Lenkija ruošiasi Maskvos invazijai: rengia meno kūrinių evakuacijos planus

Lenkijos kultūros ministrė Hanna Wróblewska interviu leidiniui sakė, kad evakuacijos planas reikalingas, nes beveik 1000 Lenkijos muziejų nebegali veikti vadovaudamiesi „teorine saugumo samprata“, kol Rusija tęsia karą kaimynėje Ukrainoje. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Siaubingas lokio išpuolis: sudraskė du žmones

Pasiūlymas iš Ukrainos: galėtume kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija sukurti branduolinį ginklą

Zelenskis atkreipė dėmesį į keistą Maskvos elgesį: ciniški veidmainiai

Ji sakė, kad ministerija derasi su užsienio valdžios institucijomis, kurios galėtų priimti meno kūrinius iš maždaug 160 Lenkijos valstybinių institucijų. Be paveikslų ir skulptūrų, būtų evakuotos retos knygos ir muzikos instrumentai. Tikimasi, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir privatūs muziejai bei galerijos. 

Planas turėtų būti baigtas iki metų pabaigos ir yra dalis platesnių saugumo priemonių, kurių imasi ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė, įskaitant sienų apsaugos stiprinimą ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų padvigubinimą iki 500 tūkst. karių. Lenkija jau dabar yra daugiausiai gynybai išleidžianti NATO narė, šiais metais karinėms išlaidoms skyrusi 4,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto. 

Planas paremtas mokantis iš Ukrainos

Iniciatyvą išvežti vertingus meno kūrinius kuruoja Maciejus Matysiakas, buvęs armijos pulkininkas ir buvęs Lenkijos karinės kontržvalgybos vadovo pavaduotojas. Dabar jis vadovauja Kultūros ministerijoje įsteigtam saugumo ir krizių valdymo skyriui, kuriame dirba 40 žmonių. 

Šis planas iš dalies paremtas pamokomis, išmoktomis padedant Ukrainai perkelti kultūros artefaktus į Lenkiją po Rusijos 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos. Kai kurie iš Ukrainos atvežti meno kūriniai tebėra saugomi Lenkijoje. Ukrainos meno ekspertai papasakojo, ką tai reiškia dirbti tokios krizės sąlygomis, sakė ministrė H. Wróblewska. 

Evakuojant meno vertybes, iškyla ne tik logistikos iššūkių, būtina atnaujinti ir dokumentaciją, kad perkeltus meno kūrinius būtų galima atrasti ir susigrąžinti ateityje, tam būtina evakuoti ir visas inventorines knygas, sakė ji. 

Atskiromis pastangomis Lenkija ir toliau siekia susigrąžinti meno kūrinius, pagrobtus per Antrąjį pasaulinį karą, prasidėjusį, kai Lenkiją užpuolė nacistinė Vokietija, o paskui – Sovietų Sąjunga. Kasmet iš Vokietijos, JAV ir kitų šalių į Lenkiją grąžinama apie 20 meno kūrinių. 

Nepaisant nacių ir sovietų okupacijos, Lenkijos valdžia sugebėjo apsaugoti kai kurias svarbias kultūros vertybes, pavyzdžiui, monumentalų paveikslą „Žalgirio mūšis“. Jis buvo pervežtas iš Varšuvos į rytinį Liublino miestą ir per visą karą slepiamas, nors nacių propagandos vadovas Josephas Goebbelsas už informaciją apie jo buvimo vietą siūlė didelį atlygį. 

Evakuacijos planavimas karo metu buvo aptartas balandį Varšuvoje vykusiame neoficialiame Europos Sąjungos kultūros ministrų susitikime. H. Wróblewska sakė, kad Baltijos valstybės, būdamos irgi rytiniame NATO flange, pritarė Lenkijos vyriausybės mintims apie meno kūrinių perkėlimą. „Jos yra kiek mažesnės, todėl joms viskas yra šiek tiek lengviau – nereikia koordinuoti tiek daug žmonių ir muziejų“, – sakė Lenkijos ministrė. 

Vis dėlto, pasak jos, kiekvienas muziejus susiduria su iššūkiu nuspręsti, kurie meno kūriniai turėtų būti priskirti „prioritetinei evakuacijos“ kategorijai. „Visko evakuoti neįmanoma“, – sakė H. Wróblewska.