patikrinami.