Karas Ukrainoje

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico davė interviu propagandinio Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ laidų vedėjai Olgai Skabejevai. Tai praneša „Laisvės radijas“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Interviu ištraukas Skabejeva, įtraukta į ES, JAV ir daugelio kitų šalių sankcijų sąrašą, paskelbė „Telegram“ kanale.

Maskvos srities Chotkovo mieste Centrinio specialiųjų mašinų gamybos tyrimų instituto teritorijoje kilo gaisras. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė tenykštis „Telegram“ kanalas „Podslušano Chotkovo“. Teigiama, kad gaisras kilo rytą „gamyklos sandėlių, kurie tikriausiai yra instituto teritorijoje, rajone“. „Per 25 minutes ugniagesiams pavyko likviduoti gaisrą. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, degė termoizoliacinė medžiaga, nukentėjusiųjų nėra“, – rašoma pranešime.

Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi trečiadienį Pekine su Rusijos užsienio reikalų viceministru aptarė karą Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija, Vakarų šalių lyderiams pasmerkus stiprėjančius Pchenjano ir Maskvos ryšius. Wang Yi pasakė Andrejui Rudenkai, kad Kinijos santykiai su Rusija yra neišvengiami ir tvirti, kad jų „neveikia besikeičianti tarptautinė padėtis, jie nėra nukreipti prieš trečiąsias šalis ir nėra jų veikiami“, sakoma pranešime.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui atvyko į Maskvą surengti „strateginių“ derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, trečiadienį pranešė valdžios institucijos. Vizitas vyksta Vakarų šalims perspėjant, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių dalyvauja mokymuose Rusijoje ir gali būti dislokuoti kare prieš Ukrainą.

Maskvai užėmus Ukrainos kalnakasybos centrą Selydovę, Kyjivas antradienį paskelbė apie naują mobilizacijos bangą.  Tuo tarpu JAV perspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių jau yra Rusijos Kursko srityje, ir įspėjo, kad dar tūkstančiai jų yra pakeliui. Apie 18 km į pietryčius nuo Pokrovsko esančio Selydovės miestelio užėmimas yra naujausias Rusijos, pastaraisiais mėnesiais užėmusios dideles teritorijas Donecko regione, laimėjimas.

Ukrainai pavyko 30 proc. sumažinti karinius nuostolius, nv.ua pareiškė šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe. Anot jo, Ukraina daliniuose ėmė naudoti robotizuotas sistemas. Ukraina rado modernų sprendimą Pasak šaltinio, Ukrainos pajėgos atliko pratybas, kurios parodė, kad robotizuotų sistemų naudojimas daliniuose gali sumažinti karių nuostolius iki 30 proc. Tai buvo patvirtinta ir fronto linijoje vykstant karo veiksmams.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukraina turėtų smogti atsakomuosius smūgius Šiaurės Korėjos kariams, jei jie įžengtų į Ukrainą, rašo „Reuters“. Jis taip pat pridūrė esąs susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos buvimo Kursko srityje Rusijoje. „Man tai kelia susirūpinimą“, – sakė J. Bidenas, paklaustas apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Kursko srityje. „Jei jie pereis į Ukrainą, taip“, – sakė J. Bidenas, paklaustas, ar ukrainiečiai turėtų smogti atsakomąjį smūgį.

Ukrainos kariuomenė praneša Rytuose ir toliau patirianti didelį spaudimą. Ypač įtempta situacija dviejose fronto atkarpose, savo vakariniame padėties vertinime antradienį pranešė Generalinis štabas. Tai yra Kupjanskas šiaurės rytinėje Ukrainos Charkivo srityje ir Kurachovė Donecko srities pietuose. Iš viso antradienio dieną būta 158 mūšių. Kupjansko regione, strategiškai svarbiame geležinkelio mazge prie Oskilo upės, rusų daliniai, Ukrainos kariuomenės duomenimis, surengė 22 atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina slaptai prašė raketų „Tomahawk“, rašo UNIAN. V. Zelenskis pasipiktino paskelbta informacija ir pareiškė, kad ji buvo konfidenciali tarp Ukrainos ir Baltųjų rūmų. Svarbiausios dienos naujienos: 17:01 | Rusijos kariuomenė apšaudė Kupjanską, nukentėjo moteris ir du policininkai  Rusijos kariuomenė apšaudė Kupjanską iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Buvo sužeisti du policininkai ir civilė.

