Europa

Jungtinėje Karalystėje buvo nužudytos trys moterys, praneša BBC.  Skelbiama, kad nužudytos buvo BBC žurnalisto, lenktynių apžvalgininko Johno Hunto žmona ir dvi dukros.  Policija skelbė pabėgusio įtariamo žudiko paiešką. Trečiadienio vakarą Jungtinės Karalystės pareigūnai pranešė, kad įtariamasis sugautas. Mirė mama ir dvi dukros Pranešama, kad 61 metų Carol Hunt, 28-erių Hannah Hunt ir 25-erių Luise Hunt buvo rastos sunkiai sužeistos ir mirė įvykio vietoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino šalies parlamentą susiderėti dėl plačios koalicijos, kadangi per pirmalaikius rinkimus nė viena partija neiškovojo daugumos. E. Macronas sakė, kad paskirs naują ministrą pirmininką, kai parlamentarai bus turėję „šiek tiek laiko“ susiderėti dėl valdymo programos, o dabartinė vyriausybė kol kas liks dirbti.

JAV karinėse bazėse visoje Europoje praėjusią savaitę pirmą kartą per dešimtmetį buvo įvestas padidintas pavojaus režimas, kai JAV gavo žvalgybos informaciją, kad Rusijos remiami veikėjai svarsto galimybę surengti sabotažo atakas prieš JAV karinį personalą ir objektus.  Apie tai leidiniui CNN sakė keli su klausimu susipažinę šaltiniai. Šaltinių teigimu, JAV gauti žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija įtraukė JAV bazes ir karinį personalą kaip galimybę atakuoti per įgaliotuosius asmenis.

Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė Lenkija trečiadienį pareiškė sustiprinsianti savo karinius pajėgumus ir gynybinius įtvirtinimus prie Rusijos ir Baltarusijos sienos. Varšuva gegužę paskelbė investuosianti daugiau nei du milijardus eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado anklavu ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad nepasirašys įstatymo projekto dėl dalinio abortų iki dvyliktos nėštumo savaitės depenalizavimo ir dekriminalizavimo. Šis įstatymo projektas Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime – bus svarstomas šią savaitę.

Didžiausias Latvijos uostas – Rygos laisvasis uostas tikisi per šiuos metus perkrauti apie 20 mln. tonų krovinių, pareiškė uosto valdybos pirmininkas Sandis Šteinas. Anot jo, šiemet veikiausiai daugiausiai bus perkrauta medienos, tačiau svari bus ir TEU konteinerių bei žemės ūkio produkcijos krova. „Kalbant apie medienos krovinius, jie dažniausia vietiniai, todėl ir svyravimų rizika mažesnė.

Trečiadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris leido suprasti, kad Ukraina gali naudoti Jungtinės Karalystės tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smogti į karinius taikinius Rusijoje. Skrisdamas į Vašingtoną dalyvauti NATO 75-mečio viršūnių susitikime, K. Starmeris žurnalistams sakė, kad sprendimus, kaip panaudoti britų tiekiamas raketas „Storm Shadow“, priima Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į NATO, ir sakė, jog žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai buvo „tragiška“. Pasak A. Dudos, žvelgiant atgal, „sudaryti sandoriai su Rusija“ tuo metu buvo svarbesni už „saugumą ir sveiką protą“ bei „tikrą politinį integralumą“. „Šiandien padėtis daug sunkesnė, nes tuo metu Ukrai...

Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista.  Raketa į orbitą iškėlė palydovus ir sugrąžino žemynui nepriklausomą prieigą prie kosmoso. Europos kosminėms ambicijoms buvo suduotas ne vienas skaudus smūgis, įskaitant ketverius metus „Ariane 6“ vėlavimų, dėl kurio pastaraisiais metais senasis žemynas neteko galimybės paleisti misijų į kosmosą.

Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris leido suprasti, kad su rusų invazija kovojanti Ukraina gali naudoti britiškas raketas „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Apie tai trečiadienį praneša agentūra „Bloomberg“. Britų premjeras sakė, kad Ukraina turi pati spręsti, kaip panaudoti JK atsiųstas raketas, bet pabrėžė kad būtina naudoti jas tik gynybiniais tikslais ir kad turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės.

Rumunijos Karpatuose lokys sudraskė 19-metę. Ji buvo užpulta į pietus nuo Brašovo esančiame Bučedžio kalnų masyve, pasakojo liudininkas, po incidento paskambinęs skubios pagalbos telefonu. Apie tai pranešė Rumunijos žinių agentūra „Mediafax“. Po mažiau nei valandos kalnų gelbėtojai  ir policininkai rado moters kūną. Jie nušovė lokį, kuris bandė pulti ir juos. Vyriausybės vertinimu, Rumunijos Karpatuose gyvena apie 8 000 rudųjų meškų.

