Koronavirusas COVID-19

Norvegija penktadienį paskelbė iki balandžio 15-osios pratęsianti draudimą skiepyti bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, sveikatos apsaugos pareigūnams pareiškus, kad jiems reikia daugiau laiko ištirti galimam ryšiui tarp šio preparato ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų. „Sprendimas pratęsti [skiepijimo] „AstraZeneca“ vakcina pauzę – sunkus, bet teisingas.

Dar mėnesiui pratęsusi karantiną penktadienį Vyriausybė iki balandžio 7 d. vėl grąžino ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Nors šalies premjerė siūlė „mažiau bruzdesio“ per Velykas ir priešventiniu laikotarpiu, kiti stebėjosi, kodėl grįžtama prie jau išsisėmusių priemonių ir tik bandoma gyventojų kantrybė. Premjerė Ingrida Šimonytė paragino žmones per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvenama, ir taip šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Santaros klinikos penktadienį patenkino žinomo šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano Vytauto Kasiulevičiaus prašymą atleisti iš darbo po to, kai paaiškėjo jo sutuoktinės skiepijimo nuo COVID-19 aplinkybės. „Santaros klinikų administracija V. Kasiulevičiaus prašymą šiandien patenkino“, – BNS informavo gydymo įstaiga.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatytas 35 143 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis ir buvo trečią dieną iš eilės užfiksuotas didžiausias prieaugis nuo COVID-19 pandemijos pradžios, taip pat mirė 443 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 34 151 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį ir 520 mirusių pacientų.

Prancūzija penktadienį apkaltino Rusiją naudojant savo sukurtą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos „Sputnik V“ kaip įrankį skleisti Maskvos įtakai ir propagandai, o ne kaip priemonę kovoti su pasauline sveikatos krize. „Pagal tai, kaip ji yra naudojama, [ši vakcina] veikiau yra propagandos ir agresyvios diplomatijos, o ne solidarumo ir pagalbos sveikatos apsaugai priemonė“, – radijui „France Info“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Mažiausiai vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę yra gavę beveik 40 proc. 70-ies ir vyresnių gyventojų, poroje savivaldybių paskiepyta penktadalis visų gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. 80-ies ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje mažiausiai vieną skiepą gavo 38,9 proc. gyventojų, o 70–79 metų grupėje – 39,1 proc. gyventojų. Jaunesnių paskiepytų žmonių procentinė dalis yra gerokai mažesnė ir siekia kelis ar keliolika procentų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jie priklausė nuo 40 iki 99 metų grupėms, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, taip pat po vieną žmogų mirė 40–49, 60–69 ir 70–79 metų grupėse. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3529 žmonės.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti apsauginių veido kaukių dėvėjimo lauke kontrolę, ir perspėja, kad jeigu visuomenė nesilaikys nustatytų reikalavimų, gali būti grąžinta prievolė dėvėti kaukes ne tik patalų viduje, bet ir lauke.

Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad jiems nepavyko pasiekti prieš mėnesį iškelto tikslo per kovą paskiepyti didžiąją dalį 70 metų ir vyresnių žmonių, o viena iš priežasčių nurodo „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė vasario pabaigoje buvo išsakiusi lūkestį, kad kovo mėnesį bent pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių nei 70 metų, o tai leistų švelninti karantiną.

Nuo šeštadienio įsigalioja privalomo testavimo tvarka. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai ką anksčiau Vyriausybė tik rekomendavo daryti, dabar bus privaloma atlikti, nes privalomas testavimas yra įtvirtintas įstatymu. Dalis veiklų savo darbuotojų turės testuoti prieš jiems sugrįžtant į darbą, dalis tą daryti turės nuolat. Vyriausybė nusprendė, kokie darbuotojai galės dirbti tik iš anksto pasitikrinę, ar neserga koronavirusu.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 816 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 8496 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 297 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.

Vyriausybei atnaujinus judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad per Velykas gyventojai kelyje bus kontroliuojami taip, kaip per Kalėdas. Vyriausybė iki balandžio pabaigos pratęsė karantiną, o iki balandžio 6 dienos 24 val. pratęsė judėjimo ribojimus. „Atrodys taip, kaip atrodė per Kalėdas ir per savaitgalius atrodė.

