Be kita ko, jiems jau antrus metus iš eilės skiriama speciali parama. Šiemet vynuogių augintojai galės pretenduoti į 10 tūkst. eurų paramą.
Tikslas – skatinti vynuogynų plėtrą ir vystyti vynuogių perdirbimo veiklą
Praėjusiais metais siekiant padėti smulkiems vyndariams, buvusi trečiose šalyse vykdomo skatinimo programa pakeista į naują investicinę priemonę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane.
Šia priemone skatinama vyninių veislių vynuogynų plėtra Lietuvoje, naujų vyninių vynuogių veislių augintojų įsikūrimas, kuriama palanki terpė vynuogių auginimo ir perdirbimo veiklai vystyti, sudaromos sąlygos vyno gamintojams iš šalyje išaugintų vynuogių konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių.
Priemonės paramą numatoma teikti savo veiklą įteisinusiems vyninių vynuogių veislių augintojams ir vyno iš jų gamintojams, informuoja Žemės ūkio ministerija.
Tai yra viena iš vadinamųjų intervencinių priemonių. O jų sektoriniai Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai yra - didinti ES vyno gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą bei gerinti ES vyno įmonių veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad jos geriau prisitaikytų prie rinkos poreikių, taip pat didinti jų ilgalaikį konkurencingumą, susijusį su vynuogių produktų gamyba ir rinkodara, įskaitant energijos taupymą, visuotinį energijos vartojimo efektyvumą ir tvarius procesus.
Pagal intervencinę priemonę parama teikiama negrąžintinos subsidijos forma, kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, patvirtintas paramos gavėjo pateiktais dokumentais.
Pagal Intervencinę priemonę remiama veikla (paramos paraiškoje gali būti nurodytos viena arba abi remiamos veiklos):
- vyninių vynuogių veislių pirminė gamyba (investicijos, reikalingos vynuogių auginimui, derliaus nuėmimui, saugojimui ir tvarkymui (iš esmės nekeičiant produkto savybių);
- vyno gamyba (investicijos, reikalingos vynuogių perdirbimui ir vyno gamybos infrastruktūrai).
-
Kas ir kiek galės gauti paramos
Kaip praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra, paraiškas paramai investicijoms į vyno sektorių bus galima teikti jau po dviejų mėnesių – nuo birželio 3 d. iki liepos 1 d. Didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 10 tūkst. eurų.
Didžiausias paramos intensyvumas – 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų sostinės regione ir 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.
Į paramą gali pretenduoti tik vyninių vynuogių veislių augintojai arba vyno iš jų gamintojai. Tiesa, pareiškėjas gali atitikti ir abi šias kategorijas. Vykdant paramos priemonės įsipareigojimus, pareiškėjas vyninių vynuogių veislių augintojas gali iš užaugintų vynuogių pradėti gaminti vyną arba užaugintas vynuoges parduoti vyno gamintojams, kurie šias vynuoges panaudotų vyno gamybai.
Paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad vyninių vynuogių veislių augintojas – tai fizinis ir (ar) juridinis asmuo, kuris yra registruotas maisto tvarkymo subjektas, savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą, auginantis ar planuojantis auginti vynuoges tik vyno gamybai.
Tuo metu vyno gamintojas apibrėžiamas kaip juridinis asmuo, kuris yra registruotas maisto tvarkymo subjektas, turintis alkoholio produktų gamybos licenciją ir gaminantis ar planuojantis gaminti iš Lietuvoje išaugintų vyninių vynuogių veislių vyną. Jei pareiškėjas yra vyno gamintojas, jis turi būti labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė.
Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 100 vynuogynų, kurių plotai užima apie 40 ha. Vyndarystę profesionaliai praktikuoja apie 50 vyndarių.