Trečiadienio naktį lietuviai danguje išvydo neįprastą šviečiantį objektą. Kai kuriems gyventojams jis sukėlė klausimų: kas tai galėtų būti – kometa, raketa, o gal dar vienas įstabus meteorologinis reiškinys? Aiškėja, kad tai neseniai į kosmosą paleistos raketos „Ariane 6“ pėdsakas.  Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi nuotraukomis su neatpažintų švytinčiu objektu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis prognozuoja, kad Rusijos ekonomika dėl karo su Ukraina ir tarptautinių sankcijų turėtų pradėti žlugti po metų ar dvejų. Tai jis sakė interviu BBC prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.  „Putinas nesupranta demokratijų psichologijos. Jis mano, kad gali mus įbauginti brutalumu, bet nesupranta, kad tai tik sustiprina mūsų ryžtą“, – BBC kalbėjo Lenkijos ministras.

Dauguma Vokietijos gyventojų sutinka, kad gynybai būtų skirta 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Per apklausą, kurią nuomonės tyrimo institutas „YouGov“ atliko agentūros dpa užsakymu, 51 proc. respondentų nurodė, kad remia vyriausybės įsipareigojimą laikytis šio NATO tikslo. 30 proc. apklaustųjų teigė, kad 2 proc. BVP yra kaip tik tinkamas lygis. 21 proc. teigė manantys, kad Vokietija turėtų skirti Bundesverui dar daugiau lėšų. Tik 24 proc. pareiškė, kad 2 proc. BVP yra per daug.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano asmeninė diplomatinė iniciatyva Ukrainos atžvilgiu kelia susierzinimą partnerėms iš ES, o Briuselis tokius jo veiksmus vadina „kenkėjišku tvarkos drumstimu“. Šalių pyktį dar labiau kursto tai, kad Vengrija ką tik rotacijos tvarka perėmė ES pirmininkavimą, o praėjusią savaitę įvykęs dvišalis V. Orbano vizitas Rusijoje buvo jo paties ir prezidento Vladimiro Putino klaidingai nušviestas kaip surengtas po Europos Sąjungos vėliava.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, kaip Ukraina. Kalbėdamas šalių narių lyderiams, jis pabrėžė, kad NATO plėtra pasibaigus Šaltajam karui suvienijo Europą, nutiesė kelią integracijai ir atnešė į žemyną taiką ir gerovę.

Milano oro uostą ketinama pervardinti skandalingai pagarsėjusio Italijos magnato, triskart ministro pirmininko poste dirbusio Silvio Berlusconi vardu, nors tam priešinasi centro kairiųjų miesto meras. Vicepremjeras Matteo Salvini, kuris taip pat yra transporto ministras ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ vadovas, apie pavadinimo pakeitimą paskelbė penktadienį, praėjus kiek daugiau nei metams po S. Berlusconi mirties.

Nerimaujant dėl Rusijos remiamų sabotažo aktų, JAV karinėse bazėse Europoje, pasak žiniasklaidos, praėjusią savaitę buvo paskelbta padidinta parengtis. Apie tai pranešė amerikiečių stotis CNN, remdamasi keliais su situacija susipažinusiais asmenimis. Anot duomenų, JAV turėjo žvalgybinės informacijos apie atitinkamų atakų prieš JAV bazes ir personalą galimybę per Rusijos remiamus veikėjus.

Prezidentas Joe Bidenas antradienį Vašingtone vykstančio gynybos aljanso viršūnių susitikimo atidarymo ceremonijoje asmeniškai įteikė kadenciją baigiančiam NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui JAV Prezidento laisvės medalį. „Sekretoriau, Jūs šiam aljansui vadovavote vienu iš svarbiausių jo istorijos laikotarpių“, – sakė J. Bidenas. Prezidento laisvės medalis yra aukščiausias Jungtinių Valstijų civiliams teikiamas apdovanojimas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė laišką ES lyderiams, kuriame trumpai nupasakojo neskelbtą savo kelionę į Maskvą. Laiške, su kuriuos Briuselyje susipažino agentūra dpa, jis išdėstė Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūrį į karą prieš Ukrainą. Be kita ko, čia teigiama, kad Rusija dalyvaus tik tokiose taikos derybose, kuriose dalyvaus ir Ukraina. V. Putinas esą taip pat turi planą, kaip po karo galėtų atrodyti Europos saugumo architektūra.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, leidinio „Spiegel“ informacija, šiems metams prašo papildomai 4 mlrd. eurų tolesniam ginklų tiekimui Ukrainai. 7 mlrd. eurų, kurie šių metų biudžete buvo numatyti paramai Kyjivui, esą arba beveik išnaudoti, arba pagal sutartis įsipareigoti skirti. Antrajam pusmečiui naujoms ginklų siuntoms likę tik apie 200 000 eurų, rašo „Spiegel“. Dėl to B. Pistorius paprašė finansų ministro Christiano Lindnerio papildomų lėšų – 4 mlrd. eurų.

Sakartvelo stojimo į Europos Sąjungą procesas sustabdytas, o dalis bloko finansinės paramos šiai Pietų Kaukazo šaliai buvo įšaldyta, antradienį pranešė Bendrijos ambasadorius šioje šalyje.  Sakartvelo, kuris praėjusiais metais oficialiai tapo kandidatu į ES, valdantieji gegužę priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris, kritikų teigimu, parengtas pagal Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams slopinti.

Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pirmadienį paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta antroji 2 mlrd. dolerių (1,85 eurų) paskola jos gynybos modernizavimui. Lenkija yra tvirta JAV sąjungininkė, o šis susitarimas dar labiau sustiprins NATO rytinį flangą, sakoma departamento pranešime žiniasklaidai.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pranešė, kad antradienį grįžo į darbą. Jis tai padarė praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai gegužės 15 d. ginkluotas asmuo pašovė jį keturis kartus. 59-erių R. Fico buvo pašautas iš arti po vyriausybės posėdžio Vidurio Slovakijoje. Netoliese esančioje ligoninėje jam buvo atliktos dvi ilgos operacijos. Užpuolikas, kurį Slovakijos žiniasklaida identifikavo kaip 71-erių poetą Jurajų Cintulą, buvo suimtas.

Prancūzijos tyrėjai tiria kraštutinių dešiniųjų atstovės Marine Le Pen 2022-ųjų prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, antradienį pranešė prokurorai. M. Le Pen 2022 metų prezidento rinkimuose pralaimėjo Emmanueliui Macronui.   Liepos 2 dieną buvo pradėtas tyrimas dėl įtarimų turto iššvaistymu, klastojimu ir sukčiavimu, taip pat dėl rinkimų kampanijos kandidatei suteiktos paskolos, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Pati M. Le Pen nekomentavo šio pranešimo.

Per pirmąjį pusmetį Talino uostuose perkrauta 6,596 mln. tonų krovinių – 0,3 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“). „Ro-ro“ krovinių krova išaugo 1,9 proc. iki 3,476 mln. tonų, birių – 15,5 proc. iki 1,203 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 9,8 proc. iki 1,028 mln. tonų, skystų – sunyko 33,7 proc. iki 648 tūkst. tonų, generalinių krovinių – padidėjo 3,5 proc. iki 233 tūkst. tonų.

Kibernetinės erdvės ekspertai skubiai perspėjo žmones atnaujinti savo slaptažodžius po to, kai buvo nutekinti milijardai prisijungimo duomenų. Liepos 4 d. paskelbtas nutekintas failas, pavadintas „RockYou2024“, kuriame buvo 10 mlrd.

Prancūzijos tyrėjai tiria kraštutinių dešiniųjų kandidatės į prezidentus Marine Le Pen, per rinkimus 2022 m. pralaimėjusios prezidentui Emmanueliui Macronui, kampanijos finansavimą, antradienį pranešė prokurorai. Tyrimas buvo pradėtas liepos 2 d. siekiant išnagrinėti įtarimus pinigų iššvaistymu, dokumentų klastojimu, sukčiavimu ir kad kandidatė per rinkimų kampaniją priėmė paskolą, pranešė Paryžiaus prokuratūra.

Barselonoje protestuotojai, šeštadienį žygiavę per turistų pamėgtas vietas, skandavo „Turistai eikite namo“ ir purškė juos vandens pistoletais, o kiti nešė plakatus su šūkiais „Barselona neparduodama“. Tūkstančiai protestuotojų išėjo į miesto gatves ir surengė naujausią demonstraciją prieš masinį turizmą Ispanijoje, kur neseniai panašios akcijos vyko Kanarų salose ir Maljorkoje, skelbia CNN.

Bresto apygardos teismas liepos 8 d. paskelbė nuosprendį žmogaus teisių gynėjai Olgai Karač, Tarptautinio piliečių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei. Ji už akių nuteista 12-ai metų nelaisvės ir 600 tūkst. Baltarusijos rublių (170 tūkst. eurų) bauda.

