Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialiųjų pajėgų grupės „Chimik“ kariai sekmadienį surengė operaciją Sirijos Alepo miesto pakraštyje. Apie tai praneša „Kyiv Post“, remdamasis šaltiniu Ukrainos žvalgyboje. Skelbiama, kad atakuotoje bazėje Rusijos kariškiai gamino ir bandė atakos dronus, taip pat gamino savadarbius sprogstamuosius užtaisus. Vaizdo įraše, kurį, kaip teigiama, nufilmavo Ukrainos kariškiai, matyti, kaip Rusijos bazėje įvyksta sprogimas.

Rusijos kariai kardu nužudė Ukrainos karo belaisvį, rašo UNIAN. Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmitrijus Lubinecas. „Dar vienas karo nusikaltimas – rusai kardu nužudė neginkluotą ukrainiečių karo belaisvį, kurio rankos buvo surištos lipnia juosta. Barbariškumo ir kruvino žiaurumo lygio neįmanoma suvokti“, – sako jis.

Per 2,5 metų trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą žuvo ar buvo sužeista apie 1 mln. ukrainiečių ir rusų, skaičiuoja „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Tuo pat metu civilių gyventojų aukų skaičius lieka nežinomas. Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, vien per Rusijos įvykdytą Mariupolio apgultį žuvo daugiau kaip 8 000 žmonių. Anot leidinio, Ukrainos skaičiavimai rodo, kad karo metu žuvo 80 tūkst. Ukrainos karių, o sužeistųjų yra dar bent 400 tūkst.

Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 34 Rusijos dronus. Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 51 atakos dronu. 34 dronai buvo sunaikinti, 12 bepiločių paveikti radioelektroninėmis priemonėmis nukrito Ukrainos teritorijoje, o dar du pasuko Rusijos link. Oro gynyba veikė Mylokajivo, Chersono, Sumų, Poltavos ir Charkivo srityse.

Ukrainos pergalės planas parengtas daugiau kaip 90 proc. Kitą savaitę Ukraina ketina jį pristatyti savo sąjungininkams. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė rugsėjo 16 dieną vakariniame vaizdo kreipimesi. „Visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai, skirti mūsų Ukrainos pergalės planui parengti. Esminis visų punktų turinys – karinis, politinis, diplomatinis ir ekonominis“, – sakė prezidentas.

Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pirmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Rusija yra kariniu požiūriu „nenugalima“, ir paragino Vakarus išnagrinėti taikos planus, kuriais siekiama užbaigti karą Ukrainoje. O. Scholzas sekmadienį atvyko į Vidurinę Aziją ir pradėjo trijų dienų kelionę, kurios tikslas – užmegzti glaudesnius ryšius su šiuo strategiškai svarbiu regionu.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį, kaip skelbiama, atvyko į Iraną. Svarbiausios dienos naujienos: 23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama.

JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai nerimauja, kad Rusija gali pasidalinti branduolinėmis paslaptimis kartu su Iranu, rašo „Bloomberg“. Teigiama, kad Rusija tokią informaciją gali suteikti Iranui mainais į balistines raketas, kurios naudojamos smūgiams Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad jau kitą savaitę sąjungininkams bus pristatytas „Pergalės planas“. Pasak V. Zelenskio, Ukrainos pergalės plano parengimas siekia 90 proc., rašo UNIAN. „Karinis, politinis, diplomatinis, ekonominis turinys. Kiekvienoje kryptyje dalyvauja svarbiausi žmonės. Ir žingsniai, reikalingi Ukrainai, jau apibrėžti, visiškai aiškūs.

Vakarų valstybės turi būti psichologiškai ir techniškai pasiruošusios nenumatytiems atvejams, karui, kad iškilusios krizės atveju valstybės neatsidurtų pralaimėtojų vietose, rašo „Ukrinform“, cituodama buvusio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio teiginius. Pasak jo, Vakarų valstybių gyventojai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo nematė didesnių konfliktų, priprato prie ramaus, komfortiško gyvenimo „Jie vis dar nėra pasirengę tokiems ekstremaliems dalykams kaip karas.

Praėjusį penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką padidinti kariuomenės personalo skaičių dar 170 tūkst. žmonių iki 1,32 milijono. Tai gali reikšti, jog valdžia jau šį gruodį gali atnaujinti mobilizaciją, BBC Rusijos tarnybai sakė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pilietis. Kariuomenė. Įstatymas“ vadovas Sergejus Krivenka, pranešė „Ukrinform“. Savo vertinimą jis grindžia ankstesniu panašiu precedentu.

Iki metų pabaigos Ukraina iš Danijos gaus dar vieną F-16 lėktuvų partiją. Apie tai pranešė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, skelbiama svetainėje DR.DK. Rugpjūčio pradžioje jis patvirtino, kad Ukraina gavo pirmąjį lėktuvą. Dabar skaičius neatskleidžiamas, tačiau Danija yra pažadėjusi perduoti iš viso 19 naikintuvų.

Per pirmąją rugsėjo pusę teroristai rusai panaudojo daugiau kaip  640 „šahedų“ prieš Ukrainos miestus ir kaimus. Praėjusią naktį – 56, iš kurių 53 numušė Oro gynybos pajėgos. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Vien tik per pirmąją rugsėjo pusę teroristai rusai panaudojo prieš Ukrainos miestus ir kaimus daugiau kaip 640 „šahedų“. Laimė, daugumą jų numušė mūsų kariai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasmerkė politinį smurtą po numanomo pasikėsinimo į Donaldą Trumpą, kurį, kaip įtariama, įvykdė asmuo, vykęs į Ukrainą prisidėti prie kovos prieš Rusiją. JAV žiniasklaida 58 metų Ryaną Wesley Routhą įvardijo kaip įtariamąjį, sulaikytą po to, kai JAV slaptosios tarnybos agentai „atidengė ugnį į šaulį“, turėjusį AK-47 tipo šautuvą, šalia D. Trumpo golfo aikštyno Floridoje, kuriame buvęs prezidentas sekmadienį žaidė golfą.

Maskva pirmadienį pranešė iš Ukrainos pajėgų susigrąžinusi du kaimus Rusijos Kursko regione, kur šiuo metu vyksta rusų kariuomenės kontrpuolimas, siekiant atremti rugpjūtį į šį regioną netikėtai įsiveržusių Kyjivo pajėgų antpuolį.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad paprašė Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) patikrinti padėtį Kyjivo užimtose Rusijos Kursko srities teritorijose. Ukrainos kariuomenė rugpjūčio 6 dieną netikėtai pradėjo puolimą Rusijos Kursko srityje. Ukrainos pajėgos pasistūmėjo kelias dešimtis kilometrų į Rusijos teritoriją ir perėmė kelių dešimčių miestų ir kaimų kontrolę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasmerkė politinį smurtą po įtariamo pasikėsinimo į Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), po kurio sulaikytas vyras, keliavęs į Ukrainą remti kariaujančių ukrainiečių. „Gerai, kad įtariamasis pasikėsinimu nužudyti buvo greitai sulaikytas. Toks yra mūsų principas: teisinė valstybė yra svarbiausia, o politiniam smurtui nėra vietos niekur pasaulyje“, – sakė V. Zelenskis.

Ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos oro gynybos pajėgos oro erdvėje aplink Kyjivą numušė bemaž du tuzinus nepilotuojamų priešų orlaivių, platformoje „Telegram“ pranešė vietos karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. „Aštuntas rusų antskrydis Kyjive, o rugsėjis dar nė neįpusėjo! Priešai vėl panaudojo nepilotuojamus kovinius orlaivius, greičiausiai „Šahedų“ tipo. Bet, kitaip nei kitos pastaruoju metu įvykdytos atakos, ši ataka buvo didžiulė“, – pastebėjo jis.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė kelis pokalbius su Ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu apie padėtį fronte, ypač Kurachivkos ir Pokrovsko kryptimis bei Rusijos Kursko srityje. Svarbiausios dienos naujienos: 23:45 | Kyjive 16-metis vaikinas sudegino automobilį, kurį žurnalistai nupirko kariškiams Kyjivo policija kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė 16-metį studentą, kuris padegė automobilį, žurnalistų nupirktą kariškiams.

Vladimiro Putino vizitas Tuvoje ir Mongolijoje turėjo ne tik oficialų, bet ir slaptą tikslą – jo metu Rusijos lyderis susitiko ir konsultavosi su vietiniais šamanais, savaitraštyje „Der Spiegel“ išspausdintame straipsnyje rašo rusų žurnalistas Michailas Zygaras. Straipsnio autorius remiasi informacija, kurią atskleidė Kremliui artimi neįvardyti šaltiniai, teigiantys, kad susitikimai su šamanais buvo viena iš pagrindinių abejų V. Putino kelionių priežasčių.

Kyjivas bando įtikinti JAV vadovybę, kad ši leistų jai smogti amerikietiškais ginklais giliai į Rusijos teritoriją, tačiau kol kas tokio leidimo negavo, sekmadienį pasirodžiusiame interviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Visi žiūri į JAV sprendimą. Visi laukia tokių sprendimų. Sprendimai bus priimti po to. Tokia yra tiesa.

Rusams sekmadienį atakavus rytinį Ukrainos Charkivo miestą buvo sužalotas mažiausiai 41 žmogus, pranešė pareigūnai. Remiantis Charkivo mero Ihorio Terechovo pranešimais socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo daugiabutį, ten kilo gaisras. „Rusijos teroristai vėl numetė valdomą aviacinę bombą ant gyvenamojo namo, šį kartą Nemyšlios rajone. Didžiausią žalą patyrė dvi laiptinės (...). Ugnis apėmė keturis viršutinius aukštus“, – rašė meras.

Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai. Apie tai paskelbta, kai Ukraina ir Rusija nuolat vykdo naktines dronų atakas viena kitos teritorijoje. Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad numušė 10 iš 14 dronų ir vieną iš trijų raketų, kurias Rusija paleido per naktį, o likusios pataikė į Odesos priemiesčius.

Lenkija pritartų tam, kad būtų nutrauktas socialinių išmokų mokėjimas šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams Europoje, siekiant paskatinti juos grįžti namo ir kovoti su Rusijos invazija, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras. Kyjivas stengiasi papildyti savo kariuomenės gretas, karui tęsiantis jau trečius metus, be kita ko, viliodamas emigrantus grįžti į Ukrainą.

Susipažinkite su naujausiu 25-osios atskirosios oro desantininkų brigados padaliniu, kurį sudaro vien tik savanoriai iš užsienio ir kurio vienintelis tikslas yra konstruoti ir pilotuoti bepiločius orlaivius.

JAV prezidentas Joe Bidenas per likusius keturis savo kadencijos mėnesius sieks sudaryti Ukrainai kuo geresnes sąlygas laimėti karą, šeštadienį sakė jo artimas patarėjas. Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, vaizdo ryšiu kalbėdamas Kyjive vykusiame forume, taip pat nurodė, kad J. Bidenas rugsėjo pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars pagalbos Ukrainai klausimus.

Šiaurės Korėjos teikiama karinė pagalba Rusijai, įskaitant didelius kiekius šaudmenų, daro didžiausią žalą Ukrainai, šeštadienį pareiškė jos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas. Jis kalbėjo Kyjive vykusioje Viktoro Pinčiuko fondo surengtoje konferencijoje, kurioje atsakė į klausimą apie kitų Rusijos sąjungininkų – Irano ir Kinijos – paramą. „Didžiausia problema, kurią mums kelia visi šie Rusijos sąjungininkai, yra Šiaurės Korėja.

Per audrą „Boris“, kuri į Vidurio ir Rytų Europą atnešė smarkių liūčių, Lenkijoje nuskendo vienas žmogus, o Čekijoje dingo keturi žmonės, sekmadienį pranešė abiejų šalių pareigūnai.  Nuo ketvirtadienio Austrijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos teritorijose siautėjo stiprūs vėjai ir neįprastai smarkios liūtys. Dėl audros Rumunijoje jau žuvo keturi žmonės, o tūkstančiai Vidurio ir Rytų Europos gyventojų buvo evakuoti iš namų.

Kyjivas ir Maskva šeštadienį paleido po 103 karo belaisvius, o susitarimą pasiekti padėjo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), informuoja AFP. Maskva paskelbė, kad Ukraina paleido rusus, kurie pateko į nelaisvę per Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį. Tuo metu Rusija paleido ukrainiečius, kuriuos paėmė į nelaisvę per Mariupolyje esančios „Azovstal“ plieno gamyklos puolimą 2022 m. gegužę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta galimybę ateityje perduoti ilgojo nuotolio tikslius ginklus Ukrainai, nepaisant to, ką nuspręs NATO partneriai, informuoja dpa. Šeštadienį diskusijos su visuomene metu Prenclau mieste, rytų Vokietijoje, O. Scholzas pakartojo, kad Vokietija netieks sparnuotųjų raketų „Taurus“, nes nori išvengti didelės karo eskalacijos rizikos. Sparnuotosios raketos „Taurus“, gali nuskristi apie 500 km, o Ukraina jomis galėtų smogti taikiniams Maskvoje.

Po Rusijos apšaudymo Chersone ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė 60 metų vietos gyventojas. Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, praneša „Ukrinform“. „Deja, nuo Rusijos apšaudymo žuvo Chersono gyventojas. Šią popietę sunkiai sužalotas 60 metų vyras ligoninėje mirė“, – pranešime rašė O. Prokudinas. Jis pažymėjo, kad gydytojai padarė viską, kad išgelbėtų vyro gyvybę.

Kursko srityje Ukrainos desantininkai sumušė priešo oro desantininkų dalinį ir sunaikino penkias desantines mašinas, tanką ir šarvuotąjį transporterį. „Ukrinform“ duomenimis, apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro puolimo pajėgų vadovybė, paskelbusi ir vaizdo įrašą. „Valstybės agresorės kariai desperatiškai bando iš Kursko srities išstumti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius ir karinius dalinius.

Joe Bideno administracija paprašė Kongreso pratęsti prezidento nurašymo įgaliojimą (PDA) ginklų siuntimui į Ukrainą iki 2025 m., kad po rugsėjo 30 d. būtų galima nusiųsti Ukrainai maždaug 5,8 mlrd. JAV dolerių. Taip rašo „The Hill“, praneša „Ukrinform“. Baltieji rūmai paprašė, kad pratęsimas būtų įtrauktas į nuolatinę rezoliuciją, kurią pasiūlė Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas. Šio mėnesio pabaigoje baigsis laikotarpis, kaip pinigus reikia panaudoti arba jie bus prarasti.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „lūžio tašku“ ir mano, kad aljansas galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią karui. Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą.

Rusija šeštadienį pranešė, kad pagal apsikeitimo belaisviais sandorį, kuriam tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), 103 nelaisvėje laikomus ukrainiečių karius iškeitė į tiek pat rusų karo belaisvių. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, šeštadienį išlaisvinti Rusijos kariai į nelaisvę buvo paimti per rugpjūčio 6 dieną prasidėjusį Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko regioną. Ukrainos pusė apsikeitimo kol kas nepatvirtino.

 Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti dar 103 Ukrainos karius. Tai sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsiškiai – namie. Dar 103 karius pavyko grąžinti į Ukrainą iš rusų nelaisvės. 82 eilinius ir seržantus. 21 karininką. Kyjivo srities, Donecko srities, Mariupolio ir „Azovstal“, Luhansko srities, Zaporižios srities, Charkivo srities gynėjus.

Sumų srityje rusams apšaudant energetikos objekto teritoriją, buvo apgadinta įranga ir priedangos, žuvo vairuotojas, dar septyni darbuotojai buvo sužeisti, jie nugabenti į ligoninę. Tai šeštadienį pranešė Ukrainos energetikos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. Praėjusią parą Ukrainos energetikai atnaujino elektros tiekimą 22 912 vartotojų, kurie buvo likę be elektros dėl karo veiksmų ir technologinių pažeidimų.

Praėjusią parą Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo civilis, o dar septyni žmonės buvo sužeisti. Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Dėl Rusijos agresijos žuvo 1 žmogus, dar 7 buvo sužeisti“, – informavo O. Prokudinas. Pasak jo, praėjusią parą buvo apšaudyti Antonivka, Sadovė, Bilozerka, Veletenskė, Beryslavas, Odradokamianka, Mykolajivka, Kostyrka, Kozackė ir Chersonas.

