Karas Ukrainoje

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

Trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Po maždaug 50 minučių trukusio lyderių susitikimo, V. Zelenskis pranešė, kad susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“. Savo ruožtu D. Trumpas pareiškė, kad su V. Zelenskiu neaptarė ugnies nutraukimo Ukrainoje, o „tiesiog norėjo sužinoti, kaip jam sekasi„. Jis taip pat pridūrė, kad „turi pasikalbėti" su Rusijos vadovu Vladimiru Pu...

NATO kariniam pranašumui mestas agresyvus iššūkis, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. M. Rutte priminė senovės romėnų posakį „nori taikos – ruoškis karui“. Anot jo, tai paprasta idėja – gynybos pajėgumai privalo būti tokie, kad niekas net nedrįstų grasinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.

Nyderlandai pažadėjo Ukrainai naują karinę pagalbą – paketo apimtis sieks 175 mln. eurų. Šalis, be to, kartu su Ukraina pagamins 500 mln. eurų vertės dronų, Hagoje pareiškė ministro pirmininko pareigas einantis Dickas Schoofas. Anot jo, Nyderlandai nori Ukrainai nupirkti radarų sistemų, galinčių susekti dronus. Ukrainos miestai beveik kasdien atakuojami rusų bepiločių. Bendra dronų gamyba su kitomis šalimis šiuo metu yra prioritetas, sakė V. Zelenskis, kurį cituoja Nyderlandų agentūra ANP.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis. „Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje ragino šalis greitai įgyvendinti planuojamą naują išlaidų gynybai tikslą. Rusijos ginklavimosi tempas „išties stulbinantis“, sakė jis Hagoje atsakinėdamas į klausimus. Jei tam nebus rengiamasi, po trejų–penkerių metų esą nebus galima apsiginti.  Kaip vieną sričių, kurioje NATO turi pasitempti, M. Rutte nurodė artilerijos amunicijos gamybos pajėgumus.

Pietryčių Ukrainos Dnipro mieste rusų paleista raketa nukrito netoli stovinčio keleivinio traukinio. „Per Rusijos teroristinę ataką Dnipropetrovsko srityje apgadintas traukinys Odesa–Zaporižia“, – tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos geležinkelio bendrovė. Keleiviai, anot jo, nugabenti į saugią vietą, bus skirtas kitas traukinys, vyksiantis į Zaporižią. Socialiniuose tinkluose buvo skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti vagonai išdaužtais langais.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos sunaikino dar vieną Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą, rašo „The New Voice of Ukraine“. Laivas plaukiojo palei Chersono srities vakarinę pakrantę. Ukraina taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų laivas ir jame esantys desanto kariai. Užfiksuotas smūgio momentas, po jo kilo gaisras. „Dėkojame mūsų karinėms jūrų pajėgoms už puikiai atliktą darbą. Kartu į pergalę!“ – cituojamas Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neizhpapa.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja susitikti trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Komandos derina detales“, – AFP sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad derybos planuojamos ankstyvą popietę Nyderlanduose ir jose daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijoms Rusijai ir ginklų Kyjivui įsigijimui.

Didžioji Britanija ir Ukraina paskelbė apie dar glaudesnį karinį bendradarbiavimą. Britų premjeras Keiras Starmeris, anot naujienų agentūros PA, po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Londone kalbėjo apie naują abiejų šalių susitarimą dėl ginklų gamybos. Detalės kol kas neskelbiamos. Bendradarbiavimas Ukrainoje jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių, rašė V. Zelenskis „Telegram“ kanale. K. Starmeris ir V. Zelenskis susitiko su Didžiojoje Britanijoje apmokytais Ukrainos kariais.

Senjoras lenkas figūravo plane nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, rašo „Newsweek“. Lenkas buvo prieš kelis dešimtmečius įdarbintas Sovietų Sąjungos. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas uždarame pokalbyje su Ukrainos žiniasklaida išsamiai papasakojo apie įtariamą planą. Anot jo, lenkas buvo įtrauktas į Rusijos planą nužudyti V. Zelenskį Lenkijos Žešuvo-Jasionkos oro uoste. Buvo ketinama panaudoti droną arba snaiperio šautuvą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie serijinės balistinės raketos „Oreshnik“ gamybos pradžią. Tai jis pranešė pirmadienį, kalbėdamas Kremliuje aukštųjų mokyklų, susijusių su saugumo ir karinėmis institucijomis, absolventams, praneša Rusijos žiniasklaida „Pradedama serijinė naujausio vidutinio nuotolio raketų komplekso „Oreshnik“, kuris puikiai pasirodė kovos sąlygomis, gamyba“, – sakė V. Putinas.