Šią vasarą „Jet2“, „Ryanair“, TUI ir „Easyjet“ keleiviai gali stipriai nustebti. Oro linijų bendrovių informatorius atskleidė, kad dėl netinkamos aprangos jiems gali būti uždrausta skristi, skelbia portalas „Mirror“. Daugiau nei tris dešimtmečius su skrydžiais dirbanti Mary Jo Manzanares, su CNN pasidalijo svarbiausiomis priežastimis, dėl kurių oro linijų bendrovės laikosi griežtų aprangos taisyklių.

Po išvakarėse rusų surengto masinio Ukrainos apšaudymo raketomis, antradienį Rusijos ambasados Prahoje pastatas buvo aptaškytas kraujo spalvos skysčiu. Naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad šios akcijos nuotraukos ir filmuota medžiaga buvo paskelbtos socialiniame tinkle „X“. Vaizdo įraše matyti du asmenys – vyras ir moteris, – ant pakylos ir stalo priešais įėjimą į Rusijos ambasadą išpilantys du kibirus raudono skysčio. Socialiniame tinkle parašyta, kad kibiruose buvo pomidorų padažas.

Į „British Airways“ lėktuvą, skrendantį į Hitrou oro uostą Londone, trenkė žaibas – teko skubiai keisti maršrutą. Dėl šio siaubingo incidento, lėktuvas, skridęs iš Štutgarto (Vokietija) į Hitrou buvo priverstas nukrypti į Gatviko oro uostą (Londone). Lėktuvo keleivis Jeco sakė: „British Airways įgula buvo nuostabi, kai artėjant prie Hitrou į mūsų lėktuvą trenkė žaibas. Tai buvo šokiruojantis įvykis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pirmadienį Varšuvoje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pasiūlė panaudoti Lenkijos anglis deginančių jėgainių pajėgumus elektrai Ukrainos reikmėms gaminti. D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija siekia padėti Ukrainai apsirūpinti energija, nes jos elektrinėms nuolat gresia Rusijos raketų atakos.

NATO viršūnių susitikimo Vašingtone komunikato projekte Ukrainos kelias į Aljansą apibrėžiamas kaip „negrįžtamas“. Apie tai pirmadienį CNN pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai. Klausimas, kokius tvirtus pažadus duoti Ukrainai dėl jos būsimos narystės NATO, tapo pagrindiniu 32 Aljanso narių diskusijų šaltiniu prieš šią savaitę Vašingtone vykstantį viršūnių susitikimą.

Jungtinės Valstijos pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Pekine aptarti karo Ukrainoje ir pridūrė, kad šis susitikimas neatrodo davęs naudos. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad ši kelionė „tikrai neatrodo produktyvi, kalbant apie bandymus padaryti ką nors Ukrainoje“. Pasak atstovo, tai kelia susirūpinimą.

Pirmadienį pranešta apie Kipre dingusią lietuvę, buvusią garsaus lenktynininko žmoną, Astą Jonušienę.  Naujienų portalas 15min.lt, remdamasis savo šaltiniais, skelbia, kad A. Jonušienė Kipre turėjo partnerį, su kuriuo prieš dingimą įvyko konfliktas.  15min.lt skelbia, kad A. Jonušienę pažinojusi moteris žinojo apie prieš dingimą įvykusį konfliktą.  „Jie pykosi liepos 1 ar 2 dieną.

Kinija ir Baltarusija netoli Lenkijos sienos rengia bendras karines pratybas, pranešė kinų gynybos ministerija. Pratybose daugiausia dėmesio bus skiriama kovos su terorizmu operacijoms, sekmadienį savo interneto svetainėje pranešė ministerija. Jos teigimu, šie mokymai „atitinka šių metų planą ir abiejų šalių abipusį susitarimą“. „Per mišrių komandų pratybas abiejų šalių kariai kartu vykdys įkaitų gelbėjimo operacijas ir kovos su terorizmu misijas“, – sakoma pranešime.

Graikijoje, vyriausybės duomenimis, šį birželį būta dvigubai daugiau miškų gaisrų nei tą patį praėjusių metų mėnesį. 2024 m. birželį šalyje liepsnojo 1 281 gaisras, palyginti su 533, registruotais 2023 m., pirmadienį sakė vyriausybės atstovas Pavlosas Marinakisas.

Ateinančius kelerius metus didžiausią grėsmę Švedijos ir jos sąjungininkių saugumui kels Rusija, pirmadienį paskelbtoje strategijoje pareiškė Stokholmas. Kilus susirūpinimui, kuris paskatino šalies kariuomenės vyriausiąjį vadą sausį perspėti švedus „psichologiškai ruoštis karui“, Švedija sustiprino savo nacionalinio saugumo politiką. „Negalima atmesti ginkluotos atakos prieš Švediją ar jos sąjungininkes“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje nacionalinio saugumo strategijoje.

