Karas Ukrainoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Vakarai leistų Ukrainai priartėti prie pergalės dar labiau, jei karinė pagalba Kyjivui būtų padidinta dar labiau. Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, J. Stoltenbergas įsitikinęs, kad „greičiausias kelias užbaigti karą yra pralaimėjimas“.  Tačiau, kaip teigė NATO vadovas, toks pasirinkimas neužtikrintų taikos, o tik leistų Rusijai okupuoti svetimas teritorijas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 26 d. Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, ketvirtadienį pranešė J. Bideno atstovė. „Prezidentas ir viceprezidentė pabrėš savo nepajudinamą įsipareigojimą palaikyti Ukrainą tol, kol ji nugalės šiame kare“, – sakoma spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Rusijoje ketvirtadienį prasidėjo 18-metės merginos, kuri, protestuodama prieš rusų karą Ukrainoje, prie paminklo priklijavo nedidelį plakatą su XIX amžiaus ukrainietiško eilėraščio posmu, teismas. Jai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Vienas iš Maskvos teismų taip pat dviem mėnesiams įkalino studentą, internete teigiamai pasisakiusį apie Ukrainos sukarintą grupuotę, o Sibire iškelta išdavystės byla vietos piliečiui už užsakymų iš „užsienio organizacijos“ vykdymą.

Ukraina ruošiasi respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo, išreiškiančio nepasitenkinimą NATO, potencialiam sugrįžimui į Baltuosius rūmus, rašo „Politico“ Savo ruožtu D. Trumpas trečiadieinį užsiminė, kad jis tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kai šis kitą savaitę lankysis JAV ir dalyvaus 79-oje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Rusijos kariuomenė smogė Sumų srities geriatrijos pensionui, kuriame gyvena garbaus amžiaus žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. Preliminariais duomenimis, vienas žmogus nuo patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, dar 9 buvo sužeisti. Karinė administracija informavo, kad šiuo metu žmonės evakuojami į kitas įstaigas. Dirba visos tarnybos.

Nepaisant griežtos Kyjivo kritikos, kitą mėnesį Ciuricho kino festivalyje (ZFF) bus rodomas prieštaringai vertinamas dokumentinis filmas „Rusai kare“, ketvirtadienį pranešė renginio direktorius. Pirmą kartą šis filmas buvo parodytas anksčiau šį mėnesį Venecijos kino festivalyje, tačiau sukėlė pasipiktinimą kaip palankus Kremliui, siekiantis sumenkinti Maskvos nusikaltimus ir pateisinti Ukrainos užpuolimą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria paragino panaikinti apribojimus Ukrainai panaudoti Vakarų suteiktą ginkluotę smūgiams į teisėtus karinius taikinius Rusijoje. Dokumente pažymima, kad dėl nepakankamo ginklų tiekimo ir jų panaudojimo ribojimų gali mažėti Ukrainos pasiekimai karo lauke, neužtikrinama šalies visa savigynos teisė, o šalies gyventojai bei infrastruktūra neapsaugoma nuo Rusijos atakų.

Ketvirtadienį, rugsėjo 19-ąją, Vokietijos vyriausybė pranešė apie naują pagalbos Ukrainai paketą. Suteiktos karinės pagalbos sąrašas atnaujintas federalinės vyriausybės tinklalapyje, praneša „Ukrinform“. Be kita ko, Ukrainai pristatyta: 22 tankai „Leopard 1 A5“ su atsarginėmis dalimis (bendras projektas su Danija); 22 šarvuotieji automobiliai su apsauga nuo minų ir pasalų (MRAP); 5 vikšriniai visureigiai „Bandvagn 206“ (BV206); 1 vikšrinis visureigis „Warthog“; 3 zenitiniai įrenginiai „Ge...

