Karas Ukrainoje

Ukraina sudavė tikslų smūgį rusų vadavietei Donecko srityje, rašo „Kanal 24“. Dėl smūgio rusams turėtų būti sunkiau kontroliuoti operacijas Pokrovsko ir Torecko regionuose.

Norvegija rudenį į Lenkiją siųs naikintuvus F-35, kurie saugos Žešuvo Jasionkos oro uostą – vieną iš pagrindinių NATO karinės pagalbos Ukrainai transporto mazgų, pirmadienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija, rašo „The Kyiv Independent“. Ši žinia buvo paskelbta Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjus atakoms prieš Ukrainos miestus, per naktį paleidžiant rekordinį skaičių – 400-500 bepiločių orlaivių.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas neseniai paskelbtus Maskvos pareiškimus dėl taikos derybų pavadino orveliškais (tai palyginimas su manipuliacijomis, aprašytomis garsiajame George'o Orwello romane „1984“), rašo UNIAN. Socialiniame tinkle „X“ K. Kelloggas paskelbė atsakymą į Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius, kad derybų tempas priklauso nuo Ukrainos pozicijos ir Amerikos tarpininkavimo veiksmingumo.

Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja Ukrainos paauglius šnipinėjimo ir sabotažo operacijoms šalies viduje, pirmadienį pranešė „Financial Times“, remdamasis aukšto rango Kyjivo pareigūnais.

Daugelis Europos politikų netiki, kad Rusija yra pasirengusi susitarti dėl paliaubų su Ukraina. Taip pat manoma, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nori užgrobti Odesą, kad atimtų iš Ukrainos priėjimą prie jos pagrindinio jūrų uosto, praneša „Financial Times“, remdamasis aukšto rango pareigūnu.

Nemokama psichologinė pagalba ir parama nuo prievartos karo metu Ukrainoje nukentėjusioms moterims nuo šiol prieinama internetiniame puslapyje, adresu www.notalone.lt. Ukrainietės tinklapyje notalone.lt galės užsiregistruoti individualioms psichologo konsultacijoms, grupinėms terapijoms ir nuotoliu jose dalyvauti.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurijus Blanaras mano, kad tam, jog būtų išspręstas karo Ukrainoje klausimas, reikės užmegzti ryšius su Rusija. Jis taip pat užsiminė apie „atleidimą“ Rusijai, rašo „Ukrainska Pravda“. J. Blanaras teigia, kad konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, jį reikia spręsti „diplomatinėmis priemonėmis ir laikantis tarptautinės teisės“. „Grįžkime prie tarptautinės teisės laikymosi ir ieškokime būdų bendrauti su Rusijos Federacij...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad Ukraina pasiduotų, pirmadienį lankydamasis Kyjive pareiškė Vokietijos vyriausiasis diplomatas. Įstrigus taikos deryboms, kuriomis siekiama užbaigti daugiau kaip trejus metus vykstantį karą, „V. Putinas neatsisako jokių savo maksimalistinių reikalavimų – jis nenori derybų, jis nori kapituliacijos“, tvirtino Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, atvykęs į Ukrainos sostinę su iš anksto neskelbtu vizitu.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas atvyko į Kyjivą – tai pirmasis jo vizitas Ukrainos sostinėje nuo tada, kai jis praėjusį mėnesį pradėjo eiti pareigas. Ši kelionė dėl su saugumu susijusių priežasčių buvo laikoma paslaptyje iki pat ministro atvykimo pirmadienio rytą. Pranešama, kad J. Wadephulas į Kyjivą atvyko traukiniu kartu su Vokietijos ginklų pramonės atstovais.

Derybų dėl karo Ukrainoje tempas priklauso nuo Kyjivo pozicijos, JAV tarpininkavimo veiksmingumo ir padėties vietoje, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, rašo „Reuters“. Nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus jau praėjo daugiau nei penki mėnesiai, o karas Ukrainoje tęsiasi. „Žinoma, daug kas priklauso nuo Kyjivo režimo pozicijos“, – Baltarusijos televizijos kanalui „Belarus 1“ komentuoja D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, vadindamas jas svarbia priemone Maskvos karo mašinai pažaboti. „Sankcijos dabar turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų – pasaulio sankcijos Rusijai“, – sekmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė žuvusiam F-16 pilotui Maksimui Ustimenko Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanojo jį, rašo „Ukrainska Pravda“. „Už asmeninę drąsą ir didvyriškumą, parodytą ginant valstybės suverenitetą ir Ukrainos teritorinį vientisumą, pasiaukojamą tarnybą Ukrainos tautai, nusprendžiu suteikti Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanoti „Auksine žvaigžde“ Maksimui Ustymenko, pulkininkui po mirties“, – kreipdamasis į ukrainiečius sekmadienį pranešė V. Zelenskis.

