Siekiant užkirsti tolesnį tokių ligų plitimą, Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus imtis biosaugos priemonių. O tokioms papildomoms išlaidoms teikiama Europos Sąjungos parama.
Parama teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Žemės ūkio ministerija paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Balandžio 4 d. žemės ūkio ministro Igno Hofmano įsakymu buvo pakeista svarbi priemonės taisyklų nuostata, pagal kurią privalomas atrankos balų skaičių sumažintas nuo 35 iki 20 balų.
Ligų protrūkiai – visai netoli
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėja, kad labai patogeniškas H5N1 potipio paukščių gripo virusas vis dar intensyviai nustatomas kaimyninėje Lenkijoje.
Vien per pastarąsias dienas gauta dešimt pranešimų apie dideliuose vištų dedeklių paukštynuose kilusius protrūkius.
Naujausi atvejai šią savaitę patvirtinti Wielkopolskie regione įsikūrusiuose didžiuliuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose bendrai laikyta per pusę milijono naminių paukščių.
Tuo metu Slovakijoje daugėja snukio ir nagų liga (SNL) užkrėstų galvijų ūkių. Naujausias židinys patvirtintas 3,5 tūkst. pieninių galvijų fermoje.
Šios šalies veterinarijos pareigūnai nustatė naujas apsaugos ir priežiūros zonas, darbą tęsia epizootinio tyrimo ekspertai, kurie siekia nustatyti ligos patekimo kelius.
Pranešama, kad naujas pavojingo viruso židinys nustatytas kiek toliau nuo ankstesnių ligos pasireiškimo vietų.
„Slovakija toliau pildosi ribojimų zonomis, SNL protrūkiai intensyvėja, o tai kelia vis didėjantį susirūpinimą Europos šalims ir gyvulius laikantiems ūkiams. Mūsų šalies ūkininkai šią situaciją turi vertinti taip pat labai rimtai.
Sulėtinti agresyvios ligos plitimą, išvengti didesnių viruso protrūkių ir atvejų naujose teritorijose gali padėti tik ypač griežtas biologinio saugumo reikalavimų laikymasis, būtinas atsakingas gyvulių laikytojų požiūris“, – perspėja LR vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Ligai atėjus, pasekmės gali būti labai skaudžios – nuo židinio 3 km spinduliu teks paskersti gyvulius, šios priemonės gali būti taikomos ir didesnėje teritorijoje siekiant stabdyti ligos plitimą.
Keliavusių po SNL užkrėstą regioną (pvz., lietuvių ypač pamėgtą Turkiją, taip pat Afrikos valstybes, Vidurio Azijos šalis, Indiją) ir lankiusis ūkinių gyvūnų laikymo vietose, po atvykimo į Lietuvą primygtinai prašoma vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas. Dirbant ūkyje – naudoti specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinti, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę, dezinfekuoti transportą.
Ministerija paankstino paramą
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams.
Kaip minėta, reaguodama į tai, kad šiemet Europoje sparčiai plinta ne viena pavojinga gyvuliams liga, Žemės ūkio ministerija paankstino kvietimą pretenduoti į paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Ja siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.
Atsižvelgiant į padidėjusią užkrečiamųjų ligų grėsmę šiam kvietimui skirta lėšų suma nuo 1 mln. eurų padidinta iki 2,6 mln. eurų.
Ūkininkams skiriama parama gali būti finansuojamos šios išlaidos:
- vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;
- ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;
- žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;
- pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;
- konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos
- darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos ir kt.
Paramos gavėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir laikantys ūkinius gyvūnus.
Didžiausia parama – iki 300 tūkst. eurų
Ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma gali siekti 4 tūkst. eurų, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, parama bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvulių skaičiaus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau, kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Norint pasinaudoti parama, ūkininkai privalės pateikti biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planą, kuriame turi būti nurodyta, kaip bus užtikrinamas saugumas ūkiuose.
Šis planas iki paramos paraiškos pateikimo turi būti suderintas su VMVT apygardos priežiūros skyriumi ir atitikti visus reikalavimus.
Ūkininkai ir gyvūnų laikytojai taip pat raginami atidžiai stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir, pastebėjus įtarimų dėl ligos, nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus. Nuolatos atnaujinamą informaciją apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir jų prevenciją rasite VMVT tinklapyje https://vmvt.lrv.lt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