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. Lenkijos kultūros ministrė Hanna Wróblewska interviu leidiniui sakė, kad evakuacijos planas reikalingas, nes beveik 1000 Lenkijos muziejų nebegali veikti vadovaudamiesi „teorine saugumo samprata“, kol Rusija tęsia karą kaimynėje Ukrainoje.

Ukraina kartu su Europos šalimis galėtų sukurti savo branduolinį ginklą Rusijai atgrasyti. Apie tai naujosios Ukrainos raketų ir kosmoso pramonės įkūrėjas, Ukrainos mokslų akademijos viceprezidentas Volodymyras Horbulinas pareiškė interviu BBC. „Reikia ieškoti sąjungininkų, kad Ukraina galėtų užsiimti savo [branduoliniais ginklais].

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos veidmainiškumą: Maskva pasmerkė smūgius Iranui, tačiau pati be perstojo atakuoja Ukrainą.  „Po smūgių Irano branduolinei programai buvo daug triukšmo iš Maskovs – rusų vadovybė demonstratyviai smerkė „raketų ir bombų“ žingsnius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Rusijos smūgį Ukrainos poligonui, rašo UNIAN. Smūgis pareikalavo Ukrainos karių gyvybių, taip pat yra sužeistų, tačiau tikslūs skaičiai neskelbiami. V. Zelenskis sekmadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius pareiškė, kad dabar laukia išsamios ataskaitos apie Rusijos smūgio poligone pasekmes ir aplinkybes. Jo teigimu, tai įvyko šalies pietuose. „Šiandien buvo šis smūgis. Deja, tai ne pirmas toks smūgis. Deja, yra aukų, yra sužeistų.

Ukrainos ir Lenkijos saugumo tarnybos užkirto kelią pasikėsinimui į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gyvybę Lenkijoje, skelbia šalies Saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas, rašo UNIAN. Anot V. Maliuko, Rusija užverbavo į pensiją išėjusį prosovieitnių pažiūrų lenkų karininką, kuriam buvo patikėta pašalinti V. Zelenskį Žešuvo Jasionkos oro uoste.

Rusija rengiasi naujiems kariniams veiksmams Europoje, sekmadienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, plačiau šio pareiškimo nepaaiškindamas. „Stebime tolesnį Rusijos vadovų intelektinį regresą ir turime įrodymų, kad jie rengia naujus karinius veiksmus Europoje“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis. V. Zelenskio teigimu, apie esamą padėtį jį informavo Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas.

Ukrainos kariuomenės vadovybė neigia Rusijos informaciją, kad Maskvai pavyko iš Kursko visiškai išstumti ukrainiečių dalinius. „Kontroliuojame apie 90 kvadratinių kilometrų teritorijos Gluškovo rajone“ Rusijos pasienio srityje, spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Jis pabrėžė, jog tai „prevencinė priemonė“, kad būtų galima reaguoti į „galimą priešo puolimą“. Ukrainos pajėgos 2024 m. vasarą netikėtai įsiveržė į Kurską.

Rusijos pajėgos sekmadienį smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotos brigados mokymo poligonui, kur vyko karinių pratybos, rašo UNIAN.  ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują sausumos pajėgų vadą. Juo tapo Henadijus Šapovalovas. Kyjivas siekia pertvarkyti aukščiausią vadovybę ir pagerinti mobilizaciją ruošdamasis Rusijos vasaros puolimo įkarščiui, rašo „Financial Times“. H. Šapovalovo paskyrimas sutapo ir su kitais pokyčiais Ukrainos karinėje vadovybėje – jo pirmtakas Mychailas Drapatijus buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat perkelti ir keli kiti aukšti pareigūnai.

Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimų dar bus daug. Jų lygis gali kisti, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo įvairių veiksnių. Negalima atmesti galimybės, kad Rusija galiausiai ims rimtai žiūrėti į derybų procesą. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė žinomas Vokietijos ekspertas, vyresnysis mokslo bendradarbis Miuncheno saugumo konferencijoje Nico Lange‘as. Ekspertas aiškino: „Tikriausiai vyks ir trečiasis susitikimas. Ar jų bus trys, ar trisdešimt – nežinome, bet, ko gero, daug.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Vakarų įmones, kad jos Rusijai tiekia „stakles“, naudojamas ginklų gamybai. Jis sakė, kad tarp tų bendrovių yra įmonių iš Vokietijos, Čekijos, Pietų Korėjos ir Japonijos, taip pat viena įmonė, „tiekianti nedidelį kiekį komponentų iš Jungtinių Valstijų“. Kyjivas yra ne kartą įspėjęs savo sąjungininkus, kad, skelbdami sankcijas Rusijai ir stengdamiesi suvaržyti jos tiekimo grandines nuo tada, kai Maskva 2022 metais įsiveržė į Ukrain...