Rusijos bepiločių orlaivių taikiniu ir vėl tapo Ukrainos Charkivo sritis, pranešama apie žalą ir gaisrus trijose vietovėse, taip pat ir nukentėjusius žmones. Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas tinkle „Telegram“ informavo, kad Pisočino kaime dėl bepiločio orlaivio smūgio buvo apgadinta ir vėliau užsidegė degalinė. Kurortnės kaime, Čuhujivo rajone, buvo apgadintas civilinis pastatas, kilo gaisras. Tuo metu Derhačiuose dėl bepiločio orlaivio smūgio užsiliepsnojo pastatas.

2025 m. karas, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, nesibaigs. Šalis agresorė didina savo puolimo pajėgumus, agentūrai UNIAN teigia Ukrainos kariškis....

Rusijos valdžios institucijos vykdo didelio masto Kazanės Gorbunovo aviacijos gamyklos plėtrą. Ši gamykla yra vienintelė įmonė, kurioje gaminami ir modernizuojami strateginiai bombonešiai, įskaitant branduolinių ginklų nešėjus. Apie tai praneša Suomijos leidinys „Yle“, remdamasis palydovinių nuotraukų vaizdais. Pasak žurnalistų, žiemos mėnesiais gamyklos teritorijoje iškilo nauji dideli gamybiniai pastatai. Didžiausio iš jų ilgis siekia apie 320 metrų, o plotas – beveik 19 000 kv.

Šią naktį, atremdamas masinę rusų oro ataką, žuvo naikintuvo „F-16“ pilotas pirmojo rango papulkininkis Maksimas Ustimenko, pranešė naujienų agentūra „Unian“ Apie piloto žūtį paskelbė karinės oro pajėgos. „Deja, turime dar vieną skaudžią netektį. Šiąnakt, atremiant didelio masto priešų antskrydį, žuvo 1993 m. gimimo pirmojo rango papulkininkis Maksimas Ustimenko, pilotavęs naikintuvą „F-16“, – teigiama pranešime.

Naktį į sekmadienį Rusija smogė toli už fronto linijos esantiems Ukrainos regionams. Anot „The Kyiv Independent“, reaguojant į antskrydžius su Lenkija besiribojančioje Ukrainos dalyje, Lenkija pakėlė naikintuvus ir aktyvavo antžeminės oro gynybos sistemas. Leidinys rašė, kad visoje Ukrainoje kaukė oro pavojaus sirenos – oro pavojus buvo skelbiamas ir toli nuo fronto linijos esančiuose vakariniuose regionuose.

Esant dabartiniam naujojo Rusijos puolimo tempui, Rusijai prireiks ne vienerių metų, kad pasiektų savo tikslą, todėl tikėtina, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs bei tęsis dar ir 2026 m., praneša CNN.

Rusija vengia kištis į Irano padėtį, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, be to, kad pasmerkė JAV išpuolius ir pažadėjo miglotą pagalbą Irano žmonėms, nepaskelbė apie jokios konkrečios karinės įrangos pristatymą Teheranui.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 28 d. Rusijos pajėgos karo prieš Ukrainą metu neteko apie 1 017 720 karių, įskaitant dar 1 000 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.  Taip pat per parą Rusijos karinės pajėgos prarado keturis lėktuvus, tanką ir 237 dronus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad per susitikimą su JAV lyderiu Donaldu Trumpu aptarė amerikietiškų raketų sistemų „Patriot“ tiekimo klausimą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija ketina nuo kitų metų mažinti karines išlaidas, priešingai nei NATO, kuri planuoja per ateinantį dešimtmetį didinti gynybos išlaidas, rašo „Reuters“. NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per ateinančius 10 metų, motyvuodamos tuo, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę ir reikia stiprinti civilinį ir karinį atsparumą.

Torecko rajone Ukrainos kariai sučiupo dar vieną už rusus kovojusį Kinijos pilietį. Jis skundėsi ukrainiečių kareiviams, kad rusai jį apgavo ir išsiuntė kariauti, o okupantų kariuomenėje susidūrė su tragiškomis sąlygomis, rašo UNIAN. Kinijos pilietis, 25 metų Wang Wu tarnavo Rusijos Federacijos 150-osios divizijos 102-ajame pulke. Jo paties teigimu, jis atvyko į Rusiją užsidirbti pinigų, kad galėtų padėti tėvams, kol galiausiai pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene.

