Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.
Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.
Sekmadienį vykusį svarbų balsavimą temdė įtarimai dėl Rusijos kišimosi. Jis vyko praėjus vos dviem savaitėms po referendumo, kuriame Moldova tik minimalia balsų persvara nubalsavo už narystę ES.
„Moldavai dar kartą parodė savo ryžtą kurti Europos ateitį, nepaisant hibridinių bandymų pakenkti demokratijai“ , – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat sveikino M. Sandu su perrinkimu ir šalies ateitimi Europoje.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad M. Sandu „saugiai vadovavo Moldovos Respublikai sunkiais laikais ir įtvirtino Europos kelią“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sveikino M. Sandu, sakydamas: „Tik tikras saugumas ir taiki, vieninga Europa gali užtikrinti kiekvienam žmogui ir kiekvienai šeimai pasitikėjimą rytojaus diena su viltimi ir tikrumu.“
„Išgirdau jūsų balsą“
M. Sandu už savo pergalę buvo dėkinga užsienyje gyvenantiems moldavams, kurių daugelis gyvena ES šalyse. 52-ejų buvusi Pasaulio banko ekonomistė pralaimėjo skaičiuojant balsus tik pačioje Moldovos teritorijoje, parodė rinkimų rezultatai.
Moldova yra labai poliarizuota. Didelė diaspora ir sostinė daugiausia pasisako už stojimą į ES, o kaimo vietovės ir prorusiški separatistiniai Padniestrės ir Gagaūzijos regionai tam prieštarauja.
Kalboje, pasakytoje daugiausia valstybine šalies kalba – rumunų, bet iš dalies ir rusų – M. Sandu pažadėjo būti prezidente visiems.
„Išgirdau jūsų balsą – ir tų, kurie mane palaiko, ir tų, kurie balsavo kitaip“, – sakė ji.
„Nesvarbu, kaip balsuojate, visi norime gyventi taikiai, darniai ir gyventi geriau. Užtikrinu jus, kad tai yra pagrindinis mano tikslas ateinančiais metais“, – pridūrė ji.
Kaip ir Sakartvele, kur, oficialiais duomenimis, valdančioji partija praėjusį mėnesį laimėjo ginčytinus parlamento rinkimus, Rusija buvo kaltinama siekiu paveikti Moldovos rinkėjus.
Maskva šiuos kaltinimus neigia.
„Šiandien, brangūs moldavai, jūs gavote demokratijos pamoką, vertą įrašyti į istorijos vadovėlius (...) Laisvė, tiesa ir teisingumas nugalėjo“, – pažymėjo M. Sandu.
Jos varžovas 57-erių A. Stoianoglo, kurį M. Sandu pernai atleido iš generalinio prokuroro pareigų, ragino žmones „išlikti ramius, nepaisant skaičių“, sulaukus pirmųjų rezultatų.
Po to, kai M. Sandu paskelbė pergalę, jis daugiau viešai nekalbėjo.
Sekmadienį Moldovos pareigūnai pranešė apie „išpuolius, provokacijas ir bandymus destabilizuoti padėtį“.
Policija teigė tirianti įtariamą Maskvos organizuotą žmonių gabenimą į Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Turkiją, kad Rusijoje gyvenantys žmonės galėtų balsuoti Moldovos atstovybėse šiose šalyse.
Valdžios institucijos teigė, kad taip pat prieš balsavimą užsienyje buvo nukreiptos kibernetinės atakos ir melagingi pranešimai apie bombas.
„Reikia daug pagalbos“
Rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei spalio 20 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture, kai M. Sandu surinko 42,5 proc. balsų, o antrą vietą užėmęs A. Stoianoglo gavo 26 proc. balsų.
„Maia Sandu yra vienintelė galimybė jaunimui turėti ateitį ir likti čia“, – pirmadienį Kišiniove naujienų agentūrai AFP sakė 19-metė studentė Ana-Maria Simon (Ana Marija Simon).
M. Sandu pateikė Moldovos paraišką dėl narystės ES iškart po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą. Birželį Moldova oficialiai pradėjo stojimo į 27 narių bloką derybas.
Spalio 20 dieną vykusiame referendume narystei ES pritarė 50,42 proc. rinkėjų.
M. Sandu dėl minimalios balsų persvaros 2,6 mln. gyventojų turinčios šalies referendume kaltino „užsienio kišimąsi“.
Policija teigė atskleidusi masinę balsų pirkimo schemą, kuri galėjo paveikti iki ketvirtadalio balsavimo biuletenių.
„Rusija turėjo įtakos (...) bet tai ne vienintelė priežastis, kodėl 44 proc. žmonių balsavo už Stoianoglo“, – AFP sakė 27-erių studentas Lucianas Cristea (Lusianas Kristėja).
Diasporos balsai „nulėmė rinkimų baigtį“, sakė elitinio Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas Florent'as Parmentier (Floranas Parmentjė), atkreipdamas dėmesį į M. Sandu „priklausomybę nuo išorės“.
Pasak Moldovoje įsikūrusio analitinio centro „WatchDog.md“ eksperto Andrei Curararu (Andrejaus Kureraraus), Moldovai, norinčiai išlaikyti proeuropietišką kursą, reikia daug pagalbos, atsižvelgiant į „Rusijos vykdomą hibridinį karą“.
„Jai pačiai savaime to padaryti nepavyks“, – pabrėžė jis.
