Karas Ukrainoje. Rusija smogė pačiam Ukrainos centrui: mieste nugriaudėjo bent 40 sprogimų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad per apsikeitimą su Maskva žuvusiųjų per karą palaikais Ukraina gavo 20 Rusijos karių kūnus.

Jis apkaltino Rusiją „netikrinant“, kokius palaikus perduoda, ir pareiškė, kad Maskva tai gali daryti tyčia, siekdama išpūsti turimų ukrainiečių palaikų skaičių.

Karių palaikų repatriacija ir apsikeitimas karo belaisviais yra viena iš nedaugelio bendradarbiavimo tarp kariaujančių šalių sričių nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą. 

Be to, susitarimai dėl žuvusių karių palaikų perdavimo ir apsikeitimo karo belaisviais yra vieninteliai susitarimai, kurie buvo pasiekti per du Stambule įvykusius taikos derybų raundus.

„Repatriacijos metu jau patvirtinta, kad 20 žmonių, kurie mums buvo perduoti kaip mūsų žuvę kariai, kūnai yra rusų“, – sakoma šeštadienį paskelbtose V. Zelenskio pastabose.

„Kartais šie kūnai net su Rusijos pasais“, – pridūrė jis. 

Pasak jo, tarp perduotųjų yra ir už Maskvą kovojęs „samdinys iš Izraelio“. 

Nuo karo pradžios abiejose pusėse žuvo dešimtys tūkstančių karių. Nė viena iš šalių reguliariai neskelbia informacijos apie karo aukas. 

V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Ukrainos teritorijoje šiuo metu yra „695 tūkst. Rusijos karių“.

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė galingą Rusijos puolimą Kostiantynivkos kryptimi, sunaikindamos apie 15 sunkiųjų šarvuotų transporto priemonių ir 50 okupantų, pranešė „Ukrinform“.

Apie atremtą puolimą „Telegram“ platformoje pranešė operatyvinė-strateginė kariuomenės grupė „Khortytsia“, taip pat paskelbusi vaizdo įrašą.

Birželio 17 d. atremiant puolimą veiksmuose dalyvavo Ukrainos valstybės sienos tarnybos brigados „Pomsta“ nepilotuojamų orlaivių sistemų padalinio „Phoenix“ kovotojai, bendradarbiavę su kaimyniniais padaliniais.

„Priešas puolimui pasitelkė apie 15 sunkiųjų šarvuotųjų kovos mašinų – tankų, šarvuotųjų transporto priemonių ir pėstininkų kovos mašinų. Daugumą jų sustabdė mūsų operatoriai, tiksliai nuotoliniu būdu detonavę minas. Likusi technika buvo sunaikinta FPV dronų atakomis“, – teigė kariškiai.

Antrąją puolimo bangą sudarė vadinamieji „motociklininkai“, iš kurių nė vienas nesugebėjo priartėti prie Ukrainos pozicijų.

„Phoenix“ padalinys sunaikino keturis tankus, septynias sunkiąsias šarvuotąsias transporto priemones, vieną bagį ir vieną motociklą.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pasienio apsaugos pareigūnai Kupiansko kryptimi sunaikino rusams priklausančią šarvuotąją transporto priemonę, tanką ir savaeigį pabūklą „Hvozdika“.

Ukraina penktadienį pareiškime perspėjo Lenkiją nepolitizuoti bendros šalių istorijos, kadangi taip kenkiama šalių ryšiams Rusijos naudai.

Pareiškimas paskelbtas po penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos surengtos apskritojo stalo diskusijos su istorikais ir Ukrainos ir Lenkijos santykių ekspertais.

A. Sybiha kalbėjo apie visapusišką Lenkijos paramą Ukrainai nuo pat Rusijos invazijos pradžios ir pavadino tai solidarumo ir strateginės partnerystės ženklu.

„Mūsų santykiai su kaimynine Lenkija yra itin svarbūs tiek bendrų interesų požiūriu, tiek atsižvelgiant į dabartinius iššūkius ir grėsmes, susijusius su tebesitęsiančia Rusijos karine agresija“, – sakė ministras.

Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad kai kurių Lenkijos politikų pastarojo meto veiksmai pakenkė šiai partnerystei ir turėtų būti sprendžiami dialogo ir abipusės pagarbos keliu.