Pentagonas antradienį paskelbė, kad Rusijos Kursko srityje dislokuotas nedidelis Šiaurės Korėjos karių skaičius.  Tai pirmasis JAV patvirtinimas apie Pchenjano karių dislokavimą Kursko srityje, kur Ukraina nuo rugpjūčio pradžios vykdo sausumos puolimą ir kontroliuoja kelis šimtus kilometrų Rusijos teritorijos.

Viena iš JT žmogaus teisių eksperčių apkaltino Rusiją „sistemingai“ naudojant kankinimus kritikų šalies viduje ir priešo karių atžvilgiu. Tyrimas atskleidžia, kaip „kankinimai ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba bausmės Rusijos Federacijoje naudojami kaip valstybės sankcionuoti sistemingos priespaudos įrankiai“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.

Rusijos generalinis štabas ir Gynybos ministerija daro „rimtą spaudimą“ Kremliui, kad šis paskelbtų naują mobilizaciją kariuomenei Ukrainoje papildyti, „The Economist“ teigė su šia informacija susipažinę Europos pareigūnai. „Rusija šiuo metu neturi pakankamai pajėgų. Jeigu jie pasiektų proveržį, jie nesugebėtų juo pasinaudoti“, – aiškino aukštas NATO pareigūnas. Pasak šaltinių, Rusijos kariuomenė mūšio lauke ir toliau laikosi primityvios taktikos, dėl kurios patiriama daug nuostolių.

Šiaurės Korėjos kariai, siunčiami į Rusijos Federaciją, daugiausia yra jaunesni nei 20 metų amžiaus vyrai, o kai kurie iš jų – ir paaugliai. Tai pranešė „RBK–Ukraina“, remdamasi Pietų Korėjos žvalgybos informacija. „Jų kovinių pajėgumų nereikėtų nuvertinti, nes jie jau yra praėję bazinį kovinį parengimą kaip „šturmo korpusas“. Karių, kurie nėra susidūrę su šiuolaikinio karo, pavyzdžiui, Rusijos ir Ukrainos karo, ypatumais, koviniai pajėgumai gali būti nežinomi“, – teigiama žvalgybos pranešime.

Indonezija ir Rusija kitą mėnesį surengs savo pirmąsias bendras jūrų pratybas, antradienį pranešė Džakartos karinis jūrų laivynas. Didžiausia regiono ekonomika laikosi neutralios užsienio politikos, atsisakydama stoti į kurią nors stovyklą kare Ukrainoje ar Vašingtono ir Pekino varžybose dėl didžiųjų galių. Tačiau neseniai inauguruotas Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto pažadėjo elgtis drąsiau pasaulinėje arenoje ir liepą lankėsi Maskvoje, kur vedė derybas su Vladimiru Putinu.

Bendrajame ypatingomis aplinkybėmis be žinios dingusių asmenų registre šiuo metu yra daugiau nei 52 tūkst. žmonių, tarp jų – per 1 700 vaikų. Tai per televiziją pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Leonidas Tymčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas. „Šiuo metu į mūsų registrą, kuriame fiksuojami ypatingomis aplinkybėmis be žinios dingę asmenys, yra įtraukti daugiau kaip 52 tūkst. žmonių. Tarp jų – daugiau nei 1 700 vaikų“, – pareiškė pareigūnas.

Lietuvos europarlamentaras, kandidatas į Europos Sąjungos (ES) gynybos postą Andrius Kubilius teigia, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą tapo „pažadinimo signalu“ visai Europai, kuri suvokė savo pažeidžiamumą ir būtinybę suvienyti jėgas, kad galėtų apsisaugoti nuo šiuolaikinių saugumo iššūkių.

