JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įsitikinęs, kad jei amerikiečiai dalyvaus Ukrainos kasybos versle, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedrįs pulti dar kartą.
Vis dėlto D. Trumpas jau kartą žadėjo Afganistanui JAV karinę pagalbą mainais į jos naudingųjų iškasenų kontrolę, kas galiausiai baigėsi fatališka nesėkme.
Trumpas atkreipė dėmesį į Afganistano naudingąsias iškasenas
JAV žinojo, kad Afganistanas yra šalis, turinti didžiulius daugelio itin svarbių naudingųjų iškasenų telkinius, gerokai anksčiau nei D. Trumpas pirmą kartą tapo prezidentu.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV ir jų sąjungininkai įsiveržė į Afganistaną, greitai nuvertė Talibano režimą ir rėmė vietoj jo suformuotą vyriausybę.
Nuo 2006 m. JAV geologijos tarnybos ekspertai tyrinėjo Afganistano žemės gelmių turinį. Taip pat vietos archyvuose rastus naudingųjų iškasenų žemėlapius, kuriuos nuo XX a. septintojo dešimtmečio kūrė sovietų mokslininkai.
Dar 2007 m. preliminarūs amerikiečių geologų vertinimai rodė, kad Afganistane yra gausių vario, geležies, chromo, magnio, nikelio, gyvsidabrio, aukso, sidabro, švino, cinko, berilio, ličio ir daugelio kitų mineralų, įskaitant brangakmenius, išteklių.
Tuo tarpu 2010 m. į viešumą nutekėjo Pentagono informacija, kurioje teigiama, kad Afganistanas dėl milžiniškų ličio atsargų gali virsti „ličio Saudo Arabija“.
Geologai ir kariškiai bendrą Afganistano išteklių, įskaitant kai kurias retąsias iškasenas, vertę įvertino 1 trilijonu JAV dolerių (apie 940 mlrd. eurų).
Tuo metu JAV prezidentu buvo Demokratų partijos atstovas Barackas Obama. Galbūt todėl Vašingtonas nesiekė tiesioginės finansinės naudos ir ličio bei kitų naudingųjų iškasenų telkinius Afganistane vertino ne kaip mokėjimo už karinę paramą šaltinį, bet kaip priemonę sukurti modernią kalnakasybos pramonę, kuri padėtų šiai šaliai pasiekti ekonominę nepriklausomybę ir klestėjimą.
2017 m. sausį B. Obamą Baltuosiuose rūmuose pakeitė D. Trumpas. Iki to laiko JAV kasmet išleisdavo apie 27 mlrd. JAV dolerių (apie 25,3 mlrd. eurų) Afganistano vyriausybei ir ten esančiam kariniam kontingentui remti.
D. Trumpas ilgą laiką tam priešinosi ir dar 2013 m. pareiškė, kad JAV turėtų skubiai išvesti savo karius: „Turime nedelsiant palikti Afganistaną. Daugiau nebereikia švaistyti gyvybių.“
Šį ketinimą naujasis prezidentas bandė įgyvendinti iškart, kai tik pradėjo eiti pareigas. Tačiau jis susidūrė su JAV nacionalinio saugumo tarybos, sudarytos daugiausia iš buvusių ir tarnaujančių generolų, kurie nėra asmeniškai lojalūs D. Trumpui, pasipriešinimu.
Tuomet jiems pavyko ne tik jį nuraminti, bet ir įtikinti padidinti karinį pajėgumą Afganistane.
Galbūt dar labiau nei šalies generolai JAV buvimu Afganistane buvo suinteresuota Afganistano vyriausybė, kuri buvo itin priklausoma nuo JAV pagalbos.
Suprasdamas, kad be išorinės paramos vargu ar galės pasipriešinti Talibanui, prezidentas Ashrafas Ghani atrado naujojo JAV prezidento silpnąją vietą.
Netrukus po to, kai buvo išrinktas pirmajai kadencijai, D. Trumpas pareiškė, kad JAV, įsiveržus į Iraką, turėjo pasilikti teisę į Irako naftą. „Nugalėtojui atitenka grobis“, – taip jis pagrindė šią savo tezę.
Daugelio šalių vyriausybės buvo sukrėstos: jos pamatė, kaip prieš jų akis įgyvendinamas populiarus Amerikos užsienio politikos scenarijus – esą pajutę menkiausią galimybę nustatyti naftos telkinių kontrolę, jie skubiai dislokuoja desantininkų grupes.
Tačiau Afganistano prezidentas A. Ghani ir jo bendražygiai tokiame pragmatizme įžvelgė šansą ir sau.
Į jį įsikibusi Afganistano vyriausybė žaidime su D. Trumpu pati iš kortų kaladės išsitraukė labai „stiprią kortą“, dešimtmečius trukusį sovietų ir amerikiečių geologų darbą. Ir pristatė Afganistaną bei jo įspūdingus išteklius JAV lyderiui kaip verslo galimybę.
Nuo 2017 m. pradžios Afganistano pareigūnai bandė atkreipti JAV vadovo dėmesį į Afganistano gamtinius išteklius – tai davė rezultatų.
Birželio mėnesį Afganistano ambasadorius Vašingtone Hamdullahas Mohibas teigė: „Prezidentas Trumpas labai domisi Afganistano ekonominiu potencialu – mūsų vario, geležies rūdos, aliuminio, aukso, sidabro, cinko, gyvsidabrio ir ličio ištekliais.“
Liepos mėn. naujienų agentūra „Reuters“ per neįvardytus JAV pareigūnus sužinojo, kad D. Trumpas susitikime su savo patarėjais teigė, kad JAV turėtų reikalauti dalies Afganistano naudingųjų iškasenų turtų mainais į pagalbą jo vyriausybei.
Visuose šiuose įvykiuose nesunku įžvelgti paralelių su dabartiniais įvykiais. Sąlyga dėl bendro svarbiausių Ukrainos gamtinių išteklių naudojimo atsirado Ukrainos „Pergalės plane“ praėjusių metų rudenį kaip tik siekiant įtikinti tuometinį kandidatą į prezidentus D. Trumpą išlaikyti paramą Kyjivui. Ir buvo parengta dalyvaujant jo kandidato į prezidentus partneriui, respublikonų senatoriui Lindsey Grahamui.
Ar sutikimas atiduoti dalį savo naudingųjų iškasenų JAV padėjo Afganistanui?
2017 m. rugsėjo mėn. per JT Generalinės Asamblėjos posėdį Niujorke JAV prezidentas susitiko su savo kolega iš Afganistano.
Politikai pareiškė, kad pritaria JAV bendrovių dalyvavimui plėtojant Afganistano retųjų metalų atsargas. Atrodė, kad sandoris netrukus suveiks ir į Vidurio Azijos šalį plūstelės didelės investicijos, o Vašingtonas tuo pat metu saugos draugišką vyriausybę.
Tačiau tai nebuvo įgyvendinta ir 2018 m. pavasarį Talibanas pradėjo didelį puolimą Afganistane.
JAV ir NATO pajėgų vadovas Afganistane, amerikiečių generolas Johnas Nicholsonas pareiškė, kad Rusija padeda teroristiniam judėjimui ir tiekia jam ginklus.
Nepatenkintas pažangos Afganistano klausimu trūkumu, D. Trumpas pakartojo, kad JAV turėtų išvesti savo karius.
Iki 2018 m. liepos mėn. Baltieji rūmai pradėjo derėtis dėl galimo išvedimo sąlygų tiesiogiai su Talibanu, faktiškai atstumdami savo sąjungininkus – Afganistano vyriausybę.
JAV elitas nesutarė dėl karių išvedimo, tačiau D. Trumpas vis grasino pasitraukti iš Afganistano, o tai suteikė Talibanui ryžto derybose.
2020 m. vasarį JAV ir Talibanas Kataro sostinėje Dohoje pasirašė susitarimą, kuriame Vašingtonas sutiko su pagrindiniu Talibano reikalavimu ir pažadėjo per 14 mėnesių išvesti karius iš Afganistano.
Mainais Talibanas sutiko derėtis su teisėta Afganistano vyriausybe ir neleisti šalies teritorijoje bazuotis teroristinėms grupuotėms (Talibanas JAV nėra laikomas teroristine organizacija). Jei Talibanas nesilaikytų savo pažadų, JAV pasiliko teisę sustabdyti karių išvedimą.
Galiausiai Talibanas neįvykdė savo įsipareigojimų kovoti su terorizmu, tačiau amerikiečių kariai pradėjo trauktis iš Afganistano, leisdami Talibanui sustiprinti savo pajėgas.
Savo ruožtu Vašingtonas toliau vykdė susitarimo sąlygas net ir po to, kai 2021 m. sausio mėn. prezidento poste respublikoną D. Trumpą pakeitė demokratas Joe Bidenas.
Galiausiai JAV sprendimas pasitraukti pasirodė lemtingas jų sąjungininkams afganistaniečiams: 2021 m. rugpjūtį atgimęs Talibanas užėmė Kabulą, nuvertė vyriausybę ir visoje šalyje įvedė žiaurią islamistų diktatūrą.
Daug nelojaliais laikytų gyventojų buvo nužudyti, o visuomenė, kuri ką tik buvo pradėjusi vystymosi kelią, dabar katastrofiškai atsiliko – iki tokio lygio, kad moterims buvo uždrausta mokytis ir net viešai kalbėti.
Trumpo požiūris į užsienio politiką
Sudarydama susitarimą su Talibanu 2020 m., JAV padarė jam didelių nuolaidų savo Afganistano sąjungininkų sąskaita.
D. Trumpo administracija šį sprendimą iš dalies aiškino nenoru švaistyti JAV mokesčių mokėtojų pinigų tolimoje šalyje.
Šios derybų krypties ypatumai kartas nuo karto pasireiškia ir dabartinėje situacijoje, kai Vašingtonas už Ukrainos nugaros derasi su Maskva ir verčia Kyjivą sudaryti taiką su Rusija, siūlydamas jam atsisakyti dalies savo tarptautiniu mastu pripažintų teritorijų.
Gali būti, kad Afganistano susitarimo rezultatas vis dėlto netenkino D. Trumpo. Juk tuo metu JAV, „atidavusi“ sąjungininką, nors ir atsikratė būtinybės išleisti milijardus dolerių jo paramai, tačiau negavo jokios kompensacijos už seniau išleistas lėšas.
Padaręs klaidų, dabar Baltųjų rūmų vadovas atkakliai bando į susitarimo, kurį jis primeta V. Zelenskiui, sąlygas įrašyti JAV teisę disponuoti dalimi Ukrainos išteklių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