Paryžiaus oro uostų darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos pirmadienį pranešė, kad paragino surengti streiką dėl ginčo, susijusio su darbuotojų premijomis olimpinių žaidynių metu. CGT, CFDT, FO ir UNSA streiką paskelbė liepos 17 dieną, kai bus likusios devynios dienos iki Paryžiaus olimpinių žaidynių pradžios, reikalaudamos, kad visi darbuotojai gautų premijas.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pirmadienį pirmą kartą po pasikėsinimo į jo gyvybę išvyko iš Bratislavos. Į darbą sugrįžęs premjeras apsilankė ūkyje Slovenska Nova Vesėje, į šiaurės rytus nuo sostinės. Jis drauge su žemės ūkio ministru Richardu Takaču ūkyje įvertino grūdų derlių. Trumpame R. Fico pareiškime sakoma, kad Slovakija nėra pasirengusi panaikinti draudimą importuoti žemės ūkio produktus iš Ukrainos, ir dėkojama ūkininkams už jų darbą.

Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį apsilankė Šiaurės Airijoje, abiem pusėms puoselėjant dideles viltis, kad po kelerius metus trukusios „Brexito“ sumaišties santykiai pagerės. K. Starmeris premjeru tapo penktadienį, Leiboristų partijai laimėjus visuotinius rinkimus.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) jungiasi prie Vengrijos premjero Viktoro Orbano buriamos frakcijos Europos Parlamente „Patriotai už Europą“. Tai pirmadienį tinkle X patvirtino vyriausybės atstovas Zoltan Kovacsas. Ši frakcija gali tapti trečia stipriausia jėga naujajame Europos Parlamente.

Prancūzų politikas Jordanas Bardella, Marine Le Pen patikėtinis ir jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis, vadovaus naujam kraštutinių dešiniųjų blokui Europos Parlamente, pirmadienį sakė jo nariai. 28 metų J. Bardella imsis vadovauti grupei „Patriotai už Europą“, kurią įsteigė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kuri siekia tapti trečia pagal dydį jėga EP, naujienų agentūrai AFP sakė prancūzų ir italų europarlamentarai.

Dar prieš „Ryanair“ lėktuvo su Ramanu Pratasevičiumi priverstinį nutupdymą Minske baltarusių spec. tarnybos kūrė planus, kaip diskredituoti demokratinių jėgų balsą šalyje. Jo vardu buvo nupirkti keli automobiliai, manoma, siekiant surengti provokacijas prieš opozicinį žurnalistą. Šioje veikloje tiesiogiai dalyvavo Baltarusijos ambasados Lietuvoje ir Lenkijoje darbuotojai, o išaiškinti schemą pavyko dėka lietuvių kontržvalgybininkų puikaus darbo.

Istoriniai Prancūzijos parlamento rinkimai baigėsi netikėta pergale. Nepaisant to, kad pirmajame ture pergalę išplėšė kraštutinių dešiniųjų partija su Marine Le Pen, vakar triumfavo Kairysis frontas. Dabartinis ministras pirmininkas Gabrielis Attalis jau paskelbė apie savo atsistatydinimą, o kas sudarys naują vyriausybę – neaišku.  Apie tai – TV3 žinių reportaže.   Liono gatvėse dešiniųjų ir kairiųjų šalininkai svaido vieni į kitus ugnį.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atmeta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketintų pulti NATO. „Joks rimtas žmogus negali kalbėti apie tai, kad Rusija ketina pulti NATO“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild“. Pulti NATO – ne tik Rusijai, bet ir kam kitam  pasaulyje – visiškai neįmanoma, nes tai pati stipriausia karinė organizacija pasaulyje, pabrėžė V. Orbanas. Tačiau, anot jo, būtina, kad NATO išlaikytų vienybę ir kad visi gerbtų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį.

Savaitgalį galingos audros praūžė kaimyninėje Lenkijoje ir Estijoje. Estijos didmiestis Tartu buvo užtvindyta galingo lietaus, be elektros visoje šalyje liko apie 10 tūkst. žmonių. Lenkų portalas „Onet“ skelbia apie „orų armagedoną“ Pakarpatės regione. Iki sekmadienio vakaro Pakarpatės regiono ugniagesiai gelbėtojai 130 kartų buvo išsiųsti šalinti virš regiono praūžusios audros padarinių. Daugiausia buvo šalinami nulaužti medžiai ir šakos, gulinčios ant elektros linijų laidų ir kelių.