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasiūlė Kryme surengti „sąžiningą referendumą“. Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija šiai idėjai nepritarė, rašo „Kanal 24“. „Krymas yra Ukraina. Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir turi už tai atsakyti“, – pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Vokietija planuoja šiais metais skirti beveik 400 mln. eurų papildomos karinės pagalbos Ukrainai, nors esama ginčų dėl biudžeto apribojimų, teigiama Finansų ministerijos dokumente, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Papildomos lėšos reikalingos „Vokietijos vyriausybės įsipareigojimams dėl paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įvykdyti“, sakoma rašte parlamento Biudžeto komitetui.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį vyks į Kyjivą ir susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, blokui siekiant padėti Ukrainai atlaikyti Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą. „Rytoj vyksiu į Kyjivą asmeniškai aptarti šių klausimų su prezidentu Zelenskiu, siekdama padėti Ukrainai“, – ketvirtadienį Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija vis dar nėra įsitikinusi, ar turėtų leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti savo tiekiamas tolimojo nuotolio raketas. JAV pareigūnai sako, kad Vašingtonas siekia gauti išsamesnės informacijos apie tai, kaip Kyjivas naudotų šiuos ginklus ir kaip jų naudojimas sietųsi su platesne karo strategija.

Europa nukreipė Indijos ginklų gamintojų parduotus artilerijos sviedinius į Ukrainą, rašo „Reuters“. Anot agentūros, tai patvirtino 11 Indijos ir Europos pareigūnų bei muitinės duomenų analizė. Kaip rašo agentūra, Naujasis Delis, nepaisant Maskvos protestų, nesikišo, kad sustabdytų šią prekybą. Amunicija į Ukrainą keliauja daugiau nei metus Remiantis šaltiniais ir muitinės duomenimis, šaudmenys, skirti Ukrainos gynybai nuo Rusijos remti, perduodami jau daugiau nei metus.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 42 rusų dronus ir vieną aviacinę raketą. Rusai atakavo Ukrainą trimis zenitinėmis raketomis S-300/S400, viena aviacine raketa Ch-59/69 bei 42 atakos dronais, sakoma kariškių pranešime socialiniame tinkle „Telegram“. Visi 42 dronai ir raketa Ch-59/69 buvo numušti. Oro gynyba veikė Dnipropetrovsko, Kyjivo, Vinycios, Žytomyro, Rivnės, Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo ir Chersono srityse.

Baltijos šalims nepratęsiant bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukiant iš jos 2025 metų vasarį, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Baltijos šalyse daugės dezinformacijos atakų iš Rusijos. „Artėjame prie labai svarbios datos, artėjame prie kitų metų vasario 8 dienos, kuomet bus vykdoma desinchronizacija nuo rusiškų tinklų ir susijungimas su Europos tinklais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarų partneres sparčiau tiekti pažadėtą ginkluotę oro gynybai stiprinti. „Iki šiol įgyvendinti ne visi pažadai dėl oro gynybos, kurie buvo duoti viršūnių susitikime Vašingtone“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Kaip tik rudens pradžioje svarbu turėti efektyvią priešlėktuvinę gynybą, kalbėjo V. Zelenskis, turėdamas omenyje sistemingas rusų atakas prieš energetikos ir šilumos sektorių.

Ukrainos narystė NATO sukels „papildomų konfliktų“, pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sibiga. Jis pareiškė, kad Bratislava „gerbia“ Kyjivo teisę eiti ten, kur jis nori, skelbia „Ukrainska Pravda“. Jis taip pat sakė, kad karas Ukrainoje, jo nuomone, neturi karinio sprendimo, ir paragino ieškoti taikių sprendimų.

Buvęs JAV prezidentas ir kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Reuters“. V. Zelenskis kitą savaitę atvyksta į JAV kalbėtis dėl karo. „Tikriausiai taip“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar susitiks su Ukrainos vadovu, sakė D. Trumpas. Daugiau detalių D. Trumpas nepateikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Kursko srityje tolimesni kariuomenės veiksmai vis dar vykdomi. Be to, prezidentas užsimena, kad iš viso nuo fronto linijos buvo atitraukta 40 tūkst. rusų karių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą tuo atveju, jei Ukrainos sąjungininkės leis smogti ilgojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad praėjusią naktį Rusijoje suduotas smūgis raketų ir artilerijos sandėliui buvo labai veiksmingas. Šalies prezidentas pridūrė, kad tokie smūgiai gerokai susilpniną rusų kariuomenės pajėgumus.  Be to, V. Zelenskis užsiminė, kad šiandieną taip pat buvo surengti atskiri susitikimai su partneriais.

