Europa

Britų parlamente antradienį bus pristatytas naujas įstatymas, kuriuo siekiama sukurti pirmąją „nerūkančiųjų kartą“ ir kuris yra dalis vyriausybės planų sumažinti sveikatos priežiūros tarnyboms tenkantį spaudimą. Tabako ir elektroninių cigarečių įstatymo projektas, kuriuo draudžiama rūkyti asmenims, gimusiems po 2009-ųjų sausio 1-osios, palaipsniui didinant amžių, nuo kurio galima nusipirkti tabako, yra panašus į ankstesnės konservatorių administracijos pasiūlytą įstatymo projektą.

Lenkijoje dviem asmenims pateikti kaltinimai dėl įtariamo šnipinėjimo Baltarusijos vardu, antradienį pranešė Lenkijos saugumo tarnybos. Kaip teigiama, 53 m. Baltarusijos pilietis Nikolajus M. kaltinamas žvalgęs karinius objektus ir rinkęs informaciją apie transporto infrastruktūrą. Tuo tarpu 59-erių lenkas Bernardas S. kaltinamas talkinęs užsienio žvalgybos tarnyboms, sakoma Lenkijos vidaus saugumo tarnybų komunikate. Pranešime pažymima, kad abu įtariamieji kaltę pripažino.

Prokuratūra Žiemgalos apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas mėginimu per sieną neteisėtai pervežti tris migrantus. Kaltinamasis sutiko už atlygį padėti migrantų trijulei nuo Latvijos sienos pasiekti Vokietiją. Vyriškis migrantų paimti pagal platformoje „Telegram“ gautas koordinates nuosavu automobiliu atvyko į Aizkrauklės regioną, kur jį sulaikė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Baltarusijos rinkimų komisija pirmadienį leido septyniems autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai ištikimiems politikams pradėti rinkti parašus, kad galėtų kandidatuoti sausio mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.  Tai vienas iš bandymų sudaryti butaforines konkurencines sąlygas A. Lukašenkai.  Daugiau nei 30 metų šalį valdantis A. Lukašenka siekia septintosios kadencijos po nesiliaujančio susidorojimo su opozicija ir laisvąja žiniasklaida.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad vyksta įtemptos diskusijos, ar leisti NATO pajėgoms perimti Rusijos raketas oro erdvėje virš Ukrainos. „Ar mes turime teisę numušti tokią raketą tik tada, kai ji kirs mūsų sieną? Dėl to nėra abejonių, bet tada gali įvykti tai, kas nutiko Pševoduve.

Rusijos ir prokremliški agentai pradėjo informacinę operaciją, kurios tikslas – diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę valstybės vadovo  rinkimuose. Tai sakoma ISW ataskaitoje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Lapkričio 4 d. Rusijos ir prokremliški veikėjai pradėjo informacinę operaciją, siekdami diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę Moldovos prezidento rinkimuose“, – sakoma pranešime.

Liepą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę siuntiniai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), rašo CNN. Apie tai leidiniui patvirtino Vakarų saugumo pareigūnai. Siuntiniai siųsti iš Lietuvos Sprogimai liepos mėnesį įvyko DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.

Estijos koalicinė vyriausybė pirmadienį pareiškė besitikinti priimti konstitucijos pataisą, kuri uždraustų Rusijos ir Baltarusijos rezidentams kitais metais balsuoti savivaldybių rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias galimam Maskvos ir Minsko kišimuisi. Daugiau kaip 80 000 Rusijos piliečių turi leidimus gyventi 1,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kuri nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir kurioje gyvena didelė rusakalbių mažuma.

Rusija ruošiasi smogti branduolinės infrastruktūros objektams Ukrainos teritorijoje.  Apie nerimą keliančius Rusijos užmojus bendroje spaudos konferencijoje su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Dar kartą priminsiu, kad turime įrodymų, jog Rusija ruošiasi ir rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.

Serbijos statybos, transporto ir infrastruktūros ministras Goranas Vesičius pirmadienį pažadėjo atsistatydinti po to, kai praėjusią savaitę šalies šiaurėje esančioje Novi Sado traukinių stotyje įgriuvus stogui žuvo 14 žmonių.  „Rytoj rytą Serbijos Respublikos ministrui pirmininkui oficialiai įteiksiu atsistatydinimo pareiškimą iš transporto, statybų ir infrastruktūros ministro pareigų“, – tiesioginės transliacijos metu sakė G. Vesičius.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.

