Beveik pusė Prancūzijoje esančių reaktorių šiuo metu yra sustabdyti dėl techninės priežiūros, kuri buvo atidėta per koronaviruso krizę, arba dėl kai kurių avarinio aušinimo sistemų korozijos problemų.
Bendrovės dabartiniu įverčiu, šiais metais ji savo valdomose atominėse elektrinėse pagamins elektros energijos kiekį, atitinkantį „mažiausią 280–300 teravatvalandžių intervalo ribą“ – gerokai mažiau nei 2021 metais pagamintas 360 teravatvalandžių kiekis.
Finansinis smūgis bus 5 mlrd. eurų didesnis nei anksčiau apskaičiuoti 24 mlrd. eurų.
Nors 26 iš 56 bendrovės EDF valdomų reaktorių šiuo metu yra neprisijungę, EDF vykdomasis direktorius Cedricas Lewandowskis trečiadienį įstatymų leidėjams teigė, jog penki reaktoriai iš naujo turėtų būti įjungti dar rugsėjį, o dar penki – spalį bei septyni – lapkritį.
Likusieji bus prijungti iki vasario.
Visgi įmonė vis dar prognozuoja, kad 2023 ir 2024 metais branduolinės energijos gamyba bus mažesnė nei 2021 metais.
Nerimaudamas dėl energijos trūkumo šaltos žiemos atveju, Paryžius sudarė susitarimą su Berlynu dėl gamtinių dujų tiekimo mainais už elektrą, nes Vokietija yra labiau priklausoma nuo iškastinio kuro, kurio tradicinė tiekėja Rusija sumažino tiekimą po invazijos į Ukrainą.
Ilgalaikėje perspektyvoje prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat paskelbė apie ambicijas artimiausiais metais pastatyti šešis naujos kartos reaktorius.