Rusijos kariuomenė yra už 2,5–3 kilometrų nuo Kupjansko, miestas naikinamas aviacinėmis bombomis, taip pat ir pusantros tonos svorio. Tai per televiziją pranešė Kupjansko miesto karinės administracijos vadovas Andrijus Besedinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“ korespondentas. „Priešas yra už 2,5–3 kilometrų nuo Kupjansko. Nuolatinis apšaudymas, nuolatinis kritinės civilinės infrastruktūros naikinimas.

Aukštas Ukrainos kariškis patvirtino, kad šalies pajėgos fronte vakarinėje Donecko srities dalyje susiduria su didelėmis problemomis. „Visi žinome, jog neatskleisiu karinės paslapties pasakydamas, kad mūsų frontas sugriuvo“, – sakė generolas majoras Dmytro Marčenka pirmadienio vakarą paskelbtame interviu buvusiam parlamentarui Bryslavui Berezai. Rusų daliniai jau įsiveržė į Selydovės miestą ir esą, jo prognozėmis, netrukus jį užkariaus.

Antradienį per rusų raketų smūgį Odesos rajonui žuvo 71 metų vyras. Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Odesos rajone vienos iš priešo raketų skeveldra pražudė prie jūros buvusį 71 metų vyrą“, – sakoma pranešime. Pasak regiono vadovo, Rusijos kariuomenė atakavo Odesos sritį dviem valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-31P, kurios savo taikinių nepasiekė.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas antradienį pranešė, kad į vieną iš Šiaurės Kaukazo regiono universitetų, kuriame ruošiami tūkstančiai savanorių kariauti Ukrainoje, pataikė nepilotuojamasis orlaivis. „Po drono antpuolio iš oro 6.30 val. (3.30 val. Grinvičo laiku) užsidegė tuščio Rusijos specialiųjų pajėgų universiteto Gudermese pastato stogas“, – platformoje „Telegram“ parašė R. Kadyrovas, teigdamas, kad „aukų nėra“, o gaisrą pavyko užgesinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk Yeolu aptarė Šiaurės Korėjos karių siuntimą į pagalbą Rusijai. „Aptarėme Šiaurės Korėjos karinių pajėgų dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą. Išvada aiški: šis karas tampa tarptautiniu, peržengiančiu dviejų šalių ribas“, – socialiniame tinkle rašė V. Zelenskis.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neturi raudonų linijų ir nusprendė visą likusį gyvenimą praleisti kariaudamas, naujienų agentūrai LETA sakė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „Londone ir visose kitose sostinėse turėtų aiškiai suprasti, kad jei Putinas pamatys galimybę užpulti kurią nors Vakarų sostinę – ir aš nejuokauju ir neperdedu – jis pasinaudos proga. Jam nėra jokių raudonų linijų“, – sakė politikos veteranas.

Per vieną dieną buvo numušti du kariniai rusų sraigtasparniai, rašo „Newsweek“. Abu orlaiviai buvo numušti šeštadienį. Sudužus sraigtasparniui Mi-2, žuvo visi keturi juo skridę žmonės – gydytojas ir du paramedikai, praneša agentūra „Associated Press“. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija nurodė, kad incidentas įvyko Kirovo srityje, apie 700 km į rytus nuo Maskvos. Iš pradžių gelbėtojai avarijos vietoje aptiko tik tris kūnus, bet vėliau rado ketvirtąjį.

Į Rusijos kovos su Ukraina fronto liniją gali būti pasiųsti aukšto rango Šiaurės Korėjos generolai, antradienį pranešė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas, remdamasis Seulo žvalgybos duomenimis. „Nacionalinė žvalgybos tarnyba tiria galimybę, kad kai kurie aukšto rango kariniai generolai gali būti perkelti į fronto zonas“, – sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas po trumpo Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos NIS instruktažo, rodo naujienų agentūros AFP gauta stenograma.