Liepos 8 d. apie 10.30 val., likus kelioms minutėms iki Rusijos raketos smūgio į pagrindinę Kyjivo vaikų ligoninę, keturmečiui Dimai turėjo būti suleista paskutinioji chemoterapijos dozė onkologijos skyriuje. Šalia jo sėdėjo mama Viktorija Zavoloka, kuri nekantriai laukė šalia savo sūnaus. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido ligoninėse.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atidėjo sprendimą leisti Ukrainai prieš Rusiją naudoti Vakarų tiekiamas tolimojo nuotolio raketas. Šis planas sukėlė Maskvos grasinimus dėl karo su NATO. K. Starmeris žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad su J. Bidenu plačiai aptarė strategiją, tačiau, pasak jo, tai nebuvo susitikimas dėl konkrečių pajėgumų.

Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip atsirado ketinimas pristatyti taikos Ukrainoje planą įtakingiausiems JAV politikams, taip pat apie prieš du mėnesius įvykusį pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas tai pareiškė interviu televizijos kanalui CNN. „Esu pasirengęs pasidalinti (planu) su prezidentu Joe Bidenu, – sakė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad į kitą taikos viršūnių susitikimą, kuris numatytas 2024 metų lapkritį, ketinama pakviesti ir Rusiją.  Apie tai V. Zelenskis pranešė penktadienį. Jis taip pat patvirtino, kad susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatys savo „pergalės planą“, kaip užbaigti Rusijos pradėtą ​​karą.

Jei tik Vakarai pasiryš pakeisti esamą politiką ir leis Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio ginklus taikiniams Rusijoje, Ukraina turės nemažai taikinių.  Kaip analizėje rašo leidinys „The Times“, tokiais taikiniais galėtų tapti Rusijos aviacijos bazės, amunicijos sandėliai ir kiti kariniai taikiniai, kurie kelia grėsmę Ukrainai.

JAV ir JK diskutuoja apie galimybę leisti Ukrainai panaudoti britų sparnuotąsias raketas atakuoti karinius taikinius Rusijoje.  Reaguodama į tai, Rusija greičiausiai sustiprins sabotažo ir kibernetines atakas, taip pat gali smogti amerikiečių kariams kituose regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, rašo leidinys „Bloomberg“, cituoja UNIAN.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį dar kartą pareiškė, kad Berlynas atsisako siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, net ir tuo metu, kai kitos Vakarų valstybės diskutuoja apie galimybę suteikti Kyjivui daugiau laisvės naudoti tokius ginklus. „Vokietija yra priėmusi aiškų sprendimą, ką darysime ir ko nedarysime. Šis sprendimas nesikeis“, – spaudos konferencijoje paklaustas apie tai atsakė O. Scholzas.

Ukraina tvirtai pareiškė ketinanti surengti antrąjį taikos viršūnių susitikimą šį rudenį, kad pasiūlytų galutinę karo užbaigimo formulę. Apie tai žinodami, Ukraina ir Rusija dabar bando pasiekti kuo daugiau sėkmės fronte, siekdamos turėti tvirtesnes pozicijas taikos derybose.  Apie tai rašo „New York Times“, cituoja UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinius partnerius būti ryžtingesnius ir padėti Ukrainai apsaugoti dangų, bendrai atremiant Rusijos raketų atakas. Valstybės vadovas tai pasakė kreipdamasis į 20-ojo kasmetinio Jaltos Europos strategijos susitikimo dalyvius. „Kai girdime, kad į Rusiją iš Irano atkeliavo naujos raketos, tai juk tas pats blogis, kurį sąjungininkams jau teko numušinėti Artimųjų Rytų danguje.

Rusijos kontrpuolimas Kursko srityje nėra labai sėkmingas, sakė Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas. Apie tai pranešė Estijos transliuotojas ERR. Kaip ir anksčiau, Rusija išlaiko iniciatyvą operatyviniu lygmeniu, vykdydama taktines puolamąsias užduotis ir daugiausia jėgų skirdama Donecko krypčiai, sakė A. Kiviselgas, komentuodamas Rusijos ir Ukrainos karo įvykius. „Per savaitę operatyvinis spaudimas palaipsniui mažėjo.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė Zaporižioje sulaikiusi Rusijos informatorių, savo butą pavertusį „stebėjimo postu“, kad galėtų šnipinėti Ukrainos gynybos pajėgas. „Kontržvalgyba sužlugdė Rusijos karinės žvalgybos pastangas gauti slaptus duomenis apie Zaporižios gynybą. Per specialiąją operaciją buvo sulaikytas Rusijos informatorius, šnipinėjęs Ukrainos kariuomenės dalinius“, – sakoma pranešime.