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto penktadienį pareiškė, kad NATO „tokia, kokia yra dabar, nebeturi priežasties egzistuoti“ ir kad ES neturi įtakos pasaulinėje arenoje, rašo „Politico“. „Anksčiau JAV ir Europa buvo pasaulio centras, o dabar yra viskas kita, su kuo reikia kurti santykius“, – sako jis. „Mes dažnai kalbame taip, tarsi vis dar gyventume prieš 30 metų, bet viskas pasikeitė“, – teigia G. Crosetto. Kitą savaitę Hagoje vyks NATO lyderių susitikimas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas naudoja „buferines zonas“ kaip pretekstą plėsti Rusijos teritorines pretenzijas Ukrainoje, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo UNIAN. Penktadienį kalbėdamas forume Sankt Peterburge V. Putinas pareiškė, kad neatmetantis galimybės, kad jo pajėgos perims Ukrainos šiaurės rytuose esančių Sumų kontrolę, taip siekdamos sukurti saugumo buferinę zoną palei sieną.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 21 d. Rusijos okupantų nuostoliai Ukrainoje siekia beveik 1 010 390 karių, įskaitant dar 1 060 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą, pranešė „Ukrinform“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo oficialiame „Facebook“ puslapyje.

Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį Ukrainos Kremenčuko mieste, rašo UNIAN. Šis miestas yra beveik pačiame Ukrainos centre, Poltavos srityje....

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha griežtai atsakė Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, rašo UNIAN. V. Putinas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ukrainą jis laiko Rusijos dalimi. „Rusus ir ukrainiečius laikau viena tauta. Šia prasme visa Ukraina yra mūsų, – sakė jis. – Yra toks posakis: kur įžengia rusų kareivio koja, ten yra mūsų.“ „Iš tiesų, kur tik rusų karys žengia, jis atneša tik mirtį, griovimą ir nelaimę“, – sako A. Sybiha.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas Sankt Peterburge vykstančio forumo metu sulaukė klausimo, ar pasaulis artėja prie Trečiojo pasaulinio karo, rašo „Sky news“. Jis atsakė, kad yra susirūpinęs. Pirmiausia V. Putinas kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o toliau perėjo prie Irano ir Izraelio konflikto. „Tai nerimą kelia. Kalbu be jokios ironijos, be jokios ironijos“, – sako jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „neatmeta galimybės“, jog jo pajėgos užims Ukrainos šiaurės rytinį Sumų miestą, turint tikslą sukurti buferinę zoną palei sieną. „Neturime tikslo užimti Sumus, bet iš principo neatmetu to galimybės... Jie kelia mums nuolatinę grėsmę, nuolat apšaudo pasienio rajonus", – sakė V. Putinas Sankt Peterburge vykstančio Rusijos ekonomikos forumo dalyviams.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusai dronais smogė Odesai. Tarp sugriautų namų yra vietos gelbėtojo Aleksandro Lameikino namas, rašo „Kanal 24”. Naktį Rusijai dronais smogus Odesai, kilo dideli gaisrai. Rusai į miestą paleido daugiau nei 10 dronų. Vienas iš jų ir smogė A. Lameikino namui. „Kai likviduoju atakos padarinius, niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tai įvyks mano namuose. Tą dieną turėjau būti pamainoje, bet dėl šeimyninių aplinkybių pasiėmiau atostogas.

Ukrainos žvalgyba paskelbė radijo ryšio pokalbių įrašą, kuriame Rusijos okupantas pasakoja, kad kitą Rusijos armijos kareivį, kuris buvo laikomas dingusiu, iš tikrųjų suvalgė jo „brolužis“, rašoma „New Voice“. Kaip pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos generalinis direktoratas, penktadienį, birželio 20 d., paskelbtame pokalbyje galima išgirsti vieno Rusijos žvalgybos bataliono 68-osios motorizuotosios pėstininkų divizijos karininko pasakojimą.

Vašingtone „pavargta“ nuo Ukrainos prezidento biuro vadovo Andrijaus Jermako. Daugelis mano, kad jis yra pernelyg aštrus, reiklus ir prastai orientuojasi JAV politikoje, rašoma „Politico“. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas nuo plataus masto karo pradžios ne kartą lankėsi Vašingtone, tačiau daugelis nuo jo pavargo, rašoma „Politico“, kuris kalbėjosi su 14 šaltinių, įskaitant Kongreso padėjėjus, buvusius JAV ir Ukrainos pareigūnus.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka paskelbė įrodymų, kad per mainus rusai kartu su žuvusių ukrainiečių palaikais perduoda ir savo kareivių kūnus. Ministras paskelbė nuotraukas „Telegram“ kanale, tarp jų ir „karinio pažymėjimo“ bei išrašo iš karinio dalinio vado įsakymo, susijusio su vienu iš žuvusių rusų.

Dėl padėties Artimuosiuose Rytuose Rusijos dronų smūgių prieš Ukrainą intensyvumas gali sumažėti, sako Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas Ants Kiviselgas, rašo UNIAN.

Izraelio ir Irano karas gali pastatyti Rusiją į sudėtingą padėtį, tačiau Kremlius į situaciją žiūri ir kaip į galimybę pasipelnyti, sako Jungtinės Karalystės žvalgyba, rašo „Ukrainska Pravda“. Rusija neturi oficialių įsipareigojimų teikti Iranui karinę pagalbą. 2025 m. sausio mėnesį pasirašytas visapusiškos strateginės partnerystės susitarimas tarp Rusijos ir Irano apima bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant gynybą ir saugumą, tačiau jame nėra nuostatų dėl savitarpio gynybos.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį pranešė apie įvykusius karo belaisvių mainus, rašo „Kanal 24“. Vienas iš grįžusių ukrainiečių emocingai pakomentavo savo grįžimą. Ukrainietis sako, kad visada vylėsi, kad ši diena ateis ir laukė grįžimo namo. „Aš pasakiau, kad turiu grįžti, turiu būti sąmoningas ir papasakoti, kiek ten yra daug vaikinų, kurie sėdi ir laukia“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tinkle „Telegram“ pranešė, kad iš Rusijos nelaisvės grįžta dar viena ukrainiečių karių grupė. Dauguma šių kareivių, anot jo, buvo nelaisvėje nuo 2022 m.  „Mūsų žmonės iš rusų nelaisvės grįžta namo. Tai ginkluotųjų pajėgų, nacionalinės gvardijos ir valstybės sienos apsaugos kariai. Dauguma jų nelaisvėje buvo nuo 2022 m. Tai Ukrainos gynėjai, kovoję Donecko, Zaporižios, Luhansko, Charkivo, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį pranešė įvykdžiusios dar vieną apsikeitimą karo belaisviais pagal susitarimą, pasiektą birželį Stambule vykusiose taikos derybose. Pirmosiose tiesioginėse šalių derybose per trejus metus abi šalys susitarė paleisti daugiau kaip po 1 tūkst. karo belaisvių – sužeistų, sergančių arba jaunesnių nei 25 metų. Nė viena pusė nepranešė, kiek karių buvo išlaisvinta ketvirtadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog Rusijos raketų smūgis devynių aukštų gyvenamajam namui Kyjive yra ženklas, kad reikia labiau spausti Maskvą sutikti su paliaubomis, rusams intensyvinant atakas daugiau kaip trejus metus trunkančiame kare. Per Rusijos dronų ir raketų ataką anksti antradienį Kyjive žuvo 28 žmonės, o dar 142 buvo sužeisti, ketvirtadienį sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

Ketvirtadienį aukšto rango Rusijos pareigūnas netyčia patvirtino stulbinančius Maskvos pajėgų nuostolius plataus masto invazijos į Ukrainą metu, rašo „The Kyiv Independent“. Interviu CNN Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas buvo paklaustas apie Maskvos maksimalius tikslus Ukrainoje ir jos gebėjimą surinkti pakankamai karių jiems įgyvendinti.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija jau daugiau kaip tris mėnesius atmeta Vašingtono ir Kyjivo pasiūlymą be jokių išankstinių sąlygų nutraukti kovas. „Praėjo lygiai 100 dienų nuo tada, kai Ukraina besąlygiškai priėmė JAV taikos pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį, užbaigti žudynes ir žengti į tikrą taikos procesą. Praėjo lygiai 100 dienų, kai Rusija atmeta šį elementarų pirmąjį žingsnį taikos link“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos išplatintame pareiškime.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 19 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 1 008 240 karių, iš kurių 1 080 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ciniškai pakomentavo trečiadienį įvykdytą Rusijos ataką Kyjivui, kurios metu žuvo 28 žmonės, rašo UNIAN. Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonominiame forume Putinas susitiko su užsienio žiniasklaidos atstovais. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė agentūra „RIA Novosti“. Kalbėdamas apie ataką prieš Kyjivą, V. Putinas įžūliai melavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs bet kokiu formatu susitikti su tais, kurie priima sprendimus Rusijoje, ypatingai su Vladimiru Putinu, rašo „Kanal 24“....