„Tuo pačiu metu pastaruoju metu vis aiškiau matyti kai kurių Lenkijos politikų ir politinių jėgų bandymai vienašališkai interpretuoti ir politizuoti istorinį diskursą santykiuose su Ukraina, o tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką Ukrainos ir Lenkijos partnerystės plėtrai ir iš tikrųjų tarnauja Rusijos agresoriaus interesams“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Pareiškime teigiama, kad apskritojo stalo dalyviai paragino atnaujinti bendradarbiavimą per Ukrainos ir Lenkijos istorikų forumą ir Partnerystės forumą, taip pat tęsti darbą istorijos klausimais vadovaujant abiejų šalių kultūros ministerijoms.

Dalyviai taip pat pabrėžė, kad reikia užkirsti kelią provokacijoms ir kovoti su dezinformacija, galinčia pakurstyti abiejų tautų priešiškumą.

Diplomatinę įtampą tarp abiejų kaimynių ir sąjungininkių kelia dešimtmečius trunkantis ginčas dėl žudynių Voluinėje dabartinės Ukrainos teritorijoje. Varšuva seniai siekia, kad Kyjivas leistų ekshumuoti aukų palaikus.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Voluinės temą Rusija naudoja savo propagandos ir dezinformacijos kampanija.

Rusai naktį apšaudė Chersono centrinę dalį: apgadino daugiabučius namus ir sužeid4 pagyvenusią moterį, pranešė „Ukrinform“.

Apie rusų smūgį miestui „Telegram“ platformoje pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.

„Dėl smūgių buvo apgadinti daugiabučiai namai. Sugriauti balkonai, sienos, stogai, išdaužyti langai. Bombos pataikė į kelis butus, tarp jų ir į butą, kuriame gyveno 85 metų moteris. Ji buvo nuvežta į ligoninę, jos būklė vidutinio sunkumo. Aukai buvo diagnozuoti sprogimo ir trauminiai smegenų sužalojimai, smegenų sukrėtimas ir kojos sužalojimas“, – rašė A. Prokudinas.

Anksčiau šiandien Chersono srities vadovas pranešė, kad per pastarąją parą Chersonas ir 19 kitų srities gyvenviečių buvo užpultos priešo dronų, apšaudytos artilerija ir sulaukė oro smūgių.

Rusijos karinės pajėgos taikėsi į regiono socialinę infrastruktūrą ir gyvenamąsias zonas, apgadindamos du aukštybinius pastatus ir 14 privačių namų. Okupantai taip pat sunaikino ūkio pastatus, garažą ir privačius automobilius, rašė „Ukrinform“.

Dėl Rusijos agresijos regione sužeisti septyni žmonės.

„Ukrinform“ anksčiau pranešė, kad penktadienį įsibrovėliai dronu atakavo Bilozerką, sužeisdami vieną žmogų.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto penktadienį pareiškė, kad NATO „tokia, kokia yra dabar, nebeturi priežasties egzistuoti“ ir kad ES neturi įtakos pasaulinėje arenoje, rašo „Politico“.

„Anksčiau JAV ir Europa buvo pasaulio centras, o dabar yra viskas kita, su kuo reikia kurti santykius“, – sako jis.

Lenkija rengia meno evakuacijos planus tam atvejui, jei prasidėtų Rusijos invazija, šeštadienį rašo „Financial Times“.

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus perkelti į užsienį vertingiausius šalies meno kūrinius, jei Rusija įsiveržtų į šalį.

Interviu laikraščiui „Financial Times“ kultūros ministrė Hanna Wróblewska sakė, kad evakuacijos planai yra būtini. Anot jos, ministerija derasi su užsienio valdžios institucijomis dėl meno kūrinių iš maždaug 160 Lenkijos valstybės valdomų institucijų priėmimo.

Be paveikslų ir skulptūrų, evakuojamos būtų ir retos knygos bei muzikos instrumentai, o privatūs muziejai ir galerijos taip pat turėtų prisijungti prie šios iniciatyvos.

Planas turėtų būti galutinai patvirtintas iki metų pabaigos. Planas yra dalis premjero Donaldo Tusko vyriausybės vykdomos saugumo politikos, apimančios sienų apsaugos stiprinimą ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų padidinimą iki 500 000 karių, dalis.

Iniciatyvą prižiūri, buvęs armijos pulkininkas, buvęs Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Maciejus Matysiakas. Dabar jis vadovauja Kultūros ministerijoje įsteigtam saugumo ir krizių valdymo departamentui, kuriame dirba 40 darbuotojų.

„Mums reikėjo žmogaus, kuris dirbo armijoje, gynybos srityje, bet taip pat išmano krizių valdymą“, – sako ministrė H. Wróblewska.

Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį Ukrainos Kremenčuko mieste, rašo UNIAN. Šis miestas yra beveik pačiame Ukrainos centre, Poltavos srityje.

„Priešas vėl surengė masinį kombinuotą puolimą Poltavos srityje. Dauguma ginklų buvo numušta oro gynybos pajėgų“, – pranešė laikinasis Poltavos srities administracijos vadovas Vladimiras Kogutas.

Anot jo, regione fiksuoti tiesioginiai smūgiai ir nuolaužų kritimas ant energetikos infrastruktūros objektų ir atvirose teritorijose.

Skaičiuojama, kad nugriaudėjo bent 40 sprogimų. Gelbėtojai likviduoja atakos padarinius.

Bent vienas žmogus buvo sužeistas, jo būklė vidutinė.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad iš Jungtinių Valstijų neturėtų būti reikalaujama laikytis NATO tikslo gynybai skirti 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Nemanau, kad mes turėtume, bet manau, kad jie turėtų“, – sakė jis apie kitus Aljanso narius.

„Mes taip ilgai rėmėme NATO, daugeliu atvejų, manau, apmokėdami beveik 100 proc. išlaidų. Todėl nemanau, kad turėtume, bet manau, kad NATO šalys tikrai turėtų“, – teigė jis.

Kitą savaitę NATO narės susitiks tikėdamosi nuspręsti dėl bendro Aljanso šalių įsipareigojimo didinti finansavimą gynybai.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 21 d. Rusijos okupantų nuostoliai Ukrainoje siekia beveik 1 010 390 karių, įskaitant dar 1 060 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą, pranešė „Ukrinform“.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo oficialiame „Facebook“ puslapyje.

Pasak Generalinio štabo, Ukrainos gynėjai iš viso taip pat sunaikino 10 955 priešo tankus (+ 1 per pastarąją parą), 22 865 šarvuotąsias kovos mašinas (+ 5), 29 393 artilerijos sistemas (+ 19), 1 421 daugkartinio paleidimo raketų sistemą (MLRS), 1 188 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 416 karinių lėktuvų, 337 sraigtasparnius, 41 422 bepiločius orlaivius (+ 123), 3 369 sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus arba katerius, 1 povandeninį laivą, 52 617 transporto priemonių (+ 116) ir 3 920 specialiosios paskirties technikos vienetų.

Nuostolių skaičiai nuolat tikslinami.

Kaip „Ukrinform“ skelbė anksčiau, iki birželio 20 d. 22:00 val. Ukrainos gynybos pajėgos ir Rusijos okupacinės pajėgos susirėmė 157 kartus palei visą fronto liniją.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos surengė 343 atakas prieš 11 gyvenviečių Zaporižios srityje. Per šias atakas Zaporižios rajone buvo sužeista viena moteris, pranešė „Ukrinform“.

Apie išpuolius informavo Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas platformoje „Telegram“.

„Priešas surengė 10 aviacijos smūgių Huliaipolės, Ščerbakų, Mala Tokmačkos, Novohryhorivkos ir Čaryvnės kryptimis. Iš viso 207 bepiločiai orlaiviai (daugiausia FPV tipo dronai) smogė Matvijivkai, Lobkovei, Kamianskai, Prymorskei, Huliaipolei, Ščerbakams, Novodanylivkai, Mala Tokmačkai ir Čaryvnei. Be to, septyni salvinių raketų sistemų (MLRS) smūgiai nukreipti į Kanivskę, Huliaipolę, Mala Tokmačką, Ščerbakus ir Novodanylivką, o 119 artilerijos sviedinių pataikė į Lobkovę, Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką ir Čaryvnę“, – rašė I. Fiodorovas.

Valdžios institucijos gavo 13 pranešimų apie padarytą žalą privačioms sodyboms, daugiabučiams namams ir kritinės infrastruktūros objektams.