JAV

Amerikietis milijardierius Elonas Muskas platformoje „X“ pasiūlė įvesti sankcijas dešimčiai turtingiausių Ukrainos „oligarchų“. Platformos „X“ vartotojas @nicksortor įkėlė vaizdo įrašą iš mitingo, kuriame matyti Vašingtone plevėsuojanti didžiulė Ukrainos vėliava su prierašu: „Kas mokėjo už šią MILŽINIŠKĄ Ukrainos vėliavą, kuri šiandien buvo išskleista priešais Baltuosius rūmus? Kiek šimtų tūkstančių ji kainavo? Garantuoju, kad ji vienaip ar kitaip buvo pirkta už mano mokesčiams sumokėtus doleri...

Izraelio kariuomenė pranešė sekmadienį sudavusi aviacijos smūgį kovotojams, dėjusiems sprogmenis Gazos Ruožo šiaurėje. „Šiandien buvo identifikuoti keli teroristai, veikę netoli IDF (Izraelio pajėgų) karių ir bandę padėti sprogstamąjį užtaisą (...) Gazos (Ruožo) šiaurėje“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as teigė, jog „ekonominė nauda“ iš JAV Ukrainai yra „geriausia saugumo garantija“. Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai buvo paskelbta žinia apie JAV karinės pagalbos Ukrainai nutraukimą. Tokiu būdu Vašingtonas nori priversti Ukrainą „sureguliuoti konfliktą“ jų sąlygomis, kurios apima ir ekonominę naudą – sandorį dėl naudingųjų iškasenų.

JAV Slaptosios tarnybos agentai netoli Baltųjų rūmų pašovė ginkluotą vyrą, anksti sekmadienį pranešė tarnybos atstovas Anthony Guglielmi. Pasak atstovo, pašautas vyras hospitalizuotas, bet neaišku, kokia jo būklė. Anksčiau vietos policija perspėjo agentus dėl į savižudybę linkusio vyro, keliaujančio į Vašingtoną iš Indianos.

Daugiau nei 100 Karališkosios draugijos narių įsipareigojo kovoti su „ideologiškai motyvuotais išpuoliais“ prieš mokslą ir mokslininkus, tačiau po kovo 3 d. vakaro įvykusio svarbiausio susitikimo nesiėmė veiksmų pasmerkti ar pašalinti Eloną Muską, rašoma „The Times“. 365 metų gyvuojančios institucijos vadovaujantys mokslininkai nesutarė, kaip reaguoti į E. Musko elgesį, todėl tarp garsių akademikų kilo nesutarimų.

Iranas šeštadienį pareiškė, kad dar negavo JAV prezidento Donaldo Trumpo laiško, kuriame jis, jo žodžiais, reikalauja naujų branduolinių derybų ir įspėja apie galimus karinius veiksmus, jei derybų nebus.

Vis labiau šąlant santykiams tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nuogąstaujama, kas toliau laukia Ukrainos ir viso Senojo žemyno. Anot ekspertų, Amerikai Europa yra vis dar gyvybiškai svarbi, tačiau tai nereiškia, kad europiečiai gali sau leisti nieko nedaryti. „Europai laikas suaugti, iš paauglio tapti brandžiu vyriškiu ar moteriške“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo narys Audronius Ažubalis.

Vienas iš jų buvo Komunistų partijos pareigūnas, kurio iškilimas į valdžią galiausiai lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą. Kitas – ryškus Niujorko verslininkas, kurio sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukrėtė ne tik Vašingtoną. Michailą Gorbačiovą ir prezidentą Donaldą Trumpą skiria dešimtmečiai ir geopolitikos svoris.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „nėra suinteresuotas taika“, šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė. Ji tokią pastabą išsakė po to, kai per naktinius Maskvos karių smūgius Ukrainoje žuvo 14 žmonių. „Rusijos raketos ir toliau nepaliaujamai krenta ant Ukrainos, atnešdamos daugiau mirčių ir sunaikinimų. V. Putinas dar kartą parodo, kad jis nėra suinteresuotas taika.