Ispanijos miestą Barseloną skandina smarkios liūtys, praneša leidinys „The Independent“.  Skelbiama, kad dėl liūties Barselonos oro uosto lėktuvų kilimo takas priminė upę, o daugelis skrydžių dėl oro sąlygų sustabdyta daugelis skrydžių.   „The Independent“ filmuotoje medžiagoje matyti stipriai apsemtas oro uosto kilimo takas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Moldovoje perrinktą provakarietišką prezidentę Maią Sandu ir pavadino jos pergalę demokratijos laimėjimu. J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad rinkėjai pritaria jos „saugios, klestinčios ir demokratinės Moldovos vizijai“. Jis taip pat sakė, kad Rusijai nepavyko pakenkti šiai šaliai. „Daugelį mėnesių Rusija siekė pakenkti Moldovos demokratinėms institucijoms ir rinkimų procesams. Tačiau Rusijai nepavyko.

Pirmadienį nuo prieš beveik savaitę įvykusių ir daugiau nei 200 žmonių gyvybių nusinešusių galingų potvynių nukentėjusioje rytinėje Ispanijos dalyje buvo toliau tęsiamos dingusiųjų be žinios paieškos. Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama vienam iš provincijos sostinės Valensijos Aldajos priemiesčio prekybos centrų, kuriame iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pumpuojamas vanduo, baiminantis, kad joje gali būti daugiau žuvusiųjų palaikų.

Vokietija pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, masinį ir koordinuotą bauginimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Moldovos piliečiams užsienyje balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture.  „Hamburgo, Frankfurto, Kaizerslauterno ir Berlyno rinkimų apylinkės tapo grasinimų susprogdinti bombas taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.  Jis pridūrė, kad tokie veiksmai yra visiškai netoleruotini.

Švedijos vyriausybė pirmadienį pareiškė neleisianti statyti 13 vėjo jėgainių Baltijos jūroje, nes šalies kariuomenė pareiškė, kad jos gali turėti neigiamos įtakos gynybos pajėgumams. Klimato ministrė Romina Pourmokhtari spaudos konferencijoje sakė, kad leidimai statyti planuojamus vėjo jėgainių parkus buvo neišduoti, nes jėgainės „turėtų nepriimtiną poveikį gynybos interesams“. Visi 13 projektų buvo suplanuoti Baltijos jūros teritorijose netoli Švedijos pakrantės.

Moldovos prorusiška Socialistų partija pirmadienį suabejojo rinkimų rezultatais, kad proeuropietiškų pažiūrų dabartinė prezidentė Maia Sandu įtemptame antrajame rinkimų ture įveikė socialistų remiamą savo varžovą. „Maia Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią pripažįsta tik jos rėmėjai ir šalininkai užsienyje. Moldovos žmonės jaučiasi išduoti ir apiplėšti“, – sakoma partijos pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate, atskleidusiame susiskaldymą šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina. Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.  Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.

Europos Parlamento (EP) komitetuose šią savaitę prasideda paskirtųjų eurokomisarų klausymai, po kurių bus vertinama, ar jie tinkami tapti Europos Komisijos nariais ir vykdyti konkrečias jiems patikėtas pareigas. Po klausymų vėliau šį mėnesį bus surengtas lemiamas balsavimas dėl naujosios Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) komandos sudėties.

Barseloną pirmadienį užklupo smarkios liūtys, todėl teko stabdyti susisiekimą priemiestiniais traukiniais. Praėjusią savaitę Ispanijos rytuose liūčių sukelti didžiuliai potvyniai pareikalavo daugiau kaip 200 gyvybių, daugiausia netoli Valensijos. Ispanijos transporto ministras Oscaras Puente sakė, kad civilinės saugos pareigūnų prašymu sustabdė visų priemiestinių traukinių eismą Katalonijos šiaurės rytuose, 8 mln. gyventojų turinčiame regione.

Prancūzijoje pirmadienį prieš teismą stos aštuoni žmonės dėl savo vaidmens 2020 metais įvykdytame mokytojo Samuelio Paty nužudyme. Aštuoniolikmetis islamo radikalas nukirto galvą 47-erių istorijos ir geografijos mokytojui 2020 metų spalio 16 dieną netoli jo mokyklos viename Paryžiaus šiaurės vakariniame priemiestyje. Iki gruodžio vyksiančiame teismo procese dėl Prancūziją sukrėtusios S. Paty žmogžudystės figūruoja septyni vyrai ir viena moteris.