Rusija platina melagingą informaciją ir neva drono filmuotą medžiagą, kad Ukrainos kariai tyčia žudo pasienio kaimų ir miestelių gyventojus Donecko regione. Apie tai feisbuke pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos. KDC pabrėžia, kad filmuotoje medžiagoje nėra informacijos apie vaizdo įrašymo aplinkybes, apšaudymo kryptį ar su incidentu susijusių asmenų tapatybę.

Kyjivas pirmadienį nurodė, kad sulaikė ukrainietį, savanoriaujantį Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programoje (WFP), dėl įtarimų pagalba Rusijos pajėgoms šalies rytuose. Po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas pradėjo tūkstančius tyrimų dėl kolaboravimo ir valstybės išdavystės. Už šiuos veiksmus gresia ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės.

Vėlų pirmadienio vakarą Rusijos pajėgos smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkivo centre, rašo „Kanal 24“. Anot leidinio, „Deržprom“ pastatas buvo laikomas ikonišku miesto simboliu, kurį žinojo kiekvienas Charkivo gyventojas. Pastatas buvo iškilmingai atidarytas 1928 m. lapkričio 7 d. Šis pirmasis sovietinis 13 aukštų dangoraižis buvo bene pagrindinis dangoraižis Ukrainos Tarybų Respublikoje. 2017 m. pastatas įtrauktas į preliminarų UNESCO sąrašą.

Naujoji JAV administracija, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus, turėtų persvarstyti savo politiką dėl karo Ukrainoje. Dabartinis požiūris gali lemti Ukrainos žlugimą arba įtraukti NATO į atvirą konfliktą su Rusija, rašo „The Nation“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:10 | Spaudimas Putinui: Rusijos generolai reikalauja skelbti naują mobilizaciją  Rusijos generalinis štabas ir Gynybos ministerija daro „rimtą spaudimą“ Kremliui, kad šis paskelbtų naują mobilizaciją kariuomen...

Pietų Korėjos prezidentas antradienį pasakė, kad vis intensyvesnis karinis bendradarbiavimas tarp Maskvos ir Pchenjano kelia didelę grėsmę pasaulio saugumui, Vašingtonui apkaltinus Šiaurės Korėją dėl to, kad į apmokymus Rusijoje išsiuntė 10 000 karių. „Einant tretiesiems karo Ukrainoje metams, Šiaurės Korėja neapsiribojo vien ginkluotės tiekimu Rusiją ir netgi nusiuntė savo karių“, – pasakė prezidentas Yoon Suk Yeolas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Rusijos pusėje jau kovoja 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, o netrukus jų skaičius padidės iki 12 tūkst. „Šiaurės Korėjos kareiviai jau yra Rusijos teritorijoje, jie taip pat pasitelkiami ir mūsų teritorijoje. Trys tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių. Manome, kad mūsų žvalgybos informacija teisinga, ir netrukus jų bus 12 tūkstančių. Tai turėtų įvykti pakankamai greitai“, – „Ukrinform“ cituoja V. Zelenskį.

Beveik 200 Šiaurės Korėjos pabėgėlių, šiuo metu gyvenančių Pietų Korėjoje, siekia vykti į Ukrainą, kad pradėtų psichologinį karą prieš Kim Jong Uną ir jo karius, kurie buvo dislokuoti Rusijoje. Kaip pranešama „Kyiv Post", pabėgėliai, turintys iki 10 metų karinės patirties, šiuo metu yra pasiruošę panaudoti savo žinias apie Šiaurės Korėjos karinę struktūrą ir siekia sutrikdyti jų lyderio Kim Jong Uno karių veiklą.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas nori aptarti papildomą bendradarbiavimą su Ukraina. Tuo tikslu dar šią savaitę Ukrainoje lankysis Pietų Korėjos delegacija, kurią sudarys žvalgybos ir Gynybos ministerijos atstovai, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Planuojamuose susitikimuose, be kita ko, bus kalbama apie keitimąsi informacija apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje bei svarstomos bendros atsakomosios priemonės.