Ukraina jau visiškai parengė Pergalės planą, dabar svarbiausia – ryžtas jį įgyvendinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė trečiadienį vaizdo kreipimesi, praneša „Ukrinform“. „Šiandien galima pasakyti, kad mūsų Pergalės planas jau visiškai parengtas – visi punktai, visi esminiai akcentai apibrėžti, yra reikiami Plano priedai su detalėmis. Viskas parengta. Dabar svarbiausia – ryžtas jį įgyvendinti.

Trečiadienį NATO rytinio flango gynybos ministrai paragino kolektyviai reaguoti į pasikartojančius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, nukreiptų į Ukrainą, pažeidimus jų oro erdvėje. 2022 m. vasarį įsiveržusi Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis puola Ukrainą, įskaitant teritorijas, esančias netoli vakarinių Ukrainos sienų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis.

Rusijos kariuomenė pradėjo pasirengimą bendroms karinėms pratyboms su Baltarusija „Zapad 2024“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi stebėsenos grupės „Belaruski Gayun“ informacija. Teigiama, kad dar rugsėjo pradžioje Minske lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų delegacijos atstovai, kurie rinko informaciją apie kariuomenės dislokacijos vietas pratybų metu.  Pastarąjį kartą Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“ vyko 2021 m. rugsėjį.

Rusijos kariuomenė bus pajėgi vykdyti karines operacijas prieš Ukrainą dar bent vienerius ar dvejus metus, pareiškė Ukrainos generolas leitenantas Ihoris Romanenko. Pasak jo, dabartinė situacija ir galimos perspektyvos kare vertinamos skirtingai, rašo UNIAN. „Esant tokiai situacijai, Rusija, priklausomai nuo intensyvumo, gali tęsti karinius veiksmus dar 1–2 metus“, – kalbėjo jis.

Rusijos kontrpuolimas, kurio tikslas yra atsikovoti Kursko srityje Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją, buvo sustabdytas. Tai naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas. Rusija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Kursko srityje iš Ukrainos susigrąžino kelis kaimus. Kyjivas nuo savo netikėto įsiveržimo pradžios rugpjūčio mėnesį ten užėmė nemažai teritorijos.

Rusai iš artilerijos apšaudė Dnipropetrovsko srities Marhaneco miestą. Nukentėjo 9 metų vaikas ir dvi moterys. Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vėl nukentėjusieji Nikopolio rajone. Dabar – dėl Marhaneco apšaudymo iš artilerijos. Nukentėjo 9 metų berniukas. Vidutinio sunkumo būklės vaikas paguldytas į ligoninę. Dvi moterys – 43 ir 69 metų – sveiks namuose.

Rusijos kontrpuolimas, kuriuo siekiama susigrąžinti Ukrainos pajėgų užimtą teritoriją Kursko regione, buvo sustabdytas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šiame regione įkurtos Ukrainos karinės administracijos atstovas. „Jie bandė pulti iš šonų, bet ten buvo sustabdyti, – AFP sakė Oleksijus Dmytraškivskis. – Padėtis buvo stabilizuota ir šiandien viskas kontroliuojama, jiems nesiseka [pulti].

Donecko srities Pokrovsko mieste dar yra 16 tūkst. žmonių, tarp jų – 177 vaikai. Evakuacija tęsiama. Tai trečiadienį per televizijos maratoną pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas. „Dabar Pokrovske yra likę 16 tūkst. žmonių, iš jų 177 – vaikai. Išvyko daugiau kaip 30 tūkst. žmonių ir per 3,5 tūkst. vaikų.

Ukraina gali turėti naują strategiją Rusijos Kursko srityje – greitai judėti ir apsupti tūkstančius rusų karių. Daugelis stebėtojų, įskaitant rusus, buvo šokiruoti, kai ketvirtadienį ukrainiečių žvalgai, važiuojantys buvusia sovietine inžinerine transporto priemone IMR-2, pralaužė Rusijos gynybą palei Rusijos ir Ukrainos sieną į pietus nuo Rusijos kaimo Novyj Put, skelbia „Forbes“. Kaimas yra už 32 kilometrų į vakarus nuo pagrindinio Ukrainos gynybinio posto Rusijos Kursko srityje.