Per muštynes, pirmadienį kilusias priemiestiniame traukinyje netoli Paryžiaus, kirviu buvo sužaloti keturi žmonės, du iš jų sunkiai, pranešė šaltinis policijoje. Vienai aukai buvo nukirsta ranka, kitai - suknežinta kaukolė, pridūrė šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės. Dar du žmonės buvo sužeisti lengviau. Incidentas įvyko, kai RER traukinys buvo Ozoir-la-Ferriere stotyje į pietryčius nuo Paryžiaus. Keli žmonės, kai kurie iš jų nepilnamečiai, dalyvavo muštynėse, kilusiose apie 8 val.

Savaitgalį Valstybinė sienos apsaugos tarnyba užkirto kelią 76 mėginimams neteisėtai pereiti Latvijos ir Baltarusijos sieną. Tai pirmadienį pranešė Latvijos pasieniečiai. Iš viso šįmet buvo užkirstas kelias 5 165 mėginimams nelegaliai kirsti valstybės sieną, o 21 asmeniui buvo leista pasilikti Latvijos teritorijoje dėl humanitarinių priežasčių.

Sekmadienio vakarą Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, lengvasis automobilis „Volvo“ pakliuvo po traukiniu „Intercity“, važiavusiu iš Balstogės į Gdynę. Smūgio jėga buvo labai stipri, automobilis buvo taip sumaitotas, kad iš karto buvo neįmanoma suprasti, kas tapo nelaimės aukomis. Lokomotyvas stūmė „Volvo“ apie 200 metrų.

Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas stebėjosi, kodėl „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiai, kariniu požiūriu svarbiausia projekto dalis, vis dar nėra bent iš dalies nutiesti, nes būtent jie prireikus leistų NATO pajėgoms kuo greičiau atvykti į Baltijos šalis. „Turite žinoti, kad reikia paskubėti. Tikrai esu nustebęs, kad „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nebaigtas.

Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pasveikino Maią Sandu su pergale antrajame Moldovos prezidento rinkimų rate, praneša portalas „ekhokavkaza“. „Jūsų pergalė – mūsų pergalė“, – parašė S. Zurabišvili socialiniame tinkle X. Portalas pažymi, kad M. Sandu pergalę nulėmė rezultatai rinkimų apylinkėse užsienyje: už ją masiškai balsavo moldavų diaspora. Į tai atkreipė dėmesį ir S. Zurabišvili. Sakartvelo centrinė rinkimų komisija užsienyje atidarė tik 67 rinkimų apylinkes.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį sveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate ir Moldovos pasirinktą „Europos kelią“. M. Sandu per sekmadienio balsavimą įveikė prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino proeuropietišką Moldovos prezidentę Maią Sandu, kuri šį savaitgalį laimėjo įtemptą antrą prezidento rinkimų turą. Ji įveikė prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo. „Moldovos gyventojai aiškiai pasirinko ekonomikos augimo ir socialinio stabilumo kelią.

 Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu su perrinkimu ir šalies ateitimi Europoje.  „Reikia retos stiprybės, kad įveiktumėte iššūkius, su kuriais susidūrėte per šiuos rinkimus. Džiaugiuosi galėdama toliau dirbti su jumis, siekiant europietiškos ateities Moldovai ir jos žmonėms“, – socialiniame tinkle „X“ rašė EK pirmininkė.

Moldovos proeuropietiška dabartinė prezidentė Maia Sandu laimėjo sekmadienį vykusį įtemptą antrąjį prezidento rinkimų turą, rodo beveik galutiniai rezultatai.  Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų, M. Sandu surinko 54,7 proc., o jos varžovas, prorusiškos Socialistų partijos remiamas buvęs prokuroras Alexandras Stoianoglo (Aleksandras Stojanoglo) – 45,3 proc. balsų.

Daliniai rezultatai rodo, kad sekmadienį vykusiame įtemptame Moldovos prezidento rinkimų antrajame ture proeuropietiškų pažiūrų dabartinė šalies vadovė Maia Sanduaplenkė savo varžovą, prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo. Kiek anksčiau nežymiai pirmavo A. Stoianoglo.

Šiaurinę Graikijos dalį sekmadienio vakarą supurtė 5,2 balo stiprumo požeminis smūgis, pranešė pareigūnai.  Pasak Atėnų nacionalinės observatorijos Geodinamikos instituto, žemės drebėjimas įvyko Chalkidikės pusiasalio pakrantėje, maždaug už 40 km į pietryčius nuo Salonikų, antro pagal dydį Graikijos miesto. Žemės drebėjimas prasidėjo 19 val. 3 min.