Naujos ginklavimosi lenktynės gali lemti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo žlugimą, lygiai taip pat, kaip tai įvyko Sovietų Sąjungos atveju, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo „RBC-Ukraina“. „Putinas turėtų suprasti, kad jis eina Brežnevo keliu. Jis pats yra pasakęs, kad Sovietų Sąjunga žlugo, nes per daug išleido ginklavimuisi, o dabar jis daro lygiai tą patį.

JAV sąjungininkai Europoje atsargiai vertina sutartis su Amerikos ginklų gamintojais po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas flirtuodamas su Kremliumi neva „išdavė“ Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Didėjant Europos šalių gynybos biudžetams, kyla ir nepasitikėjimo JAV banga: sąjungininkės vis dažniau abejoja, ar pasikliauti JAV ginklais, turint omenyje nenuspėjamą D. Trumpo politiką.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina planuoja pereiti prie prezidento Volodymyro Zelensko ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo temos po humanitarinių klausimų aptarimo, rašo „Ukrainska Pravda“. „Baigus diskusijas humanitariniais klausimais, Ukraina planuoja pereiti prie susitikimo lyderių temos, kad būtų galima pradėti konstruktyvų dialogą“, – cituojamas jis. Anot R. Umerovo, Ukraina visad buvo nuosekli siekdama taikos.

Per Ukrainos drono ataką Rusijos Kursko srityje buvo sužeistas netoli objektų, į kuriuos buvo smogta, reportažą rengęs Kinijos televizijos žurnalistas, penktadienį pareiškė jo darbdavys.  Kinijos valstybinės televizijos „Phoenix TV“ reporteris Lu Yuguangas ketvirtadienio popietę buvo sužeistas į galvą ir nuvežtas į ligoninę gydytis, pranešė transliuotojas.

Ukrainos kariuomenės vadas ketvirtadienį pranešė, kad pajėgos sustabdė naujausią Rusijos proveržį šiaurinėje Sumų srityje ir stabilizavo fronto liniją prie sienos su Rusija. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigė, kad Ukrainos pastangos Sumų regione sutrukdė Rusijai dislokuoti apie 50 tūkst. rusų karių, įskaitant elitines oro desanto ir jūrų pajėgų brigadas, kitose fronto linijos vietose.

Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys. Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie smūgį rusų kariniam aerodromui Volgogrado srityje, nuo Ukrainos valdomų teritorijų nutolusiam apie 500 km. SBU teigia, kad sunaikinti du bombonešiai Su-34, dar du apgadinti.

Nepaisant neįtikėtinų karo meto iššūkių, Ukrainos ekonomika išlieka gana stabili, tačiau ekonomikos plėtra iš esmės sustojo, nes įmonės nustojo investuoti į naujus projektus, išskyrus kelias pramonės šakas, kurioms karas buvo naudingas, rašo „The Washington Post“. Publikacijos autorius pažymi, kad „kol kas Ukrainos ekonomika laikosi, nors ir su didele Vakarų parama“. Pagrindinė rizika yra ta, kad ateityje išorės finansinė parama gali tapti nepakankama.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad nepaisys naujojo specialaus tribunolo, skirto patraukti Rusiją atsakomybėn už jos karo nusikaltimus Ukrainoje, sprendimų. Susitarimą įsteigti tokį tribunolą trečiadienį Strasbūre pasirašė Europos Taryba ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Šio organo darbas ir sprendimai mums bus bereikšmiai.

Europos Komisijos gynybos komisaras Andrius Kubilius sako, kad europiečiams reikės milijonų dronų, kad sukurtų „armiją“, kuri galėtų apsiginti nuo Rusijos. Ir tam jie turi pradėti ruoštis jau dabar. Tokias mintis A. Kubilius išsakė įtakingai Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonei „Sky News“. Karinė žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos gali būti pasirengusios per artimiausius penkerius metus smogti NATO šaliai.

„Nematau šviesos tunelio gale“: Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs artimiausiais metais dėl Rusijos imituojamo bei vilkinamo taikos proceso, rašoma UNIAN.  „Tikiuosi, kad iki kitos daugiametės finansinės perspektyvos priėmimo karas Ukrainoje bus baigtas. Bet kol kas nesu didelis optimistas“, – pareiškė jis ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti daugiau savo karių padėti Rusijai Ukrainoje, galbūt jau šią vasarą, ketvirtadienį pranešė vienas pietų korėjiečių parlamentaras, remdamasis Pietų Korėjos žvalgybos agentūros informacija.  Tai patvirtinta praėjus vos savaitei po to, kai Rusijos Saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu lankydamasis Pchenjane pareiškė, kad Šiaurės Korėja atsiųs kariuomenės išminuotojų ir statybininkų, padėsiančių atstatyti Rusijos vakarinę Kursko sritį.

