Karas Ukrainoje

Artėjant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, Aljanso vadovas Markas Rutte įvardijo sritis, kuriose NATO gali padėti karo draskomai šaliai. Svarbiausios dienos naujienos: 21:10 | Kuo dar NATO gali padėti Ukrainai: Rutte įvardijo svarbiausius punktus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš prasidedant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, įvardijo tris pagrindines pagalbos Ukrainai sritis.  Pirmiausia, pasak M. Ruttės, reikia padėti Ukrainos energetikos sistemai.

Perimtame rusų okupantų iš Donecko regiono pokalbyje vieno Rusijos armijos dalinio vadas davė savo pavaldiniui nurodymus įvykdyti karo nusikaltimą – sušaudyti karo belaisvį. Pokalbio garso įrašą feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos žvalgyba. „Kokios problemos, nušauk jį ir viskas. Ką čia kalbi?“, – šaukia rusas. Ukrainos žvalgyba primena, kad visi rusų okupantų įvykdyti karo nusikaltimai sulauks tinkamo ir teisingo atpildo.

 Naujienų agentūros AFP pirmadienį atlikta JAV Karo tyrimų instituto analizė rodo, kad lapkritį Rusija užėmė daugiausiai Ukrainos teritorijos nuo pat 2022 m. kovo. Kremliaus pajėgos puldamos užėmė 725 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, pagrinde į rytus nuo Pokrovsko miesto – daugiau nei spalį, kai rusams pavyko užimti 610 kvadratinių kilometrų Ukrainos.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad taiką Ukrainoje neprarandant teritorijos pasiekti nėra realu ir siūlo „laikiną sprendimą“. Savo mintimis jis pasidalino duodamas interviu portalui „Table.Briefings“. J. Stoltenbergo teigimu, Kyjivo vyriausybei svarbu gauti saugumo garantijų, net jei manais tektų laikinai atsisakyti tam tikrų teritorijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad jis vis dar kalbasi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apie galimybę tiekti Kyjivui ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“, kurias būtų galima panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje. Kalbėdamas su Kyjive viešinčiu O. Scholzu V. Zelenskis teigė dedantis nuolatines pastangas, siekdamas didesnio sutarimo dėl raketų „Taurus“ ir mėgindamas įtikinti, kad šie ginklai galėtų padėti Ukrainai smogti daugiau karinių taikinių Rusijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per savo vizitą Kyjive pažadėjo Ukrainai „nepalaužiamą paramą“ jos gynybinėje kovoje su Rusija. Svarbiausia žinia yra: „Vokietija tvirtai remia Ukrainą. Mes sakome, ką darome ir darome, ką sakome“, – po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo O. Scholzas. Ukraina gali pasikliauti Vokietija, pažymėjo kancleris. Parama esą nemažės. O. Scholzas paskelbė, kad Ukrainai ir kitais metais bus teikiama karinė pagalba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad taikai užtikrinti reikia galingų ginklų ir diplomatijos, ragindamas Vokietiją nenutraukti paramos jo šaliai. „Taiką galime užtikrinti tik jėga, pasitelkiant mūsų ginklų, diplomatijos ir bendradarbiavimo galią“, – spaudos konferencijoje su Kyjive viešinčiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholz sakė V. Zelenskis.

Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Rusija savo atakose prieš Ukrainą jau panaudojo maždaug 60 raketų iš Šiaurės Korėjos. Tai duodamas interviu Laisvosios Europos radijui pasakė Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas. „Šiandien turime informacijos, kad Rusija prieš Ukrainą panaudojo maždaug 60 Šiaurės Korėjos raketų. Paprastai jų pataikymo koeficientas būna labai mažas. Mūsų supratimu, joms gaminti naudojamos pasenusios technologijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Ukraina galėtų turėti teigiamą poveikį įveikiant Europos Sąjungos konkurencingumo trūkumus, kurie buvo aptarti plane, skirtame sustabdyti ES ekonomikos nuosmukį. Tai interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, gruodžio 1 dieną su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankęs Kyjive.

Bet koks paliaubų susitarimo pasirašymas Rusijos Federacijos agresijos kare prieš Ukrainą nebūtinai reikš taiką. Tai interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, kuris gruodžio 1 dieną, tik pradėjęs eiti pareigas, apsilankė Ukrainoje.