Ispanijos karalius ir karalienė sekmadienį nutraukė vizitą potvynių nuniokotame mieste, kai supykusi minia apipylė juos purvinu vandeniu, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai. Įniršusi minia karalių Felipę VI ir karalienę Letizią smarkiai nukentėjusiame nuo potvynių Paiporte pasitiko priešiškai.  Jiems bandant pasikalbėti su vietiniais gyventojais, susirinkę žmonės apipylė juos purvinu vandeniu.  Žmonės karalių ir karalinę vadino žudikais.

Sekmadienį, antrojo Moldovos prezidento rinkimų rato dieną, šalies policija fiksuoja organizuotą rinkėjų gabenimą į rinkimų apylinkes. Tai sakoma vyriausybinio „Telegram“ kanalo „Prima Sursă“ pranešime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. „Esama pagrindo manyti, kad rinkėjai organizuotai gabenami tiek už šalies ribų, tiek Moldovos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Ispanijos karaliaus ir ministro pirmininko vadovaujama delegacija sekmadienį buvo priešiškai sutikta Valensijos regione, nukentėjusiame nuo pražūtingų potvynių. Kaip praneša AFP žurnalistai, vieni žmonės šaukė „žudikai“, o kiti mėtė purvą. Karalius Felipė VI ir karalienė Letizia kartu su ministru pirmininku Pedro Sanchezu ir kitais pareigūnais lankėsi Paiportos mieste, kuris labai nukentėjo nuo potvynių, nusinešusių daugiau kaip 200 žmonių gyvybių.

Bendrovė „SW Research“ leidinio „Rzeczpospolita“ užsakymu surengė apklausą, kurios dalyviai turėjo atsakyti į klausimą: „Kaip Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose atsilieptų Lenkijos saugumui?“. Sekmadienį paskelbtais tyrimo duomenimis, 43,6 proc. apklaustų lenkų mano, kad, prezidento rinkimus laimėjus D. Trumpui, Lenkijos saugumas sumažėtų. 19,8 proc. respondentų pareiškė, kad Lenkijos saugumas padidėtų, jei D.Trumpas iškovotų pergalę. Dar 18 proc.

Norvegijos vyriausybė nori įvesti 15 metų minimalią amžiaus ribą, leidžiančią naudotis socialiniais tinklais. Siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio ir „didžiųjų technologijų milžinų“ įtakos. Norvegijos vyriausybė paskelbė, kad nori iš dalies pakeisti šalies asmens duomenų įstatymą, apsaugantį vaikus nuo žalingo turinio, su kuriuo jie gali susidurti internete, nustatydama 15 metų amžiaus ribą.

Moldovos rinkėjai sekmadienį per antrąjį prezidento rinkimų ratą apsispręs, kas užims valstybės vadovo postą. Proeuropietiška prezidentė Maia Sandu siekia antrosios kadencijos, tačiau prieš dvi savaites jai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos per pirmąjį balsavimo ratą. 52 metų valstybės vadovė spalio 20 d. surinko 42,45 proc. balsų ir pirmavo tarp iš viso 11 kandidatų.

Kol vieni mėgaujasi ramiu poilsiu gamtos apsuptyje, kiti ieško adrenalino kupinų nuotykių pačiuose šiurpiausiuose pasaulio kampeliuose. Vienu tokių yra laikomas ir Lietuvoje esantis Kryžių kalnas. Jei trokštate jaudinančių ir kraują stingdančių potyrių, šias vietas privalote aplankyti: 1. Kryžių kalnas, Lietuva Kryžių kalnas, esantis netoli Šiaulių, yra unikali istorinė ir kultūrinė vieta. Skelbiama, kad jis yra padengtas daugiau nei 100 tūkst.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas suteikė teisę 60 Čekijos piliečių kariauti Ukrainos pajėgų pusėje, praneša „Ukrinform“. Remdamasis prezidento atstovu spaudai Filipu Platosu apie tai paskelbė Čekijos visuomeninis radijas „Český rozhlas“. „Iš viso prezidentas patenkino 60 prašymų“, – žurnalistams sakė prezidento atstovas spaudai. Čekai ir toliau kreipiasi leidimo tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Iki šiol P. Pavelas gavo 181 tokį prašymą.