Migracijos policijos darbuotojai išsiuntė iš Ukrainos teritorijos Kinijos pilietį, kuris vykdė žvalgybinę veiklą, prisidengdamas oficialiu šalių moksliniu-techniniu bendradarbiavimu. Tai pranešė nacionalinė policija, kuria remiasi „Ukrinform“. Omenyje turimas 48 metų amžiaus technikos mokslų daktaras, kuris, prieš atvykdamas į Ukrainą, dirbo karinės pramonės korporacijoje, taip pat chemijos tyrimų institute. Į Ukrainą vyras atvyko 2017 metų pradžioje.

Spalį Rusijos kariuomenė užėmė 478 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, tai – rekordas nuo 2022 m. kovo, pirmųjų karo savaičių, pirmadienį parodė AFP atlikta JAV karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė. Iki spalio 27 d. Rusijos pajėgos įgijo daugiau teritorijos nei šiemet rugpjūtį ir rugsėjį (atitinkamai 477 ir 459 kvadratinius kilometrus). Fronto linijoje įvyko didelių poslinkių, ypač Rytų Ukrainoje aplink Pokrovską.

Ukraina ruošiasi šiaurės korėjiečių karių atakoms, kurie praėjusią savaitę atvyko į Rusijos Kursko sritį. Pagal ukrainiečių karių teiginius, Kim Jong Uno smogikai gali pradėti šturmą prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas jau artimiausiomis dienomis, rašo „The New York Times“, kurį cituoja UNIAN. „Mus įspėjo apie artėjantį puolimą. Galbūt jau artimiausiomis dienomis“, – leidiniui kalbėjo pulkininkas Artemas Cholodkevičius, 61-osios mechanizuotosios brigados Ukrainoje vadas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir jo kolega iš Kroatijos Ivanas Anušičius pasirašė ketinimų protokolą dėl paramos Ukrainai. Jame numatyta, kad Rusijos užpultai šaliai bus perduota 30 kovinių tankų ir 30 pėstininkų kovos mašinų iš Kroatijos atsargų, Berlyne sakė B. Pistorius. „Dar šiais metaus pirmieji (tankai) bus perduoti Ukrainai, – kalbėjo Vokietijos ministras. – Negalime prarasti laiko“. Kyjivui taip pat bus perduota amunicijos ir atsarginių dalių.

Jei Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, jis planuotų greitai sustabdyti karą Ukrainoje ir įšaldyti situaciją. Jo komandos pasiūlymas apima autonominių ir demilitarizuotų zonų sukūrimą abiejose konflikto pusėse, tačiau Ukrainai neprisijungiant prie NATO.

Ukraina pranešė dėl šnipinėjimo Rusijai suėmusi JT Pasaulio maisto programos darbuotoją. „Prisidengęs savanoryste, išdavikas šnipinėjo gynybinių pajėgų dislokavimo vietas Pokrovsko sektoriuje“, – pirmadienį pranešė Ukrainos vidaus slaptoji tarnyba SBU. 34-erių ukrainiečiui esą buvo pavesta lokalizuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir artilerijos pozicijas Rytų Ukrainos Pokrovsko mieste ir aplink jį, kad Rusija galėtų jas pulti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį įspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas siekiant paremti Rusiją jos kare Ukrainoje kelia grėsmę taikai pasaulyje. „Europos ir Rytų Azijos saugumas yra tarpusavyje susijęs. Šiaurės Korėjos kariai dislokuoti siekiant paremti Rusijos agresyvų karą. Tai rimtas šio karo eskalavimas ir grėsmė taikai pasaulyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Islandiją, kur su kelių Šiaurės valstybių vadovais aptars Rusijos plataus masto invaziją.  Pirmasis V. Zelenskio vizitas į Islandiją vyksta Kyjivui toliau dedant diplomatines pastangas, kuriomis jis siekia sutelkti sąjungininkų palaikymą savo pergalės planui. Juo norima užbaigti karą su Rusija, kurios pajėgos žengia į priekį svarbiausiuose fronto linijos Rytų Ukrainoje sektoriuose.