Kai kurie Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti kovoti už Rusiją, jau žuvo, sekmadienį interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, neatskleisdamas jų skaičiaus. Teigiama, kad Pchenjanas į pagalbą Rusijai kare Ukrainoje išsiuntė 10–12 tūkst. karių, o apie pirmuosius susirėmimus su ukrainiečių pajėgomis pranešta Rusijos vakarinėje Kursko srityje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šalyje viešint Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, spaudos konferencijos metu pasiuntė Rusiją „ant trijų raidžių“. Svarbiausios dienos naujienos: 23:15 | Zelenskis spaudžia O. Scholzą suteikti raketų „Taurus“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad jis vis dar kalbasi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apie galimybę tiekti Kyjivui ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“, kurias būtų galima panaudoti smūgiams Rus...

Sekmadienį Kyjive vykusiose diskusijose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu naujasis ES Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pažadėjo Ukrainai sparčią pažangą stojimo į ES procese. A. Costa, buvęs Portugalijos ministras pirmininkas, sakė, kad abi pusės bendradarbiaus, idant kitų metų pirmąjį pusmetį būtų pradėtos derybos dėl sąlygų bent dviejose srityse.

Kremlius atmetė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel komentarus apie 2007 m. susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kaip dar vieną A. Merkel antirusiško nusistatymo įrodymą. Naujai išleistuose memuaruose buvusi ilgametė Vokietijos politinė lyderė rašė, kad V. Putinas žinojo apie jos šunų baimę ir tyčia į kambarį įleido savo augintinį labradorą, kad sukeltų jai stresą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad pakvietimas įstoti į NATO yra reikalingas jo šalies išlikimui. „Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra būtinas dalykas mūsų išlikimui“, – po Kyjive įvykusių derybų su Europos Sąjungos (ES) vadovais sakė V. Zelenskis.

Rusija šią savaitę į Ukrainą paleido daugiau kaip 500 valdomų aviacinių bombų, beveik 660 kovinių dronų ir apie 120 įvairaus tipo raketų. Tai feisbuke pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anksčiau skelbta, kad vien tik naktį į sekmadienį Rusija Ukrainą atakavo 78 bepiločiais. Ukrainos oro gynyba 32 jų numušė. Dar 45 dingo iš radarų. Dronai skriejo iš Rusijos Kursko, Oriolo ir Briansko sričių.

Rusijos dronų gamykloje inžinieriai gamina šimtus dronų, kurių tikslas – švaistyti Ukrainos karinius resursus ir nukreipti dėmesį nuo sprogmenimis apginkluotų dronų, rašoma „The Independent“. Kaip nustatė „The Associated Press“ tyrimas, gamykla, esanti Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, neseniai pradėjo gaminti termobarinius dronus kartu su butaforiniais, klaidinančiais dronais, kurių tikslas yra ukrainiečių resursų sekinimas.

Per rusų raketos smūgį miesteliui Ukrainos centrinėje Dnipropetrovsko srityje šeštadienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dar keliolika žmonių, įskaitant vaiką, buvo sužeisti, taip pat apgadinti gyvenamasis pastatas ir parduotuvė, pranešė pareigūnai. „Dnipro regione po raketos smūgio vykdoma gelbėjimo operacija. Kol kas žinoma, kad žuvo keturi žmonės“, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Rytų Ukrainoje tęsiasi smarkūs mūšiai. Generalinio štabo Kyjive duomenimis, iš atskirų fronto ruožų šeštadienį pranešta apie iš viso 153 susirėmimus dėl rusų puolimo. Pirmiausiai aplink Donbasą rusų daliniai vis mėgina pralaužti Ukrainos gynybos linijas. Įnirtingiausi mūšiai vyksta Pokrovsko ir Kurachovės apylinkėse. Prie Pokrovsko Rusijos daliniai surengė 28 puolamąsias atakas, teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.

 Rusų pajėgoms apšaudžius Myrnohrado miestą Ukrainos rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar trys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jo duomenimis, okupantai per ataką šeštadienį naudojo artileriją. Buvo apgadintas privatus namas, gamykla, kavinė ir automobilis.