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. vykusiame vyriausybės posėdyje pasakė daug keistų, neteisingų dalykų. Tačiau keisčiausia nuotrupa buvo jo istorijos pamoka apie Sovietų Sąjungą. D. Trumpas, kuris patikino esąs geriausias ekspertas daugeliu temų, kurioms neturi jokio formalaus išsilavinimo ar pasirengimo, buvo pateikęs savo versiją, kodėl žlugo SSRS, rašoma „The Washington Post“. Sovietų Sąjungos žlugimo ir žygio į Afganistaną sutapimas akivaizdus.

Vienam vyrui iš Pietų Karolinos penktadienį buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant – tai pirmasis JAV kalinys, nužudytas tokiu būdu per 15 metų. 67-erių Bradą Sigmoną penktadienio vakarą viename kalėjime JAV Pietų Karolinos valstijos sostinėje Kolumbijoje iš nedidelio atstumo nušovė trys savanoriai kalėjimo darbuotojai, per spaudos konferenciją pareiškė pareigūnai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paneigė pranešimą, kad jo patarėjas milijardierius Elonas Muskas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose susirėmė su valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pasak „The New York Times“, ketvirtadienį per ministrų kabineto posėdį, kuriam pirmininkavo D. Trumpas, E. Muskas susiginčijo su M. Rubio ir atskirai dar susikivirčijo su transporto sekretoriumi Seanu Duffy.

JAV vyriausybės posėdyje kilo konfliktas tarp Elono Musko ir valstybės sekretoriaus Marco Rubio. E. Muskas apkaltino M. Rubio, kad šis nemažina darbuotojų skaičiaus, į ką pastarasis atsakė, kad milijardierius meluoja, rašoma „Unian“. Pranešama, jog šis ginčas tęsėsi tol, kol įsikišo Donaldas Trumpas. JAV prezidentas ėmė ginti M. Rubio, kad jis „puikiai dirba“. D. Trumpas sakė, kad M. Rubio turi su daug kuo susitvarkyti.

Penktadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad Lenkija, siekdama sukurti 500 tūkst. karių armiją, kuri galėtų atremti Rusijos keliamą grėsmę, sieks gauti galimybę įsigyti branduolinių ginklų ir užtikrinti, kad kiekvienas vyras dalyvautų kariniuose mokymuose, rašoma „Politico“. D. Tuskas sakė, kad Lenkija „rimtai kalbasi“ su Prancūzija apie tai, kad ją saugotų Prancūzijos branduolinis skėtis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui Amerika yra didžioji galybė, kurios Rusija nedrįs pulti, o Ukraina – pėstininkas, kurį galima paaukoti. Tokią nuomonę savo skiltyje dienraštyje „The New York Times“ išsakė žurnalistė Farah Stockman, rašoma „Unian“. Pasak jos, kai kas mano, kad D. Trumpo užsienio politiką lemia jo asmeninis godumas arba meilė diktatoriams. Tačiau, pasak autorės, jam svarbiausia ne šalies turtas ar ideologija, o jos galia.

Respublikonų įstatymų leidėjai pradeda raginti JAV prezidentą Donaldą Trumpą atšaukti savo sprendimą sustabdyti JAV karinę ir žvalgybinę pagalbą Ukrainai, įspėdami, kad ilgalaikis JAV pagalbos karo veiksmams sustabdymas turėtų didelį žalingą poveikį, rašoma „The Hill“. Jie pripažįsta, kad D. Trumpas turi teisę laikinai sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, kad įvertintų karą, paspaustų NATO sąjungininkus padidinti savo indėlį ir sudarytų galimybę derėtis dėl taikos susitarimo su Rusijos prezident...

JAV Valstybės departamentas ruošiasi uždaryti beveik dešimtį konsulatų, daugiausia Vakarų Europoje, ir siekia sumažinti darbuotojų skaičių visame pasaulyje, ketvirtadienį pranešė keli JAV pareigūnai, rašoma „Reuters“. Valstybės departamentas taip pat svarsto galimybę sujungti keletą savo ekspertų biurų, esančių jo būstinėje Vašingtone, kurie dirba tokiose srityse kaip žmogaus teisės, pabėgėlių ir moterų klausimai bei pastangos kovoti su prekyba žmonėmis, sakė pareigūnai.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Pietų Afrikos ūkininkai kviečiami įsikurti Jungtinėse Valstijose, ir pakartojo savo kaltinimus, kad šios šalies vyriausybė esą konfiskuoja žemę iš baltaodžių ir kad jis sumažins JAV finansavimą šiai šaliai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad raštu kreipėsi į Iraną, ragindamas jį pradėti derybas dėl branduolinių ginklų kūrimo prevencijos, ir pagrasino imtis galimų karinių veiksmų. „Parašiau jiems laišką, kuriame tikiuosi, kad jūs ketinate derėtis, nes jei mums teks imtis karinių veiksmų, jiems tai bus siaubinga“, – penktadienį „Fox Business“ transliuotame vaizdo įraše sakė D. Trumpas. „Negalima leisti jiems turėti branduolinį ginklą“, – pridūrė jis.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai, pranešė amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais. Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.

JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas sako, kad karinės pagalbos įšaldymas Ukrainai nebus nuolatinis. Tuo tarpu JAV prezidentas sako, kad gali neginti NATO sąjungininkų, kurie gynybai išleidžia per mažai lėšų, rašoma „The Times“. JAV prezidentą D. Trumpą „labai padrąsino“ Ukrainos įsipareigojimas siekti taikos, pareiškė JAV gynybos sekretorius P. Hegsethas, JAV ruošiantis kitą savaitę vyksiančioms deryboms su šalies vyriausybe dėl pagrindų sudarymo.

Tikimybę, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks sutaikinti Ukrainą su Rusija derėtų vertinti atsargiai, šįryt duodamas interviu Latvijos televizijai pasakė Latvijos ambasadorius NATO Maris Riekstinsas. Jo nuomone, pareiškimai, kad NATO neteko savo galių, yra nesąmonė. Nors pasaulyje vienu metu vyksta daugybė įvykių, dėl kurių kyla daugybė klausimų, NATO tebėra svarbiausia platforma, kurioje derėtų kalbėti transatlantinės erdvės saugumo klausimais.

Amerikiečių karinę paramą Kyjivui reikėjo sustabdyti, kad Ukrainos vadovybė būtų paskatinta sėstis prie derybų stalo. Tai JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė Užsienio santykių tarybos renginyje. Kartu jis pabrėžė, kad tai laikinas pagalbos sustabdymas, o ne galutinis paramos nutraukimas. Kalbėdamas apie diplomatinį ginčą Baltusiuose rūmuose praėjusį penktadienį, K. Kelloggas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visiškai neteisingai vertino situaciją.

Didžioji Britanija toliau teiks Ukrainai žvalgybinę informaciją, nors ribotų Londono ir kitų Europos šalių siūlomų galimybių nepakaks kompensuoti šią savaitę nutrūkusio JAV duomenų srauto. Anot savo šaltinių informacija besiremiančio „The Guardian“, JK toliau teiks ir neapdorotų duomenų analizę, tačiau vadovaudamasi įprastine žvalgybos praktika informacijos, gautos iš JAV pagal su šia šalimi sudarytas ilgalaikes sutartis, neperdavinės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad jo komanda yra padariusi „didelę pažangą“ derybose su Ukraina ir Rusija dėl karo užbaigimo. „Pastarosiomis dienomis padarėme didelę pažangą, kalbėdami su Ukraina, ir didelę pažangą – kalbėdami su Rusija. Ir būtų tikrai puiku, jei galėtume tą (karą) užbaigti“, – kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo steigiamas „Strateginis bitkoinų rezervas“, tvirtai paremdamas valiutą, kurią kadaise yra pavadinęs priemonę pinigams plauti.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija yra ištikima ir tvirta NATO sąjungininkė po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas vėl suabejojo savo įsipareigojimu dėl JAV dalyvavimo Aljanse.  „Visada buvome viena už kitą“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio dėl gynybos žurnalistams Briuselyje sakė E. Macronas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl pasėjo abejones dėl JAV įsipareigojimų NATO. Jis mano, kad per mažai gynybą finansuojančios valstybės nenusipelno būti ginamos, praneša AFP. „Jeigu jie nesumoka, aš jų neginsiu“, – D. Trumpas sakė žurnalistams. JAV prezidentas dažnai kelia klausimą ar JAV – turinti stipriausią kariuomenę iš visų Aljanso narių ir iš esmės garantuojanti Europos saugumą nuo Antrojo pasaulinio karo – ir toliau turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį NATO.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl pasėjo abejonės dėl JAV įsipareigojimų NATO. Jis mano, kad per mažai gynybą finansuojančios valstybės nenusipelno būti ginamos, praneša AFP. „Jeigu jie nesumoka, aš jų neginsiu“, – D. Trumpas sakė žurnalistams. JAV prezidentas dažnai kelia klausimą ar JAV – turinti stipriausią kariuomenę iš visų Aljanso narių ir iš esmės garantuojanti Europos saugumą nuo Antrojo pasaulinio karo – ir toliau turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį NATO.

