Užsienio verslas

Remiantis amerikiečių verslo leidinio „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešimu, Japonija rusišką naftą perka už didesnę nei 60 JAV dolerių už barelį kainą. Dėl minėtosios viršutinės kainos ribos šalis buvo susitarusi su Vakarų sąjungininkais, tačiau, anot pranešimo, Jungtinių Valstijų taikoma išimtis leido ją peržengti.

Amerikiečių verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) praneša, kad greitojo maisto tinklas „McDonald's“, besirengiantis informuoti darbuotojus apie planuojamus atleidimus, kelioms dienoms uždarė savo biurus JAV. „The Wall Street Journal“ pacitavo Čikagoje įsikūrusios greitojo maisto milžinės vidinį laišką, kuriame teigiama, kad JAV esantys bendrovės biurų darbuotojai ir kai kurie darbuotojai užsienyje turėtų dirbti iš namų, kol įmonė informuos, ar jie liks dirbti, ar bus atleisti.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

Rusijos bankas MTS, kuriam taikomos JAV sankcijos, turės nutraukti veiklą Abu Dabyje, penktadienį pranešė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) centrinis bankas. „MTS Bank“, praėjusiais metais įgijęs licenciją veikti šalyje, atsidūrė tarp daugiau nei 200 subjektų ir asmenų, kuriems praėjusį mėnesį paskelbtos sankcijos, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Metų (12-os) mėnesių infliacija Sakartvele kovą sumažėjo iki 5,3 proc. nuo 8,1 proc. vasarį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis infliacijos rodiklis – mažiausias nuo 2021 metų vasario mėnesio. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango 11,8 proc., viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos – 12,4 proc., transporto prekės ir paslaugos – 8 procentais. Kovą užfiksuota 0,2 proc. mėnesio defliacija.

Laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos piliečių įsteigtos įmonės galbūt tiekia į Rusiją elektronikos prekes, kurias galima panaudoti karo pramonėje, šalies pramonininkai siūlo uždrausti jiems prekiauti su trečiosiomis šalimis. Tačiau Seimo nariai sako, kad toks draudimas būtų sunkiai įgyvendinamas dėl teisinio reguliavimo, be to, jis galėtų būti lengvai apeinamas.

Ukraina gavo Kanados lengvatinę 2,4 mlrd. Kanados dolerių (1,63 mlrd. eurų) paskolą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. „Šios lėšos bus panaudotos prioritetinėms valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti“, – pabrėžė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka. Kanados paskola pagal Tarptautinio valiutos fondo administravimo sąskaitos mechanizmą suteikta 10 metų laikotarpiui už 1,5 proc. metų palūkanas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba praėjusį penktadienį patvirtino savaite anksčiau su Ukraina pasiektą susitarimą dėl apytikriai 15,6 mlrd. JAV dolerių vertės naujos išplėstinio finansavimo programos (EFF) 48 mėnesių laikotarpiui. Ši paskola Ukrainai yra didžiausia finansinė parama Ukrainai nuo pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtos plataus masto invazijos ir pirmasis solidus pagalbos paketas, kurį TVF skyrė aktyviame kariniame konflikte dalyvaujančiai šaliai.

Rusija sekmadienį pareiškė iki metų pabaigos pratęsianti naftos gavybos mažinimą 500 tūkst. barelių per parą, reaguodama į Vakarų sankcijas, kurios turėjo baigtis birželio pabaigoje.  „Imdamasi atsakingų ir prevencinių veiksmų, Rusija įgyvendins savanorišką [naftos gavybos] sumažinimą 500 tūkst. barelių per parą iki 2023 metų pabaigos“, – sakoma už energetikos klausimus atsakingo ministro pirmininko pavaduotojo Aleksandro Novako pranešimą.

Saudo Arabijos vadovaujamos didžiosios naftos gavėjos sekmadienį netikėtai paskelbė mažinančios naftos gavybą daugiau nei 1 mln. barelių per parą, paaiškindamos sprendimą „atsargumo“ sumetimais žengiamu žingsniu, kuriuo siekiama stabilizuoti rinką. Visgi šis gavybos sumažinimas, atsižvelgiant į jau Rusijos paskelbtą ketinimą pratęsti naftos gavybos apribojimą 500 tūkst.

Visiems gerai žinomas įprotis taupant elektrą yra šviesos išjungimas išeinant iš kambario ar namų. Tačiau retai kas susimąsto, kad sąskaita už elektrą gerokai sumažėtų sistemingai prižiūrint įvairius namuose esančius prietaisus. Pasirodo, nemažai elektros energijos išeikvoja į elektros tinklą įjungti, bet nenaudojami prietaisai.

Vokietijos vyno gamintojai per praėjusius metus pagamino 8,94 mln. hektolitrų vyno ir vynuogių misos, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Palyginti su 2021-aisiais, šios produkcijos apimtys išaugo 492 tūkst. hektolitrų, arba 6 procentais. Palyginti su ankstesnių penkerių metų (2016-2021 metų) vidurkiu, gamyba padidėjo 3,5 procento. Raudonojo vyno pernai pagaminta 3 mln. hektolitrų, baltojo vyno – 5,9 mln. hektolitrų.

Povandeninę sienutę rekonstruojant pietinį Klaipėdos uosto molą už 9,4 mln. eurų įrengs Latvijos įmonė „LNK Industries“, penktadienį pranešė uosto direkcija. Anot jos, su konkursą laimėjusia Latvijos įmone pasirašyta sutartis dėl papildomų darbų – kaip skelbta anksčiau, pietiniame mole atliekant darbus po vandeniu aptiktas akmenų sluoksnis, kuris projekte nebuvo numatytas.

Mažmeninės degalų kainos per pastarąją savaitę reikšmingiau pasikeitė tik Latvijoje – pakilo. Dyzelinas kukliai pabrango Lietuvoje ir taip pat nežymiai atpigo Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai dabar – Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, o benzinas brangiausias Estijoje.

Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Čekija ir kitos valstybės sutarė ir toliau remti Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą. 27 šalių transporto ministrai penktadienį Lenkijos Žešuvo mieste  priėmė bendrą tai numatantį pareiškimą.  Jame išsakomas palaikymas ir parama Ukrainai, užtikrinant Europos transporto koridorių plėtrą ir „solidarumo koridorių“ veikimą.

Taip ir nepradėjusio veikti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorės „Nord Stream 2 AG“ vykdomasis direktorius Mathiasas Warnigas atsistatydina, skelbia Rusijos naujienų agentūros, remdamosis šios bendrovės pranešimu.

Iš visų trijų Baltijos valstybių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ tikisi šiais metais pasiekti 700 mln. eurų finansinę apyvartą – 1,4 karto didesnę nei pernai. Tokius planus paskelbęs bendrovės vadovas Martinas Gaussas taip pat prognozavo, kad prekyba „Air Baltic“ akcijomis biržoje gali būti pradėta 2024-ųjų rugsėjį.

Lietuva ir Ukraina kartu plėtos naujus logistikos maršrutus – abiejų šalių infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos ketvirtadienį pasirašė tai numatantį memorandumą. Dokumentu šalys įtvirtino siekius kartu plėtoti naujus geležinkelių ir kitų rūšių transporto logistikos maršrutus tarp Ukrainos ir Baltijos šalių jūrų uostų, didinti krovinių vežimo apimtį, pranešė Susisiekimo ministerija.

Australija ketvirtadienį patvirtino svarbius įstatymus, nukreiptus prieš didžiausias šalies teršėjas ir priversiančius anglies kasyklas bei naftos perdirbimo įmones kasmet sumažinti teršalų emisijas maždaug 5 procentais. Ekspertų teigimu, naujieji įstatymai simbolizuoja aršių Australijoje vykusių „klimato karų“ pabaigą – dešimtmetį trukusių politinių grumtynių, ne kartą sužlugdžiusių mėginimus efektyviai kovoti su klimato kaita.

41 proc. Latvijos gyventojų pritaria vieno ir dviejų centų nominalo išėmimui iš apyvartos, rodo naujausi šalies centrinio banko reguliariai organizuojamų sociologinių apklausų rezultatai. Latvijos bankas nurodo, kad gyventojų, tam pritariančių šalies gyventojų dalis praėjusį mėnesį sumažėjo iki 41 proc. nuo 49 proc. prieš pusmetį ir 51 proc. prieš metus. 50 proc. praėjusį mėnesį kalbintų respondentų teigė, kad vieno ir dviejų centų monetos turėtų likti apyvartoje.

Antra pagal dydį Europoje drabužių mažmenininkė „Hennes & Mauritz“ (H&M), turinti parduotuvių tinklą ir Lietuvoje, pranešė grynojo pelno per pirmąjį savo finansinių metų ketvirtį, kuris baigėsi vasario pabaigoje, susižėrusi 2,5 karto daugiau nei prieš metus. Toks rezultatas pranoko analitikų lūkesčius. Pasak Švedijos bendrovės pranešimo, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 217 mln. iki 541 mln. Švedijos kronų (47,9 mln. eurų), įplaukoms didėjus 12 proc. iki 54,87 mlrd. kronų (4,86 mlrd.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės ketvirtadienį pasiekė susitarimą iki 2030-ųjų beveik padvigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bendrame 27 valstybių bloko suvartojamos energijos kiekyje. Laikinuoju politiniu susitarimu siekiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį padidinti nuo dabartinių 22 proc. iki 42,5 proc., teigiama Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujančios bloko vyriausybėms, pareiškime.

Rusijos federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“) pranešė vasarį užfiksavusi nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais šalyje neregėtą nedarbo lygį – 3,5 proc., 0,1 procentinio punkto mažesnį nei ankstesnį mėnesį. Naujasis rodiklis atitiko Rusijos centrinio banko vertinimus, jog mobilizacija karui Ukrainoje padidino darbo jėgos trūkumą, nors ir sumažino ekonomikos pajėgumus, pažymi „Trading Economics“. „Rosstat“ duomenimis, bedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 99 tūkst. iki 2,635 milijono.

Turkmėnija išleis beveik penkis milijardus dolerių (eurų), kad pastatytų miestą, pavadintą autokratinio šalies lyderio Gurbanguly Berdimuhamedowo garbei, trečiadienį pranešė pareigūnai. Prie Kaspijos jūros esančią uždarą Vidurinės Azijos šalį jau daugiau kaip 16 metų valdo Berdimuhamedowų šeima. Buvęs dantų gydytojas G. Berdimuhamedowas pernai oficialiai atsistatydino iš buvusios sovietinės valstybės prezidento posto. Jį pakeitė jo sūnus Serdaras.

Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės skola išaugo iki rekordinio lygio – 2022-ųjų  pabaigoje federalinio, federalinių žemių ir savivaldybių biudžetų bei socialinės draudimo fondo įsiskolinimų suma pasiekė 237 mlrd. eurų, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba „Destatis“. Per metus Vokietijos valstybės skola padidėjo 2 procentais.

Kinija per pastaruosius du dešimtmečius suteikė 240 mlrd. JAV dolerių  paskolų 22-iem besivystančioms šalims, kurių šios šalys gali būti nepajėgios grąžinti, o ši tendencija pastaraisiais metais stiprėja, sakoma neseniai paskelbto tyrimo išvadose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pripažino, kad tarptautinės sankcijos, įvestos po Maskvos invazijos į Ukrainą, gali turėti neigiamų pasekmių.  Pastaraisiais mėnesiais V. Putinas tvirtindavo, kad Rusija prisitaiko prie naujos ekonominės realybės.  „Rusijos ekonomikai taikomos sankcijos vidutinės trukmės laikotarpiu tikrai gali daryti neigiamą poveikį“, – per televiziją transliuotame susitikime su vyriausybės nariais sakė V. Putinas.

Netrukus bus pakeistas vienas iš labiausiai žinomų prekių ženklų pasaulyje. Daugelio ragauto gėrimo logotipas po daugelio metų taps pastebimai kitokiu, praneša bendrovė. Jei kas nors paprašytų iš atminties nupiešti „Pepsi“ logotipą, ką nupieštumėte? Galbūt apskritimą su raudonais, baltais ir mėlynais dryžiais, kurie simbolizuoja šį prekės ženklą. Tikriausiai žodį „Pepsi“ tame gaublyje.

Rusijos energetikos milžinė „Rosneft“ trečiadienį paskelbė apie susitarimą  su Indija dėl naftos pardavimų didinimo, Maskvai ieškant naujų pirkėjų savo ištekliams. Praėjusį vasarį Kremliui priėmus sprendimą dislokuoti kariuomenę Ukrainoje, o Kyjivo sąjungininkėms paskelbus sankcijas, Rusija buvo priversta ieškoti būdų realizuoti išgaunamą naftą.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai antradienį susitarė iki 2024 metų kovo pratęsti priemones, skirtas savanoriškam dujų vartojimo sumažinimui visame bloke 15 procentų. Dujų suvartojimo mažinimas padeda išlaikyti užpildytas saugyklas, užtikrinti daugiau energijos tiekimo ir „sumažinti kainas“, pažymėjo deryboms pirmininkavusi Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch. ES šalys praėjusią vasarą įsipareigojo sumažinti suvartojimą bent 15 proc.

Estijos centrinio banko atnaujintomis prognozėmis, sąlygos ekonomikos augimui atsinaujinti gerėja, visgi šių metų bendrasis vidaus produktas (BVP) veikiausiai bus 0,6 proc. kuklesnis nei 2022-ųjų. Bankas pažymi, jog ateinančiais metais ekonomikos augimas sieks apie 3 proc., o jį lems užsienio rinkų atsigavimas, pigesnė energija, sumažėjusi infliacija, padidėjusi vartotojų perkamoji galia, išaugęs verslo bei namų ūkių pasitikėjimas.

Vėjo energetikos pajėgumai pasaulyje iki 2027 metų išaugs 680 gigavatų (GW), prognozuoja Pasaulio vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC). Apžvalgoje pažymima, jog nenutrūkstamo energijos tiekimo poreikis bei klimato kaitos tikslai skatins aktyviai plėsti vėjo jėgainių parkus bei statyti naujus, tikėtina plėtra iki 2027-ųjų tokia energija papildomai aprūpins maždaug 657 mln. namų ūkių.

Prancūzijos tyrėjai antradienį, vykdydami tyrimą dėl įtariamo mokestinio sukčiavimo, surengė reidus penkiuose bankuose, pranešė finansinius nusikaltimus tirianti prokuratūra. Apie 150 tyrėjų kartu su šešiais Vokietijos prokurorais atliko kratas Paryžiuje ir jo apylinkėse, sakoma pranešime. Byla yra susijusi su veiksmais, kurie, kaip įtariama, vyriausybėms kainavo daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

Didžiausia pasaulyje pramogų ir žiniasklaidos bendrovė „Walt Disney“ maždaug 7 tūkst. darbo vietų mažinimo trim etapais planą, apie kurį buvo paskelbta praėjusio mėnesio viduryje, pradės įgyvendinti šią savaitę. Apie tai bendrovės darbuotojams pranešė Bobas Igeris, jos valdymą perėmęs pernai. Įgyvendindama šį drastišką planą „Walt Disney“ tikisi išlaidas per metus sumažinti 5,5 mlrd. JAV dolerių.

Lenkijoje per artimiausius du dešimtmečius planuojama pastatyti keliasdešimt mažų modulinių branduolinių reaktorių, o pirmieji jų turėtų pradėti veikti šio dešimtmečio pabaigoje, skelbia Lenkijos radijas. JAV, Kanados ir Lenkijos įmonių atstovai Vašingtone pasirašė susitarimą dėl technologinio bendradarbiavimo pagal „General Electric Hitachi“ modulinių branduolinių reaktorių BWRX-300 kūrimo Lenkijoje projektą.

Rusijos naftos pardavimai Indijai praėjusiais metais išaugo daugiau nei dvidešimt kartų, antradienį pranešė Rusijos vicepremjeras, pirkėjams Europoje po invazijos į Ukrainą nusigręžus į kitas rinkas. Rusija pernai savo naftos eksportą nukreipė į Indiją ir Kiniją, kai Europos Sąjungos šalys suskubo nutraukti priklausomybę nuo rusiškos energijos.

JAV automobilių pramonės gigantas „Ford Motor Co.“ paskelbė, jog jo naujos gamyklos Tenesyje, netoli Memfio, metiniai pajėgumai sieks 500 tūkst. elektromobilių. Anot pranešimo, statoma gamykla „BlueOval City“ kainuos „Ford“ ir jos partnerei – Pietų Korėjos baterijų gamintojai „SK On Co." – 5,6 mlrd. dolerių. 2025-aisiais pradėsiantis veikti kompleksas „BlueOval City“ gamins naujos kartos elektrinius sunkvežimiai bei akumuliatorius jiems. Apie kitokią jo galimą produkciją pranešime nenurodoma.

ES pirmadienį nurodė Romai susigrąžinti 400 mln. eurų paskolą, 2019 metais suteiktą oro linijų bendrovei „Alitalia“, kuri, pasak bloko, buvo „neteisėta“. Šiuo metu „Alitalia“, kuri per du dešimtmečius sukaupė daugiau nei 11 mlrd.

Kinijos ekonomikos sulėtėjimas, tikėtina, sulėtins pasaulinės ekonomikos augimą iki žemiausio lygio šiame amžiuje, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas, pasiūlydamas priemonių užkirsti kelią „prarastam augimo dešimtmečiui“. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad potencialus pasaulinės ekonomikos augimas – maksimalus ilgalaikis augimo tempas, nesukeliantis infliacijos – šį dešimtmetį sulėtės iki vidutinio metinio vos 2,2 proc. rodiklio.

Vienas Paryžiaus priemiestis pirmadienį tapo pirmąja savivaldybe Prancūzijoje, kur moterims, kenčiančioms nuo sutrikimų, susijusių su jų menstruacijų ciklu, įskaitant mėnesinių skausmus ir endometriozę, leidžiama neatvykti į darbą. Į šiaurę nuo sostinės esančio Sent Ueno savivaldybėje pagal eksperimentinę programą vietos valdžios institucijose dirbančioms moterims bus leidžiama pasiimti iki dviejų laisvų dienų per mėnesį. „Iš 2 000 savivaldybėje dirbančių žmonių 60 proc. yra moterys.

Ukrainos vyriausybės kontroliuojama „Ukrtransneft“ ketina nuo balandžio mėnesio dukart padidinti rusiškos naftos tranzito naftotiekių sistemos „Družba“ gija įkainį – iki 27,2 euro už toną, skelbia Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis specializuota naujienų agentūra „Argus“. Kyjivas tokį galimą sprendimą, kuris tiesiogiai paliestų Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos naftos perdirbimo pramones,  aiškina išlaidomis naftos transportavimo infrastruktūros, pažeistos dėl Rusijos oro atakų, atst...

Bankų akcijų kainos pirmadienį pakilo, sustiprindamos daugumą pagrindinių akcijų rinkų, sumenkus nerimui dėl sektoriaus krizės, kai regioninis JAV skolintojas „First Citizens Bank“ sutiko perimti didžiąją dalį „Silicon Valley Bank“ (SVB) aktyvų.

Izraelyje – masiniai protestai ir streikai: neveikia didžiausias šalies oro uostas ir du pagrindiniai jūrų uostai, o dešimtys tūkstančių žmonių jau antrą dieną gatvėse. Taip jie priešinasi premjero Netanyahu stumiamai teismų reformai. Izraelis nyra į vis didesnį chaosą. Šalyje jau 11-tą savaitę vyksta masiniai protestai prieš premjero Benjamino Netanyahu stumiamą teismų reformą, kurios esmė jog Vyriausybės galėtų kontroliuoti teisėjų skyrimą.

Latvijoje statybų kainų indekso metinis prieaugis vasarį sulėtėjo iki 14,3 proc. nuo 17,6 proc. sausį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Labiausiai per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu) pabrango statybinės medžiagos – 17,3 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 9,8 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 12,6 procento. Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) Latvijos statybų kainų indeksas nukrito 0,1 proc.

Vokietijoje pirmadienį prasidėjo didelio masto transporto sektoriaus darbuotojų streikas, surengtas nepavykus susitarti su darbdaviais dėl pageidaujamų atlyginimų didinimų išaugusios infliacijos fone, todėl daugelyje miestų gyventojai priversti sukti galvas, kaip pasiekti darbus ir grįžti atgal. Oro uostų, uostų, geležinkelių, autobusų stočių ir parkų bei metro darbuotojai pakluso profsąjungų „Verdi“ ir EVG raginimams surengti 24 valandų trukmės streiką.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva sekmadienį perspėjo, kad rizika pasauliniam finansiniam stabilumui išaugo, ir pabrėžė „būtinybę išlikti budriems“ po pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje. Kalbėdama forume Pekine, TVF generalinė direktorė teigė, kad 2023-ieji bus „dar vieni iššūkių kupini metai“, nes pasaulinis augimas sulėtės iki žemiau 3 proc.

Elonas Muskas įvertino dabartinę „Twitter“ vertę 20 mlrd. JAV dolerių, arba mažiau nei puse 44 mlrd. JAV dolerių sumos, kurią jis sumokėjo už socialinės žiniasklaidos platformą vos prieš penkis mėnesius, teigiama vidiniame el. laiške darbuotojams, su kuriuo susipažino amerikiečių žiniasklaida.  Minėtame laiške darbuotojams buvo kalbama apie naują atlyginimo akcijomis programą ir „X Holdings“, „Twitter“ skėtinės bendrovės, akcijų priskyrimą darbuotojams.

Jungtinės Valstijos šiais metais greičiausiai panirs į recesiją, o 2024 metais susidurs su didele infliacija, mano dauguma kas pusmetį rengiamoje apklausoje dalyvavusių ekonomistų. Daugiau nei du trečdaliai Nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (NABE) atlikto tyrimo respondentų taip pat mano, kad infliacija šių metų pabaigoje išliks didesnė nei 4 procentai. Apklausoje dalyvavo 217 NABE narių, ji atlikta kovo 2–kovo 10 dienomis, rašoma organizacijos pranešime.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad kinų startuolis išrado virtualią bučiavimosi prietaisą. Kaip rašo „The Guardian“, prietaisas, kuris atpažįsta ir vėliau perduoda kitų asmenų bučinius veikia pagal judesio jutiklius, kurie yra integruoti prietaiso silikoninėse lūpose. Būtent integruotų sensorių pagalbą vėliau perduoti duomenys gali atkartoti perduodamų bučinių judesius. Negana to, naudojant naująjį bučinių perdavimo prietaisą, jis taip pat skleidžia atskirus garsus ir netgi šiek tiek įšyla.