Ispanijos vyriausybė po daugiau kaip 200 gyvybių pareikalavusių šios savaitės potvynių į rytinį Valensijos regioną siunčia dar 5 000 karių ir 5 000 policininkų, šeštadienį paskelbė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Kol kas surastos 205 potvynių aukos. Apie 202 žuvusiuosius pranešė Valensija, du žmonės žuvo kaimyninėje Kastilijoje-La Manče, o dar vienas – pietinėje Andalūzijoje. Tai daugiausiai aukų pareikalavusi stichinė nelaimė, kokią prisimena Ispanijos visuomenė.

Po potvynio katastrofos Ispanijoje vyriausybė į nelaimės teritoriją rytiniame Valensijos regione siunčia dar 10 000 karių ir policininkų. Tai šeštadienį per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Kartu jis paskelbė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 211. Paprašius Valensijos regiono vyriausybei, jis nurodęs nusiųsti dar 5 000 policininkų ir 5 000 karių, sakė premjeras. Šiuo metu stichijos nusiaubtame regione jau yra 2 000 kareivių.

Europos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl korupcijos prieš aukštą ES pareigūną. Pasak tyrėjų, buvęs EK Mobilumo ir transporto direktorato vadovas Henrikas Hololei iš Estijos įtariamas priėmęs iš Kataro brangių dovanų. Tyrimas pradėtas po Prancūzijos laikraštyje „Libération“ pasirodžiusio straipsnio. Teigiama, kad Kataras, be kita ko, mokėjo už esto ir jo šeimos brangius skrydžius, nakvynes prabangiuose viešbučiuose ir pirkinius.

Ispanija sunkiai atsigauna po didžiausių potvynių pastaraisiais dešimtmečiais. Nuniokotuose miesteliuose liejasi ašaros, jau skelbiama ir mažiausiai apie 202 žuvusiuosius. Ispanai dėl šios tragedijos kaltina vyriausybę, kuri, anot jų, laiku neįspėjo apie gresiantį pavojų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pateikė ieškinį įtakingam opozicijos lyderiui Stambulo merui dėl tariamai šmeižikiškų pasisakymų, nuskambėjusių dieną anksčiau per protesto mitingą, pranešė Turkijos žiniasklaida. Ieškinyje, kuriame reikalaujama atlyginti 1 mln.

Serbijos Novi Sado traukinių stotyje penktadienį įgriuvus betoninio lauko stogo daliai, žuvo mažiausiai 12 žmonių, pranešė pareigūnai. „Šiuo metu rasta 12 kūnų. Taigi, žuvo 12 žmonių“, – sakė vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius Serbijos visuomeniniam transliuotojui. Ministras sakė, kad dar tris žmones pavyko išgelbėti, jie patyrė sunkių sužalojimų ir buvo hospitalizuoti. Baiminamasi, kad žuvusiųjų skaičius gali išaugti. „Tikriausiai bus dar keli žuvusieji, – sakė I. Dačičius.

Ispanijoje aukų skaičius per didžiausius per kelis dešimtmečius potvynius išaugo iki 205, penktadienį pranešė gelbėtojai. Šis skaičius dar turėtų padidėti, nes manoma, kad dar daugiau žmonių dingo be žinios. Ispanijos nepaprastųjų situacijų tarnybos pranešė apie padidėjusį žuvusiųjų skaičių iki mažiausiai 205, iš kurių 202 – vien Valensijoje. Daug gatvių šalyje vis dar užkimštos suvirtusiomis transporto priemonėmis ir nuolaužomis, kai kuriais atvejais gyventojai įkalinti savo namuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antrojo prezidento rinkimų turo laukiančiai Moldovai penktadienį pareiškė, kad Europos kelias yra laisvės kelias. „Europos kelias yra laisvės ir demokratijos kelias, bendros ateities pagrindas. Susivieniję esame stipresni“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ įraše prancūzų ir rumunų kalbomis prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus.

Japonija ir Europos Sąjunga (ES) penktadienį Tokijuje paskelbė apie naują plataus masto saugumo ir gynybos partnerystę, kurią bloko užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis pavadino istoriniu ir savalaikiu žingsniu. J. Borrellis ir jo kolega iš Japonijos Takeshi Iwaya pristatė šį paktą, kuriame, pasak vietos žiniasklaidos, numatyta rengti daugiau bendrų karinių pratybų, vesti aukšto lygio dialogą ir plėtoti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.