Rusijos pajėgos šeštadienį iš artilerijos apšaudė autobusų stotelę Antonivkos kaime Chersono srityje. Per ataką žuvo vyras ir moteris. Dar viena moteris buvo sužeista ir išvežta į ligoninę, pranešė prokuratūra. Pradėtas tyrimas. Be to, Chersono mieste rusų dronas šeštadienį numetė sprogmenį ant taksi autobuso. Čia nukentėjo keturi asmenys.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu televizijos kanalui „Sky News“ pasakė, kad naikintuvai „F-16“ pastarosiomis dienomis numušė septynias kruizines raketas, kurias Rusija buvo paleidusi į Ukrainą. „Buvo daug diskusijų dėl naikintuvų „F-16“. Buvo baimintasi, kad dėl jų NATO gali būti įtrauktas į karą... Ir kaip šiandien sekasi tiems naikintuvams „F-16“? Labai gerai, netgi puikiai... Prieš porą naktų jie numušė 7 kruizines raketas.

Karą Ukrainoje galima būtų užbaigti 2025 m., jei būtų daromas spaudimas Rusijai, stiprinama Ukraina ir naudojamos diplomatinės priemonės. Taip sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu televizijos kanalui „Sky News“, kuris pasirodė Ukrainos prezidentūros kanale platformoje „YouTube“. „Darysime viską, kad užbaigtume šį karą. Mes turime visas galimybes užbaigti šį karą kitais metais.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, kad balistinė raketa „Orešnik“ kokiomis nors ypatingai naujomis savybėmis nepasižymi, o JAV ir Ukrainos pareigūnai užsiminė, kad šios raketos panaudojimas nereiškia, kad Rusija ims eskaluoti karo veiksmus, rašoma naujausiame ISW straipsnyje.

Rusijos saugumo pajėgos imasi didesnių represinių priemonių laikinai okupuoto Luhansko regiono gyventojų atžvilgiu. Apie tai feisbuke pranešė valstybinė Luhansko regiono administracija (VRA). „Aukos pasirenkamos nepriklausomai nuo to, turi jos rusišką pasą, ar ne. Dažniausiai vietiniai kaltinami bendradarbiavimu su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis, dalyvavimu teroristinėse organizacijose ar jų finansavimu ir bendradarbiavimu su kitomis valstybėmis.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas patikino Pchenjane besilankantį Rusijos gynybos ministrą Andrejų Belousovą, kad toliau rems Rusijos karą Ukrainoje.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, susitikęs su Rusijos gynybos ministru, pažadėjo, kad jo šalis „nepaliaujamai rems“ Rusijos karą Ukrainoje, šeštadienį pranešė Pchenjano valstybinė žiniasklaida. Rusijos karinė delegacija, vadovaujama gynybos ministro Andrejaus Belousovo, penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl plečiamo abiejų šalių bendradarbiavimo po to, kai Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį pasiuntė į Rusiją tūkstančius karių.

 Ukraina galėtų pradėti tartis dėl paliaubų su Rusija, jei NATO sutiktų apsaugoti Ukrainos kontroliuojamas šios šalies dalis, penktadienį pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei norime užbaigti „karštąjį“ karo etapą, turime pasirūpinti, kad NATO apsaugotų tą Ukrainos teritorijos dalį, kurią šiuo metu kontroliuojame“, – duodamas interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalui „Sky News“ sakė V. Zelenskis. „Tą turime padaryti skubiai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pranešė, kad Kryme buvo smogta okupantų priešlėktuvinės gynybos sistemai S-400, rašo NEXTA. Anot A. Kovalenkos, smūgio vietoje taip pat buvo sandėliuojama amunicija. Ukraina anksčiau surengė išpuolį aneksuotame Krymo pusiasalyje, per kurį žuvo aukštas Rusijos karininkas, trečiadienį AFP sakė šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose.