Rusija kare prieš Ukrainą neteko apie 650 tūkst. karių, įskaitant žuvusius ir sužeistus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „The Times of India“, rašo „Kanal 24“. V. Zelenskio teigimu, rusai žūsta ir nuo savo pačių ginklo brolių. „Pati Rusija nužudė daug rusų. Daug mobilizuotų rusų karių nužudė pati Rusijos kariuomenė, nes jie bijojo eiti į priekį, žengti pirmyn, mirti po kulkomis ar būti sužeisti.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, yra prezidento Vladimiro Putino desperacijos ženklas. „Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Kurske taip pat rodo didėjančią Putino desperaciją“, – sakė M. Rutte, turėdamas omenyje vakarinį Rusijos regioną, kuriame Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo sausumos puolimą.

Kyjivas turi gauti iš Vakarų viską, ko reikia, kad pasiektų pergalę gynybiniame kare prieš Rusiją. Bet kokios nuolaidos Maskvai, net ir nedidelės, būtų „katastrofiška klaida“. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai pareiškė interviu britų leidiniui „The Sunday Times“, pranešė „Ukrinform“ ir „Bankier.

Po savo vyro, Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno, mirties Julija Navalnaja yra laikoma svarbiausia Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino kritike. Tačiau jos žodžiai apie karą Ukrainoje sukėlė pasipiktinimą, rašo UNIAN. Interviu „Die Zeit“ metu jos buvo paklausta apie Ukrainos pajėgų puolimą Kursko srityje. J. Navalnaja pareiškė, kad ukrainiečių puolimas turi „dvi puses“. Ji teigė mananti, kad puolimas sustiprins Rusijos žmones ir V. Putino valdžią.

Ukraina didina mobilizacijos pastangas ir karių ieško tokiose vietose kaip koncertų salės, parduotuvės, kavinės. Apie tai skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio, tai įrodo, kad Ukrainai vis sunkiau surasti naujų karių, kurie kompensuotų nuostolius fronte. Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik trejus metus, o įtampa visuomenėje auga. Dalis žmonių vengia šaukimo į kariuomenę, Ukraina susiduria su rusų skaitine persvara.

Ginkluotės, kurią Šiaurės Korėja pristatė Rusijai, kad ją būtų galima naudoti pastarosios kare Ukrainoje, vertė gali siekti net 5,5 mlrd. JAV dolerių, teigiama pirmadienį pasirodžiusioje Friedricho Naumanno fondo atlikto tyrimo ataskaitoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė tikintis, kad Vakarai atsižvelgė į jo perspėjimus dėl tiesioginio karo su NATO pavojaus, jei leis Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Maskvos karinius objektus šalies gilumoje.  Rugsėjį Kremliaus šeimininkas pirmą kartą pagrasino Vakarams, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV pareiškė svarstančios galimybę leisti Kyjivui naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusijos taikinius.

Ukrainos dronai atakavo Rusijos spirito varyklą, esančią 240 km nuo sienos, pranešė Dezinformacijos prevencijos centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN. Anot A. Kovalenkos, atakuota Annos kaime esanti spirito varykla. Tokiuose objektuose rusai gamina aviacinį ir raketinį kurą. „Bepiločiai lėktuvai atakavo kitą spirito varyklą Anos kaime, kuris yra už 240 km nuo sienos su Ukraina.

Didžiulė karo našta Rusijos ekonomikai sukėlė jos perkaitimą, tačiau Kremlius vis dar turi išteklių tęsti karą. Taip teigiama laikraščio „The Washington Post“ pranešime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“. Publikacijoje remiamasi Rusijos ekonomistais, tarp jų ir Europos analizės ir strategijų centro (Rusijoje pripažinto „užsienio agentu“) bendradarbiu Vladislavu Inozemcevu, kurie mano, kad Maskva dėl didžiulių pajamų iš naftos pardavimo ir Vakarų sankcijų neefektyvumo gali išlaikyti karą prieš Uk...