Praėjusią parą rusai atakavo energetikos objektus aštuoniose Ukrainos srityse, buvo atjungtos pastotės. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Energetikos ministerija. „Praėjusią parą priešas apšaudė civilinę energetikos infrastruktūrą Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Mykolajivo, Poltavos, Sumų, Charkivo ir Chersono srityse“, – sakoma pranešime. Rugsėjo 17 d. Ukrainos energetikai atnaujino elektros tiekimą 127,5 tūkst.

Ukrainos įstatymų leidėjai priėmė papildomą biudžetą, kuriame numatytos papildomos išlaidos, siekiančios daugiau kaip 11 mlrd. dolerių, daugiausia skirtos kariuomenei, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Taip bendros šių metų biudžeto išlaidos padidinamos maždaug 13 proc. ir viršija 90 mlrd. dolerių – tai rekordinė suma Ukrainai. Šis padidėjimas bus finansuojamas didesnėmis mokestinėmis pajamomis ir paskolomis, įskaitant ir gautas iš Europos Sąjungos.

Rusijos pajėgos Charkivo srityje masiškai apsinuodijo nekokybišku maistu ir vandeniu, praneša „Kanal 24“. Charkivo karinis dalinys skelbia, kad rusai pavieniui perkelia personalą ir bando pažaboti personalo trūkumą fronte. Apsinuodijo maistu ir vandeniu Skelbiama, kad dėl prastos maisto ir geriamojo vandens kokybės 18-osios motorizuotosios divizijos 11-ojo tankų pulko personalo fronto pozicijose buvo pranešta apie masinius virškinamojo trakto sutrikimų atvejus.

Rusijos kariuomenė yra didesnė ir stipresnė nei prieš įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasarį, antradienį perspėjo Jungtinių Valstijų oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas Jamesas Heckeris, rašo „Voice of America“. „Rusija darosi vis didesnė, ir jie darosi geresni nei buvo prieš tai. <...> Jie iš tikrųjų yra didesni nei buvo, kai prasidėjo (invazija – red. past.)“ – sako jis.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinei bazei okupuotame Donecko regione iš didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS) ir padarė rusams didžiulių nuostolių. Socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai, kurie esą rodo pražūtingus smūgio padarinius.

Į buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą savaitgalį nusitaikęs Ryanas Routhas buvo gerai žinomas, tačiau ne itin gerbiamas tarp užsienio kovotojų bendruomenės, kuriai bandė padėti Ukrainoje, rašo „Time“. Pasak trijų su juo bendravusių asmenų, pastaruosius trejus metus vyras daug laiko praleido Kyjive, stumdamas pusiau nevykusį planą verbuoti karius iš karo nuniokotų Afganistano, Irako ir Sirijos šalių Ukrainai.

Ukraina patvirtino smogusi rusų amunicijos sandėliams netoli laikinai okupuoto Mariupolio, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo Dmytro Pletenčiuko, tai apsunkins rusų dalinių aprūpinimą fronto linijoje. Jo teigimu, smūgį sudavė Ukrainos karinės jūrų pajėgos kartu su kitais Ukrainos gynybos pajėgų daliniais. Skelbiama, kad smūgis sunaikino ir sandėlių infrastruktūrą, ir tonas šaudmenų, kuriuos rusai kaupė naudoti Ukrainos teritorijoje.

Trečiadienį NATO rytinio flango gynybos ministrai paragino kolektyviai reaguoti į pasikartojančius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, nukreiptų į Ukrainą, pažeidimus jų oro erdvėje.

