Dabartinis ministras pirmininkas Gabrielis Attalis jau paskelbė apie savo atsistatydinimą, o kas sudarys naują vyriausybę – neaišku.
Apie tai – TV3 žinių reportaže.
Liono gatvėse dešiniųjų ir kairiųjų šalininkai svaido vieni į kitus ugnį. Paryžius po antrojo neeilinių parlamento rinkimų turo taip pat skendi chaose. Kai kurie protestuotojai sprogdina signalines raketas, mėto petardas ir dūmines bombas, puola policiją.
Kairiųjų jėgų šalininkai švenčia netikėtą koalicijos „Naujasis liaudies frontas“ pergalę. Koalicija įveikė ne tik E. Macrono centristų aljansą, bet ir M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų partiją.
Vos keliomis valandomis anksčiau Respublikos aikštėje buvo susirinkę apie 8 000 žmonių. Kai paaiškėjo rinkimų rezultatai, susirinkusieji džiūgavo ir net verkė iš laimės:
„Tegyvuoja Prancūzija, tegyvuoja Prancūzija! Gerai padirbėta, Prancūzija! Šalin „Nacionalinį susivienijimą“!“
„Palengvėjo. Siaubingai palengvėjo. Prancūzai susiėmė. Negalėjome leisti „Nacionaliniam susivienijimui“ laimėti.“
Sukurtas paskubomis
Kairiųjų aljansas, paskubomis sukurtas prieš pat rinkimus, jau užsitikrino 182 vietas parlamente. Nors šis rezultatas nesuteikė aljansui daugumos, radikalios kairiosios partijos vadovas Jeanas-Lucas Mélenchon jau iškėlė prezidentui keletą sąlygų.
„Prezidentas turi pasiduoti ir pripažinti šį pralaimėjimą, nebandydamas jo niekaip apeiti. Ministras Pirmininkas turi pasitraukti“, – sako kraštutinių kairiųjų partijos lyderis Jean-Luc Mélenchon.
Be to, pasak J. L. Melenchono, prezidentas turėtų uždegti žalią šviesą kairiesiems formuoti naują vyriausybę. E. Macrono alijansas „Kartu“ finišavo antras – centristai gavo 168 vietas parlamente. Ir nors šis rezultatas yra tris kartus didesnis nei jiems buvo prognozuota, premjeras vis tiek neneigia pralaimėjimo rinkimuose.
„Būdamas ištikimas respublikonų tradicijoms ir savo principams, įteiksiu prezidentui atsistatydinimo pareiškimą“, – teigia Prancūzijos ministras pirmininkas Gabriel Attal.
Šaltas dušas Marine Le Pen
Tačiau didžiausią šaltą dušą pajuto Marine Le Pen. Po pirmojo turo kraštutinių dešiniųjų partija buvo pirmoje vietoje, o jos dešinioji ranka Jordnas Bardella jau kalbėjo apie ministro pirmininko kėdę. Tačiau antrojo turo rezultatai nuvylė – „Nacionalinis susivienijimas“ iškovojo trečiąją vietą ir 143 vietas parlamente.
„Turėsime dar vienus metus nereguliuojamos imigracijos, dar vienus metus mažėjančios perkamosios galios, dar vienus metus mūsų šalyje augs nesaugumo jausmas. Bet jei mums reikia tai išgyventi, mes tai išgyvensime“, – aiškina Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
E. Macrono planas sutelkti žmones prieš kraštutinių dešiniųjų jėgas pasiteisino tik iš dalies. Iš tiesų rinkėjais susitelkė – jų aktyvumas buvo didžiausias per 40 metų. Balsavo beveik 67 proc. prancūzų. Tačiau kadangi trys partijos laimėjo palyginti vienodą balsų skaičių – kas bus toliau, kol kas neaišku.
„Šiuo metu nežinome, kas galėtų tapti ministru pirmininku ir kaip galėtų atrodyti ši vyriausybė. Tai yra pasidalijimas į tris dalis, dėl kurio reikės kompromisų, o jiems pasiekti prireiks šiek tiek laiko“, – sako „Ipsos“ apklausų vadovas Brice Tenturier.
Naujoji Nacionalinė asamblėja turėtų susirinkti po 10 dienų, tačiau liepos 26 d. Paryžiuje prasideda olimpinės žaidynės, todėl politiniai sprendimai greičiausiai bus priimti po didžiojo renginio.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