Trečiadienį pirmą kartą istorijoje Europos Parlamentas (EP) patvirtino gynybos ir kosmoso eurokomisarą, juo tapo Andrius Kubilius. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ne kartą kalbėjo, kad A. Kubiliui turi daug svarbių uždavinių. Tad apie tai, ką planuoja nuveikti ir kaip mato Europos Sąjungos (ES) ginklavimąsi ateinančiais 5 metais – išskirtiniame interviu papasakojo naujasis eurokomisaras.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per pokalbį telefonu dar kartą patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl Vokietijos solidarumo. „Glaudžiai bendradarbiaudami su savo Europos ir tarptautiniais partneriais toliau teiksime karinę paramą Ukrainai“, – po skambučio tinkle „X“ pareiškė O. Scholzas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadą, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, toks sprendimas priimtas kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku. Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadu paskirtas Mykhailo Drapaty. Taip pat paskirtas jo pavaduotojas. Juo tapo Olehas Apostolis. Skelbiama, kad generolas M. Drapaty sėkmingai organizavo gynybą Charkivo kryptimi ir sutrikdė Rusijos pajėgų operaciją.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, rašo „Ukrainska Pravda“. Per pokalbį O. Scholzas V. Zelenskiui papasakojo apie savo pokalbį su Vladimiru Putinu. V. Zelenskis padėkojo O. Scholzui už pagalbą Ukrainai ir aptarė su juo bendrus veiksmus, kurie galėtų stiprinti Ukrainą.

Šiuo metu situaciją energetikos sektoriuje kontroliuoja nacionalinės energetikos kompanijos „Ukrenerho“ dispečeriai, energetikos sistemos vientisumas nepažeistas. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiuo metu situacija energetikos sektoriuje yra sunki, tačiau ją kontroliuoja "Ukrenerho" dispečeriai. Svarbu, kad sistema išsaugojo ir išsaugo vientisumą.

Į Ukrainą grąžinti 502 žuvusių Ukrainos gynėjų kūnai, „Telegram“ kanale pranešė karo belaisvių koordinavimo būstinė. 397 žuvusiųjų palaikai grąžinti iš Donecko, 24 – iš Luhansko ir 64 – iš Zaporižios sektoriaus. Dar 17 kūnų grąžinti iš Rusijos morgų. Koordinavimo štabas nurodė, kad kūnai grąžinti bendradarbiaujant kelioms agentūroms. Ypač dėkojama Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už itin svarbią pagalbą.

Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija greičiausiai turi vos kelias „Orešnik“ raketas, praneša UNIAN.  Pasak žvalgybos, šios raketos masinės gamybos dar nepasiekė.  Britų žvalgybos teigimu, šios eksperimentinės raketos panaudojimas prieš Ukrainą neabejotinai buvo skirta kaip strateginė žinia po to, kai Ukraina prieš Rusiją panaudojo Vakarų raketas.  „Greičiausiai Rusija turi tik kelias „Orešnik“ raketas, kurios dar nebuvo pradėtos gaminti masiškai.

JAV sprendimas suteikti Ukrainai priešpėstinių minų, kurios padėtų kovoti su Rusijos invazija, sukėlė pasaulinės kovos su minomis sutarties krizę, penktadienį pareiškė kampanijos dalyviai ir paragino Kyjivą atmesti šį pasiūlymą. Ukraina yra viena iš 164 Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo signatarių. Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos, kurios nėra pasirašiusios šios sutarties, pareiškė, kad nusiųs priešpėstinių minų Ukrainai.

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos vadovas penktadienį pasmerkė „stulbinamai beatodairišką Rusijos sabotažo kampaniją Europoje“. „Neseniai atskleidėme stulbinamai beatodairišką Rusijos sabotažo kampaniją Europoje, kai Putinas ir jo šalininkai griebiasi žvanginimo branduoliniais ginklais, kad pasėtų baimę dėl pagalbos Ukrainai pasekmių“, – teigė Užsienio žvalgybos tarnybos MI6 direktorius Richardas Moore'as (Ričardas Muras) kalboje Paryžiuje.

Ispanas keliautojas Albertas Blasco Ventasas žvelgė į sunaikintą ukrainiečių Irpinės tiltą – jis buvo susprogdintas 2022-aisiais su tikslu sustabdyti rusų karių veržimasi ir dabar tapo nuotykių ieškančių turistų traukos objektu. Rusų pajėgos ketino šį tiltą kirsti plataus masto karo pradžioje, kai buvo siekta staigiai užimti sostinę Kyjivą. Rusijos kariuomenė nuo to laiko atsitraukė šimtus kilometrų, tačiau beveik kasdien atakuoja Kyjivą raketomis ir dronais.