Dalis Ukrainos sąjungininkių jau pradėjo svarstyti, kaip galėtų būti užbaigtas karas Ukrainoje, rašo „Bloomberg“. Kaip teigia dalis „Bloomberg“ kalbintų šaltinių, Ukrainos sąjungininkai vis rimčiau svarsto apie galimybę užbaigti karą derybomis. Visgi, kaip pastebima publikacijoje, galutinį sprendimą dėl taikos derybų priims Kyjivas, tad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudimo iš sąjungininkų nepatirs.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti išmokas Ukrainos pabėgėliams, kad jie grįžtų atgal ir stotų ginti savo šalį, rašo „The Telegraph“. Milijonai Ukrainos piliečių ES turi apsaugos statusą, tačiau R. Sikorskis įsitikinęs, kad ukrainiečiai vyrai turėtų grįžti atgal į savo šalį ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Šiemet technologinių priemonių, kurios galėtų būti panaudotos Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, skaičius gerokai išaugs, o karius mūšio lauke vis dažniau pakeis dronai, interviu „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. Kaip teigė K. Budanovas, naujas etapas karo zonose, panaudojant technologinius išradimus, jau prasidėjo. „Žmonės neskuba įsitraukti į mūšį.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje lemė tai, kad Pentagono rezervai gerokai ištuštėjo, rašo UNIAN, remdamasi CNN. Kaip teigiama publikacijoje, JAV karinės pagalbos tiekimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pastaraisiais mėnesiais buvo mažesnis, kadangi sumažėjo Pentagano turimų ginklų ir karinės įrangos atsargos.

Antradienį per Rusijos smūgį Charkivui buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto vadovas Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu žinoma apie šešis žmones, nukentėjusius nuo okupantų valdomosios aviacinės bombos (KAB) smūgio“, – rašoma pranešime. Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, keturi nukentėjusieji – gelbėtojai, gesinę gaisrą netoli smūgio vietos.

Du Kinijos pakrančių apsaugos laivai antradienį atplaukė į Rusijos Tolimuosius Rytus dalyvauti virtinėje bendrų su Maskvos pajėgomis pratybų ir patruliavimo misijų, pranešė rusų Užsienio reikalų ministerija. Pratybos „Pacific Patrol 2024“ rengiamos praėjus vos savaitei po to, kai kinų ir rusų karo laivai plaukė Japonijos jūra kitoms pratyboms.

Norvegijos pasienyje su Rusija užfiksuota padidėjusi radiacija, skelbia „Thebarentsobserver“. Kaip teigė Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos (DSA) atstovai, kad aptikto radioaktyvaus izotopo – cezio-137 – kiekis yra „labai mažas“, tačiau viršijo įprastas vertes. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad radiokatyvusis izotopas Viksjofjell ir Svanhovdo stebėjimo zonose buvo aptiktas rugsėjo 9–12 dienomis.

Europos Sąjunga Ukrainai iki šiol suteikė pagalbos už 118 mlrd. eurų, antradienį pranešė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Valdis Dombrovskis. „Iki šiol visa pagalba Ukrainai ir jos žmonėms iš ES ir jos valstybių narių siekė 118 mlrd. eurų“, – nurodoma V. Dombrovskio pranešime, paskelbtame EK svetainėje. Ši suma apima 25,2 mlrd. eurų vertės makrofinansinės pagalbos paketus, 17 mlrd. eurų ES valstybėms narėms padėti Ukrainos pabėgėliams, 14 mlrd.

Ukrainos sausumos pajėgų 61-osios atskirosios mechanizuotosios Stepių brigados kovotojai per vykstantį reidą Rusijos Kursko srityje paėmė į nelaisvę 13 Rusijos karių, „Telegram“ kanale pranešė Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas.

Sprogimai sudrebino Rusijos oro pajėgų bazę, kurioje dislokuoti Vladimiro Putino branduoliniai bombonešiai, rašo „Newsweek“. Anot leidinio, sprogimai nugriaudėjo vienoje iš Rusijos strateginių bombonešių bazių Engelso mieste. Galingi sprogimai girdėjosi oro bazės, kurioje laikomi Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-160, teritorijoje. Rusijos kariuomenė Tu-95 ir Tu-160 ne kartą naudojo raketų atakoms prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo raginamas nepulti Kursko, tačiau vis tiek tai padarė, rašo „Politico“. Anot leidinio, šiuo sprendimu abejojo kai kurie Ukrainos kariuomenės pareigūnai. Vienas iš jų – buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Tarp puolimui nepritarusių asmenų buvo ir labai gerbiamas Ukrainos 80-osios oro desanto brigados vadas Emilis Iškulovas. Liepą jis buvo atleistas iš pareigų, tuo metu kilo karininkų protestas raginant jį pasilikti poste.