JAV bendrovės aparatas ketvirtadienį nusileido Mėnulyje, tačiau jo būklė, įskaitant tai, ar jis nusileido vertikaliai, lieka neaiški. Teksaso bendrovės „Intuitive Machines“, kuriai tai antrasis bandymas, IM-2 misijos nusileidimo modulis „Athena“ pasiekė didžiulę plynaukštę, kuri yra arčiau Mėnulio pietų ašigalio nei bet kuri kita anksčiau pasirinkta vieta. Komandos vis dar analizavo gaunamus duomenis, kad įvertintų nusileidimo modulio būklę, ir bandė gauti vaizdą.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt paneigė pranešimus, kad esą Jungtinėse Valstijose ketinama atimti pabėgėliams ukrainiečiams laikiną teisinį statusą. Ji tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“. K. Leavitt paskelbė momentinę ekrano kopiją su šia naujiena, kurią šiandien išplatino „Reuters“, ir parašė: „Tai dar viena „Reuters“ melagiena, kuri remiasi anoniminiais šaltiniais, nesuvokiančiais, ką jie kalba.

Šimtai tarptautinių reikalų ekspertų mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra neišvengiamas ir greičiausiai prasidės per artimiausius 10 metų, rašoma „Daily Mail“. Naujoje apklausoje, kurioje dalyvavo 357 politiniai strategai ir prognozavimo specialistai, svarstyta žmonijos ateitis: keturi iš dešimties teigia, kad 2035 m. prasidės didelis karas, kuriame dalyvaus tokios galingos valstybės kaip JAV, Kinija ar Rusija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę iš esmės pakeisti JAV dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, teigia trys dabartiniai ir buvę aukšto rango JAV pareigūnai ir vienas Kongreso pareigūnas, rašoma „NBC News“. D. Trumpas su padėjėjais aptarė galimybę kalibruoti Amerikos dalyvavimą NATO taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos aljanso narėms, kurios gynybai skiria tam tikrą procentinę dalį savo bendrojo vidaus produkto, sakė pareigūnai.

Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, parama Ukrainai tapo vienu svarbiausių klausimų. JAV prezidentas yra pareiškęs nemažai teiginių apie tai, kiek Jungtinės Valstijos išleido lėšų, palyginti su Europos šalimis. Tačiau kai kurie jo teiginiai yra abejotini – be jokių juos pagrindžiančių įrodymų, rašoma BBC. D. Trumpo ne kartą minėtas teiginys, jog JAV Ukrainai skyrė 300-350 mlrd. dolerių (apie 286–334 mlrd.

Vasario mėn. JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo sparčiausiai per 3,5 metų, o 12 mėn. infliacijos prognozės išaugo – tai dar vienas ženklas, kad amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl galimo neigiamo prezidento Donaldo Trumpo administracijos politikos poveikio ekonomikai, rašoma „Reuters“. „Conference Board“ apklausoje pažymėta, kad „atsakymuose dominavo komentarai apie dabartinę administraciją ir jos vykdomą politiką“. Ji buvo atlikta po to, kai praėjusią savaitę atlikto...

Nelaimės slypi kone visur, tuo įsitikino ir trijulė amerikiečių eidami gatve Niujorke, JAV, o viską nufilmavo vaizdo stebėjimo kameros. Niujorko Bruklino rajone moteris ir du vyrai ėjo šaligatviu, kai priėję didelį seną medį išgirdo, kad jis krenta. Laimė, visi trys žmonės spėjo pasitraukti medžiui iš kelio ir nenukentėjo.  Medis nukrito ne tik ant šaligatvio, bet ir kelio. Tik atsitiktinumo dėka jis nekliudė jokio automobilio. Visą situaciją užfiksavo šalia buvusi namo stebėjimo kamera.

Didžiosios Britanijos pareigūnai surengė pokalbius su maždaug 20 šalių, suinteresuotų prisidėti prie „norinčiųjų koalicijos“, kuri padėtų Ukrainai per paliaubas, ketvirtadienį pranešė vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas.  Susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partnerės“ ir jis įvyko trečiadienį, pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti, kurios šalys dalyvavo.