Ukrainos kariuomenės vadas ketvirtadienį įsakė greičiau įrengti gynybines linijas šiaurės rytiniame Sumų regione, kur pastaraisiais mėnesiais veržiasi Rusijos pajėgos. Sumai ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos pajėgos pernai surengė sausumos puolimą, kurį Maskva, padedama Šiaurės Korėjos pajėgų, atrėmė tik po kelių mėnesių. Kyjivas teigia, kad Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą daugiau nei prieš trejus metus, dabar yra sutelkusi 50 tūkst.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad ryžtas, kurį Vašingtonas pademonstravo Irano atžvilgiu, taip pat turėtų būti taikomas siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. G. Meloni, artima D. Trumpo sąjungininkė ir vienintelė Europos vadovė, pakviesta į jo inauguraciją šį sausį, palankiai įvertino neseniai paskelbtas paliaubas ta...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos Nyderlanduose metu jautriai pasikalbėjo su BBC žurnaliste, kurios vyras kovoja Ukrainoje, rašo „Fox News“. Ukrainietė žurnalistė papasakojo D. Trumpui, kad jos vyras yra likęs Ukrainoje, o ji su vaikais šiuo metu gyvena Varšuvoje. Spaudos konferencijos metu D. Trumpas pastebėjo, kad moteris labai jaudinasi. „Iš kur esate?“ – paklausė D. Trumpas. „Aš iš Ukrainos“, – atsakė ji.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė davė interviu vokiečių portalui „Focus“. Jame ministrė kreipėsi į vokiečius, įvertino NATO viršūnių susitikimą. Interviu metu jos pirmiausia buvo paklausta, kaip ji vertina NATO viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją. Ji yra istorinė trumpumu – vos vienas puslapis. „Net jei baigiamasis dokumentas būtų tik iš dviejų pastraipų, jis būtų auksinis. Susitarimas dėl 5 proc. gynybos išlaidų visoms narėms yra istorinis – 3,5 proc.

JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžiai trečiadienį nustebino NATO užsienio reikalų ministrus, rašo „Politico“. Antradienio vakarą per uždarą vakarienę, kurioje buvo aptariama Ukrainos padėtis, M. Rubio užsiminė, kad Senatas greičiausiai priims įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Anot jo, to galima tikėtis galima tuomet, kai bus baigtas darbas dėl prezidento Donaldo Trumpo „Didžiojo gražaus įstatymo“ dėl mokesčių ir išlaidų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad glaudūs Europos ir Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų ryšiai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Kyjivas atremtų Rusijos invaziją, ir paragino patraukti rusų lyderį Vladimirą Putiną baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus  V. Zelenskis, pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankęs Prancūzijoje įsikūrusioje teisių gynimo institucijoje, pasirašė susitarimą su Europos Taryba dėl tarptautinio tribunol...

Trečiadienį Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po ilgo laiko pasirodė vilkėdamas drabužiu, kuris daugiau ar mažiau panašus į oficialų dalykinį kostiumą. Tai rodo, kad pasikeitė Ukrainos vadovo bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taktika, italų leidiniui „Espresso“ sakė užsienio politikos ekspertas, buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Čalyj.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Hagoje kuluaruose pavyko susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu ir aptarti svarbiausius klausimus, susijusius su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija. „Žinote, kartais esame turėję šiek tiek sunkių momentų, bet jis negalėjo būti malonesnis“, – sakė D. Trumpas apie susitikimą, matyt, turėdamas omenyje liūdnai pagarsėjusį abiejų lyderių kivirčą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.

NATO pareigūnas prognozuoja, kad Rusija šią vasarą toliau lėtai žengs į priekį Ukrainoje, nepaisant didelių nuostolių – situacija išlieka niūri, ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu sulauktume proveržio, rašo „Defense One“. „Esmė yra ta, kad situacija mūšio lauke išlieka sudėtinga. Ukraina ir toliau nestinga novatoriškos dvasios.

Britų dienraštis „The Telegraph“ pasidalijo nutekintu NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracijos tekstu. Deklaracijoje, kurią pasirašys sąjungininkių šalių aukščiausi vadovai, buvo sušvelninta kritika Rusijai, pažymi dienraštis.  Tekste neliko eilutės, kad „Ukrainos ateitis – NATO“, kuri buvo įrašyta pernykščio susitikimo Vašingtone deklaracijoje. Joje taip buvo minima „Rusijos plataus masto invazija“. Dabar kalbama tik apie „įsipareigojimus“ Ukrainai.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio me...