Rusija penktadienį pranešė, kad užėmė Rozdolnės kaimą pietinėje Ukrainos Donbaso regiono dalyje. Rusijos gynybos ministerija pranešime nurodė, kad kariuomenė užėmė Rozdolnės kaimą ir dar vieną tame pačiame regione esantį kaimą, pranešime pavadintą Vorovskoje, kurio aptikti žemėlapyje naujienų agentūrai AFP atrasti nepavyko. Per kone trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją Ukraina lėtai, bet nuosekliai praranda teritorijų kontrolę rytiniame Donbase.

Po ketvirtadienį Rusijos įvykdytos masinės kombinuotos atakos Ukrainoje JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė paramą ukrainiečiams. Taip teigiama jo pareiškime Baltųjų rūmų interneto svetainėje. Pasak J. Bideno, Rusija surengė siaubingą oro ataką prieš Ukrainą, paleisdama apie 200 raketų ir dronų į Ukrainos miestus bei energetikos infrastruktūrą, dėl to Ukrainos civiliams gyventojams nutrūko elektros tiekimas.

Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija per naktį paleido daugiau nei šimtą dronų. Per naujausią iš virtinės išpuolių karo draskomoje šalyje buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės.  Išpuolių banga kilo kitą dieną po to, kai Rusija paleido apie 90 raketų į Ukrainą, o be elektros liko daugiau kaip milijonas žmonių. Ukrainos karinės oro pajėgos savo pareiškime nurodė, kad Rusija paleido 132 dronus, iš kurių 88 buvo numušti ir 41 nukrito nepasiekęs taikinių.

Dvejus metus karas Ukrainoje vyksta krauju kovojant dėl kiekvieno metro. Staiga vyksta dramatiški pokyčiai. Viena iš priežasčių yra ta, kad Rusijos pažanga atskleidė rimtus darbo jėgos ir moralės trūkumus, kurie galiausiai gali lemti Ukrainos linijų žlugimą.

Nuo 2022 metų Baltarusijoje veikė „filtracijos stovykla“, praneša užsienyje veikiantis nepriklausomas leidinys „Baltarusijos tyrimų centras“, cituoja „Focus“. Su leidiniu kalbėjusių Ukrainos kariškių teigimu, šioje stovykloje buvo tardomi ir kankinami ne tik kariškiai, bet ir civiliai.

Volodymyras Zelenskis pasiūlė sudaryti paliaubų susitarimą, jei Ukrainos šiuo metu kontroliuojama teritorija būtų paimta „po NATO skėčiu“, o dėl likusios teritorijos grąžinimo jis galėtų derėtis vėliau „diplomatiniu būdu“. Apie tai jis kalbėjo išskirtiniame interviu „Sky news“. Svarbiausi įvykiai: 23:30 | Smūgis Krymui: ukrainiečiai pataikė į rusų priešlėktuvinės gynybos sistemą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pra...

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad naujausias Rusijos išpuolis prieš Ukrainą rodo būtinybę skubiai paremti Kyjivą, ir pabrėžė, kad tai padaryti ypač svarbu prieš sausį numatytą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus.  „Šis išpuolis kelia pasipiktinimą ir dar kartą primena, kad būtina skubiai remti Ukrainos žmones, ginantis nuo Rusijos agresijos“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Vėlų ketvirtadienio vakarą Kyjive nuaidėjo sprogimai, veikia oro gynybos sistemos. Apie tai pranešė Ukrainos sostinės meras savo „Telegram“ paskyroje. „Dešiniajame miesto krante dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Likite slėptuvėse!“ – rašė Vitalijus Kličko. Pasak Kyjivo mero, raketos nuolaužos nukrito ant privačios įmonės teritorijos Darnycko rajone. Gaisro ir aukų nėra. Apgadinti patalpų langai ir durys, sunkvežimis ir vartai į teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį planuoja pasikalbėti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Tai jis pareiškė vakariniame kreipimesi, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Šiandien gavau Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo (Kyrylo) Budanovo pranešimą, kokie Rusijos ketinimai dėl smūgių raketomis. Vakar aš paaiškinau situaciją pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Šiandien kalbėjausi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku (Keiru) Starmeriu.