Kremlių pradžiuginę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio teiginiai apie tariamą „proxy“ karą Ukrainoje, buvo išsakyti „Fox News“ televizijos eteryje. Tačiau viena detalė dar labiau nustebino žiūrovus – ant politiko kaktos nupieštas masyvus kryžius. Priešingai nei spėliojama internete, kad tai nuoroda į Ilono Musko socialinį tinklą X, toks kryžius ant kaktos yra Pelenų trečiadienio, žyminčio gavėnios pradžią, simbolis.

Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje. Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis. „Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis. Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.

Pirmą kartą per 15 metų Jungtinėse Valstijose planuojamas mirties bausmės įvykdymas sušaudant. Bradas Sigmonas iš Grynvilio Pietų Karolinos valstijoje penktadienio vakarą iš kelių metrų atstumo bus sušaudytas trijų savanorių. Prieš tai jis valstijos sostinės Kolumbijos kalėjime bus pririštas prie kėdės, jam ant galvos bus užmaukšlintas gobtuvas, o širdis pažymėta kaip taikinys, pranešė Mirties bausmių informacijos centras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad demokratai, kurie pertraukinėjo jo kalbą Kongrese ir jam trukdė, elgėsi taip blogai, kad nusipelnė pralaimėti kitus Kongreso rinkimus.

JAV lėktuvai su karine pagalba Ukrainai buvo apsukti ore, praneša „Sky news“, remdamiesi savo partnerių „NBC News“ šaltiniais. Lėktuvai, kuriuose buvo ginklų ir įrangos kroviniai, buvo apsukti pirmadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė nurodymą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai. Į Ukrainą skridę lėktuvai apsisuko apie 18 val. vietos laiku.

Prancūzijos gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius teikia karinę žvalgybą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu.  „Mūsų žvalgyba yra suvereni (...) su mūsų pačių pajėgumais“, – radijui „France Inter“ sakė Sebastienas Lecornu. „Mes tai perduodame ukrainiečiams“, – pridūrė Prancūzijos gynybos ministras.

Susiskaldžiusių nuomonių JAV Aukščiausiasis Teismas trečiadienį atmetė prezidento Donaldo Trumpo siekį įšaldyti maždaug 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) užsienio pagalbos išmokas. Aukščiausiasis Teismas, priimdamas pirmą svarbų D. Trumpo administracijai nepalankų sprendimą penkiais balsais prieš keturis paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, pagal kurią reikalaujama atlikti mokėjimus pagal jau įvykdytas pagalbos sutartis.

Baltieji rūmai patvirtino, kad vyksta tiesioginiai pokalbiai tarp JAV pasiuntinio įkaitų klausimu Adamo Boehlerio ir radikalios palestiniečių organizacijos „Hamas“ dėl JAV pilietybę turinčių įkaitų paleidimo. „Šiuo klausimu tartasi su Izraeliu“, – trečiadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Kadangi JAV įvardija „Hamas“ kaip teroristinę organizaciją, tiesioginiai pokalbiai su grupuote laikomi neįprastais.

Po beprecedenčio ginčo Baltuosiuose rūmuose ir nutraukto ginklų tiekimo JAV administracija, jos pačios duomenimis, vėl artina pozicijas su Ukraina. „Galvoju, kad judame teigiama kryptimi“, – stočiai „Fox News“ sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas. Jis teigė telefonu kalbėjęs su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku. Šis tinkle „Telegram“ patvirtino pokalbį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.

Prezidentas Donaldas Trumpas dar ketvirtadienį turėtų pasirašyti vykdomąjį įsakymą, nurodydamas savo naujai paskirtai švietimo sekretorei Lindai McMahon likviduoti jos vadovaujamą departamentą, pranešė JAV žiniasklaida.

Šių metų Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta daugiau kaip 300 kandidatų. Norvegijos Nobelio institutas trečiadienį pranešė, kad nominuoti 244 asmenys ir 94 organizacijos. Remiantis įstatais, kandidatų pavardės laikomos paslaptyje. Tačiau keli politikai paskelbė, kad prestižiniam apdovanojimui gauti pasiūlė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, popiežių Pranciškų ir buvusį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą.