Anot V. Maliuko, Rusija užverbavo į pensiją išėjusį prosovieitnių pažiūrų lenkų karininką, kuriam buvo patikėta pašalinti V. Zelenskį Žešuvo Jasionkos oro uoste.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar dešimtys sužeista
Per naktį Ukrainoje Rusijos įvykdytas dronų ir raketų atakas, atnaujintais duomenimis, žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų ir dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Kyjive, kur iš dalies sugriuvo daugiabutis namas, žuvo devyni žmonės.
Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 352 dronus, 11 balistinių ir penkias sparnuotąsias raketas, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Oro gynyba perėmė 339 dronus ir 15 raketų arba sutrikdė jų skrydį, kol jie dar nepasiekė numatytų taikinių, sakoma pareiškime.
Vėliau tą pačią dieną Ukrainos pietinėje Odesos srityje per Rusijos balistinės raketos smūgį sunaikinta vidurinė mokykla, žuvo du jos darbuotojai, pranešė institucijos. Dėl vasaros atostogų patalpose vaikų nebuvo, teigė V. Zelenskis, kuris smūgį pavadino „visiškai beprotišku“.
Naujausi smūgiai Kyjivui buvo suduoti praėjus beveik savaitei po to, kai praėjusį antradienį per kombinuotą Rusijos ataką Kyjive žuvo 28 žmonės, iš jų 23 – per tiesioginį raketos smūgį daugiabučiam namui.
Ankstyvą pirmadienio rytą dronai ir raketos smogė gyvenamiesiems rajonams, ligoninėms ir sporto infrastruktūrai eilėje Kyjivo rajonų, pranešė gelbėjimo tarnybos. Didžiausia žala padaryta Ševčenkos rajone, kur sugriuvo penkiaaukščio daugiabučio namo dalis.
Šiame rajone žuvo devyni žmonės, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Anot prokurorų, tarp šių žuvusiųjų – ir 11 metų mergaitė.
Dar dešimt žmonių, įskaitant nėščią moterį, buvo išgelbėti iš netoliese esančio daugiaaukščio namo, kuris taip pat smarkiai nukentėjo nuo sprogimo. Kelios dešimtys transporto priemonių sudegė arba buvo apdegintos krentančių nuolaužų.
V. Klyčko žurnalistams teigė, kad gelbėtojai vis dar ieško išgyvenusiųjų sugriuvusiame pastate.
Per Rusijos ataką taip pat padaryta žala įėjimui į Kyjivo Sviatošyno metro stotį, lengvai sužeisti du žmonės, sakė Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka. Jis teigė, kad visame mieste buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių.
Taip pat per Rusijos dronų ataką Černihivo srityje vėlyvą sekmadienio vakarą žuvo du žmonės ir dar 10 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Pasak Černihivo administracijos vadovo Viačeslavo Čauso, tarp sužeistųjų buvo trys vaikai.
Dar vienas žmogus žuvo ir aštuoni buvo sužeisti naktį Bila Cerkvoje, esančioje maždaug už 85 km į pietvakarius nuo sostinės.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba naktį iš pirmadienio į antradienį numušė 23 Ukrainos dronus.
Putinas pasigyrė, kad pradeda serijinę balistinių raketų „Orešnik“ gamybą
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie serijinės balistinės raketos „Oreshnik“ gamybos pradžią. Tai jis pranešė pirmadienį, kalbėdamas Kremliuje aukštųjų mokyklų, susijusių su saugumo ir karinėmis institucijomis, absolventams, praneša Rusijos žiniasklaida
„Pradedama serijinė naujausio vidutinio nuotolio raketų komplekso „Oreshnik“, kuris puikiai pasirodė kovos sąlygomis, gamyba“, – sakė V. Putinas.
Zelenskis susitiko su karaliumi Karoliu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitiko su Didžiosios Britanijos karaliumi Karoliu III, jiedu pietavo Vindzoro pilyje, pranešė Bakingamo rūmai. Ukrainos lyderis atvyko į Londoną prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
V. Zelenskis, siekiantis paramos savo šaliai, ketvirtus metus atremiančiai Rusijos puolimą, „šią popietę aplankė karalių ir liko papietauti“, sakoma rūmų pranešime.
Anksčiau pirmadienį į Londoną atskridęs V. Zelenskis dar turi susitikti su kitais pareigūnais, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Jo taip pat laukiama antradienį ir trečiadienį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Be susitikimų aukščiausiuoju lygiu, V. Zelenskis taip pat kalbėsis su Jungtinėje Karalystėje mokomais Ukrainos kariškiais ir ekspertų grupės atstovais, sakė jo atstovas. Pagrindinis kelionės tikslas yra „stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje“, pridūrė jis.
Jungtinė Karalystė yra viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų nuo Rusijos įsiveržimo 2022 m. pradžios, įvedusi sankcijas Maskvai ir suteikusi daug karinės pagalbos paketų.
Vengrija ir Slovakija ketina blokuoti naujas ES sankcijas Rusijai
Vengrija ir Slovakija ketina blokuoti 18-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą. Tai nusprendė abi šalys, feisbuke transliuotoje spaudos konferencijoje pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Tai esą reakcija į ES planus laipsniškai nutraukti rusiškų energijos išteklių importą. „Mes tai darome, nes Europos Sąjunga nori uždrausti Vengrijai ir Slovakijai pirkti pigias rusiškas gamtines dujas ir rusišką naftą, kaip buvo iki šiol“, – sakė P. Szijjartas.
Nepaisant Ukrainos karo, Vengrija ir Slovakija ir toliau palaiko artimus santykius su Rusija. Jos priklausomos nuo naftos ir dujų iš Rusijos. Sprendimas dėl sankcijų ES turi būti priimamas vienbalsiai.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui stabdant procesą dėl taikos Ukrainoje, Briuselis rengia jau 18-ąjį sankcijų paketą. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Urusla von der Leyen sakė, kad priemonės visų pirma bus nukreiptos į nebeveikiančius Baltijos jūros dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jog būtų neleista juos atkurti.
Naujomis sankcijomis taip pat bus siekiama įtraukti daugiau šešėlinio laivyno laivų, sumažinti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą ir imtis papildomų priemonių Rusijos finansų sektoriui, sakė ji.
Nauja rusų taktika: paleidžia dronus, o kai įsivyrauja tyla – apšaudo raketomis
Rusai turi naują apšaudymo taktiką: pirmiausia paleidžia dronus, o po to, kai įsivyrauja tyla ir žmonės išeina iš slėptuvių, apšaudo raketomis, – teigia Vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko.
Pasak jo, Rusija jau kelis mėnesius vykdo kombinuotus išpuolius, didindama jų intensyvumą, rašo „Telegram“ kanalas „Unian“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo ekonomiką paralyžiuojančių sankcijų Rusijai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino ES Užsienio reikalų tarybą Rusijai taikyti ekonomiką paralyžiuojančias sankcijas, reaguojant į teroro eskalaciją, praneša „Ukrinform“.
Jis apie tai parašė platformoje „X“ po tarybos posėdžio.
„Aš pabrėžiau, kad saugumas Europoje ir Artimuosiuose Rytuose yra tiesiogiai susiję. Atsakymas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą yra neatskiriama Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės saugumui atgrasymo dalis. Šią savaitę vyks du svarbūs viršūnių susitikimai – ES ir NATO, kurių bendras tikslas: padidinti karo kainą agresoriui – Rusijai. Turime imtis ryžtingų veiksmų dabar. Nėra laiko laukti“, – rašė A. Sybiha.
Ministras pabrėžė, kad Putinas atmeta pastangas siekti taikos ir eskaluoja terorą, todėl atėjo laikas smogti Rusijai ekonomiką paralyžiuojančiomis sankcijomis. Tai apima priemones, nukreiptas į bankų ir energetikos sektorius, naftos kainų ribojimą, šešėlinį laivyną, laivų kapitonus ir uostus, taip pat antrines sankcijas tiems, kurie finansuoja Rusijos karo biudžetą.
Atsižvelgdamas į intensyvėjančius Rusijos išpuolius, A. Sybiha sakė, kad pagrindinis prioritetas yra Ukrainos stiprinimas, ypač oro gynybos, artilerijos šaudmenų, tolimųjų nuotolių pajėgumų ir dronų srityse.
„Paraginau ES valstybes nares toliau didinti investicijas į Ukrainos gynybos pramonę. Taip pat pabrėžiau, kad svarbu paspartinti Ukrainos stojimą į ES. Tai yra karo ir taikos Europoje klausimas. Tai yra stiprios Europos, kaip rimtos jėgos augančios konkurencijos visame pasaulyje akivaizdoje, klausimas“, – pridūrė ministras.
A. Sybiha pažymėjo, kad Ukrainos narystė ES žymiai sustiprintų sąjungą įvairiose srityse, įskaitant saugumą ir užsienio politiką, technologijas, skaitmeninimą ir energetiką. Jis pabrėžė, kad nauji žingsniai siekiant pažangos Ukrainos derybose dėl narystės ES yra labai svarbūs dabar, nes jie yra įkvėpimo šaltinis ukrainiečiams.
„Mes tikimės Europos ir transatlantinės vienybės taikos, saugumo ir gerovės klausimais. Ukraina toliau prisidės prie kolektyvinio saugumo stiprinimo savo karine galia ir žiniomis, unikaliomis technologijomis, atsparumu ir kitais pranašumais“, – baigė A. Sybiha.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha lankosi Briuselyje, kur dalyvauja ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje.
Rusijos smūgių Kyjive aukų skaičius išaugo iki septynių
Pirmadienį per Rusijos ataką Kyjive žuvusių žmonių skaičius išaugo iki septynių, pranešė „Ukrinform“.
Apie tai informavo tiesioginiame televizijos eteryje kalbėjęs Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.
„Kyjive šiuo metu ištraukiame septintąjį kūną. Čia, šiame penkių aukštų pastate, yra septynios aukos. Be to, yra viena auka Bila Cerkvos mieste – 1957 m. gimusi moteris. Kyjive sužeista daugiau nei 30 žmonių, o Kyjivo regione – dar aštuoni, įskaitant du gelbėtojus“, – sakė I. Klymenko.
Jis teigė, kad Kyjive, smūgio vietoje, šiuo metu dirba 100 gelbėtojų ir apie 150 policijos pareigūnų. Į šiuos skaičius įeina 20 tyrimo grupių ir teisėsaugos pareigūnų, kurie palaiko viešąją tvarką ir atlieka patikrinimus nuo durų iki durų.
„Renkame gyventojų parodymus. Šioje konkrečioje vietoje buvo apgadinti 25 daugiabučiai namai ir keliasdešimt transporto priemonių“, – pridūrė ministras.
Preliminariais duomenimis, raketos – tikslus jų tipas dar nenustatytas – tiesiogiai pataikė į penkių aukštų pastato vidurį.
„Valstybinės gelbėjimo tarnybos komandos ir tyrėjai dirba vietoje. Kai bus išanalizuoti raketos fragmentai, galėsime tiksliai pasakyti, kokio tipo raketa tai buvo“, – paaiškino Klymenko.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį iš birželio 23 d. į 24 d. Rusija surengė didelio masto dronų ir raketų ataką prieš Kyjivą ir aplinkines teritorijas. Pasekmės fiksuojamos keliuose rajonuose, įskaitant gyvenamųjų namų ir „Sviatoshyn“ metro stoties apgadinimus.
Volodymyras Zelenskis vyksta į JK derybų gynybos klausimais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankysis Jungtinėje Karalystėje (JK), kur vyks derybos su Kyjivo sąjungininkais dėl gynybos klausimų ir didesnio spaudimo Rusijai.
„Šiandien, lankydamasis Jungtinėje Karalystėje, su mūsų partneriais aptarsiu būtent šį klausimą – mūsų gynybą, kuri turi tapti daug stipresnio kolektyvinio saugumo pagrindu. Taip pat tarsimės dėl naujų ir galingų žingsnių, kad padidintume spaudimą Rusijai dėl šio karo ir būtų nutraukti smūgiai“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Zelenskis skelbia naujų detalių apie kruviną rusų smūgį Kyjivui: panaudoti balistiniai ginklai iš Šiaurės Korėjos, dronai iš Irano
Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 352 dronus ir 16 raketų, o per šias atakas Kyjive ir jo priemiesčiuose žuvo mažiausiai septyni žmonės, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Iš viso tik per naktį buvo paleisti 352 bepiločiai, įskaitant 159 (Irano gamybos) „Shahed“, ir 16 raketų. Preliminariais duomenimis, taip pat buvo panaudoti balistiniai ginklai iš Šiaurės Korėjos“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 010 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų birželio 23 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 012 500 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 010 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 965 (+1) priešo tankus, 22 872 (+5) šarvuotas kovos mašinas, 29 490 (+58) artilerijos sistemų, 1 423 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 188 (+0) oro gynybos sistemas, 416 (+0) karo lėktuvų, 337 (+0) sraigtasparnius, 41 717 (+138) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 376 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 52 661 (+127) automobilį ir degalų cisterną, 3 920 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Iš Zelenskio – pirmas komentaras apie mirtiną rusų smūgį Ukrainos poligonui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Rusijos smūgį Ukrainos poligonui, rašo UNIAN.
Smūgis pareikalavo Ukrainos karių gyvybių, taip pat yra sužeistų, tačiau tikslūs skaičiai neskelbiami.
V. Zelenskis sekmadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius pareiškė, kad dabar laukia išsamios ataskaitos apie Rusijos smūgio poligone pasekmes ir aplinkybes. Jo teigimu, tai įvyko šalies pietuose.
„Šiandien buvo šis smūgis. Deja, tai ne pirmas toks smūgis. Deja, yra aukų, yra sužeistų. Reikia visiškos atsakomybės“, – pabrėžia jis.
Rusija smogė Ukrainos poligonui: yra žuvusių ir sužeistų
Rusijos pajėgos sekmadienį smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotos brigados mokymo poligonui, kur vyko karinių pratybos, rašo UNIAN.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadovybė sako, kad laiku įgyvendintos saugumo priemonės, gavus oro pavojaus signalą, leido išvengti didelių nuostolių.
Vis dėlto yra žuvusių ir sužeistų. Visiems nukentėjusiesiems nuo Rusijos smūgio skirta visa reikalinga pagalba.
„Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusių karių šeimoms ir artimiesiems“, – teigiama pranešime.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadavietė pridūrė, kad buvo sudaryta speciali komisija, kuri tiria visas įvykio aplinkybes. Taip pat įvykio vietoje dirba teisėsaugos institucijos.
Didžiulis Rusijos smūgis Kyjivui: skaičiuojami žuvę ir sužeisti
Rusija surengė masinę ataką prieš Kyjivą, rašo UNIAN. Įvairiuose rajonuose buvo apgadinti gyvenamieji namai, verslo centras, mokykla, metro stotis ir kiti objektai. Yra žuvusių, sužeistųjų.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnyba iš pradžių pranešė, kad žuvo trys žmonės, dar 13 buvo sužeisti. 10 žmonių, tarp kurių 2 vaikai ir nėščia moteris, buvo išgelbėti.
„Tęsiami naktinio smūgio miestui padarinių likvidavimo darbai, dirba visos tarnybos. Informacija tikslinama“, – sako tarnyba.
Netrukus po to vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko pranešė, kad žuvusiųjų skaičius padidėjo.
„Sunkiausios pasekmės – Ševčenkos rajone. Sugriautas visas daugiabučio namo įėjimas. Šiuo metu yra keturi žuvusieji. <...> Nuolaužų valymas tęsiasi. Pagal mūsų duomenis, po griuvėsiais dar yra žmonių“, – sako jis.
Anot Kyjivo miesto karinės administracijos vadovo Timuro Tkačenko, įvairiuose miesto rajonuose krito dronų nuolaužos, kilo gaisrai. Nuolaužos krito ant gyvenamųjų namų ir negyvenamųjų pastatų, stadiono, metro, stotelių, automobilių, verslo centro, kiemų ir t.t.
Pavojaus signalas Kyjive buvo išjungtas 04:33.
Zelenskis perspėjo Europą apie naujus Rusijos karinius veiksmus
Rusija rengiasi naujiems kariniams veiksmams Europoje, sekmadienį paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, plačiau šio pareiškimo nepaaiškindamas.
„Stebime tolesnį Rusijos vadovų intelektinį regresą ir turime įrodymų, kad jie rengia naujus karinius veiksmus Europoje“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
V. Zelenskio teigimu, apie esamą padėtį jį informavo Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas.
V. Zelenskis rašė informaciją apie Rusijos karinius veiksmus ketinantis aptarti su Kyjivo partneriais.
„Apie mūsų žvalgybos tarnybų atskleistus faktus informuosime savo partnerius, – rašė jis. – Gynybos srityje rengiamės priimti bendrus sprendimus, ypač su Jungtine Karalyste ir Europos Sąjunga.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu didysis kacapų vasaros puolimas žlugo! Ukraina vėl susigrąžina žemes Sumų sr. Fašistas pucinas niršta.
Tuo tarpu senas pirdyla Lukašenka paleido poną Tsihanouskį, bet nors jis prieš 5m. atrodė raumeningas alfa tai dabar atrodo kaip iš aušvico grįžęs. Galėtų ir pats pirdyla cypėj pasėdėti, pilvas suliesėtų.
Slava Ukraini, Šalom Izrael, Žyve Belarus, smert kacapam!
Lenkijoje užkirstas kelias Zelenskio nužudymui: Kremlius užverbavo lenkų karininką
Ukrainos ir Lenkijos saugumo tarnybos užkirto kelią pasikėsinimui į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gyvybę Lenkijoje, skelbia šalies Saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas, rašo UNIAN.
Anot V. Maliuko, Rusija užverbavo į pensiją išėjusį prosovieitnių pažiūrų lenkų karininką, kuriam buvo patikėta pašalinti V. Zelenskį Žešuvo Jasionkos oro uoste.
„Buvo svarstomi keli variantai. Vienas iš jų – FPV dronas, kitas – snaiperio pozicija. Viskas buvo įgyvendinta, užkirtome tam kelią, mes jį sulaikėme. Lenkų kolegos dirbo profesionaliai, tai buvo mūsų bendras darbas“, – pažymėjo SBU vadovas.
Tai nėra vienintelis kartas, kuomet buvo kėsinamasi į Ukrainos prezidento gyvybę.
„Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo labai garsi operacija. Sulaikytas pulkininkas, [Ukrainos] Valstybės apsaugos departamento vadovas. Šio departamento esmė – saugoti šios šalies vadovus, tai yra jų funkcija“, – pažymėjo V. Maliukas.
Anot jo, jie rengė planą pašalinti V. Zelenskį.