Vakar, kovo 25 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitiko su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) laikinąja vadove Giedre Aleksiene. Susitikimo metu buvo aptarta NVSC darbo organizavimo principai ir lūkesčiai, įvertinti pastarojo meto veiklos pokyčiai, jau matomi rezultatai.  Pasak ministro, susitikimas teikia vilties ateityje dar labiau įgalinti NVSC atlikti reikšmingas funkcijas, kurios itin svarbios ekstremaliosios situacijos metu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina gyventojus per Velykas susilaikyti nuo judėjimo ir šeimos narių lankymo. Jos teigimu, apribojant gyventojų judėjimą gali pavykti lokalizuoti viruso mutacijų plitimą. Vyriausybė penktadienį pratęsė karantiną iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus iki balandžio 6 dienos imtinai. „Pirma žinia yra ta, jog Vyriausybė ragina per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvename, ir šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Lietuvoje iki balandžio pabaigos pratęsus karantiną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad jau kitą savaitę kartu su ekspertais tarsis dėl kitų galimų karantino pakeitimų. Jie būtų susiję su prekybos vietomis. Penktadienį Vyriausybė pratęsę karantiną iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus iki balandžio 6 dienos 24 val. „Pirmadienį taip pat rinksis ekspertų taryba.

Vyriausybė nusprendė, kokie darbuotojai galės dirbti tik iš anksto pasitikrinę, ar neserga koronavirusu. Privalomai, prieš pradedami darbą, testuotis turės, pavyzdžiui, grožio specialistai ir maitinimo įstaigų darbuotojai. Pedagogai ir medikai turės tikrintis periodiškai. Vyriausybės nutarime rašoma, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą bei užkirsti kelią galimų koronaviruso protrūkių atsiradimui, labai svarbu nustatyti visus užsikrėtusius šiuo virusu.

Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje auga sergamumas koronaviruso (COVID-19) infekcija, o anksčiau bangavęs pandemijos pagreitis jau kurį laiką yra pakilęs. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) epidemiologai pastebi, kad sergamumo rodikliai savivaldybėse primena praėjusių metų rudenį, kai šalyje stebėta antrosios epidemijos bangos pradžia. Pernai spalį du trečdaliai Lietuvos savivaldybių fiksavo didėjanti naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių.

Karantinas pratęsiamas iki balandžio pabaigos. Taip pat gyventojų judėjimas per Velykas bus apribotas, nes judėjimo ribojimai visje Lietuvoje pratęsti iki balandžio 6 dienos imtinai. Karantinas Lietuvoje galioja iki balandžio 30 d. 24 val., judėjimo ribojimas galios iki balandžio 6 d. 24 val. Tokius sprendimus penktadienio posėdyje priėmė ministrų kabinetas.

Preliminariais vertinimais, masinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso (COVID-19) prasidėtų birželį, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus. „Pagal naujausią prioritetinių grupių sąrašą mes laikytume, kad masinė vakcinacija prasidėtų, kai mes baigtume skiepyti pagrindines prioritetines grupes.

Moteris Floridoje, JAV, pagimdė, kaip manoma, pirmąjį vaiką, gimusį su COVID-19 antikūnais, po to, kai būdama nėščia gavo vakciną. Moteris, kuri yra sveikatos priežiūros darbuotoja, buvo pakviesta skiepytis „Moderna“ vakcina 36 nėštumo savaitę, ir po 3 savaičių pagimdė sveiką mergaitę, praneša „Guardian“. Antikūnai buvo rasti vos tik mergaitei gimus, išanalizavus virkštelės kraują.

Ministrų kabinetas penktadienio rytą ketina spręsti, kaip keisis karantino režimas. Nors ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė įvardinti konkrečių pamainų, ji užsiminė apie galimybę įvesti lokalius karantinus. Trečiadienį ministrų kabinetui nesiėmus spręsti tolimesnio karantino režimo, premjerė I. Šimonytė patikino, kad prie šio klausimo bus grįžta penktadienį ryte.

Seimo narys Paulius Saudargas pranešė, kad VUL santaros klinikoms dėl didėjančio pacientų skaičiaus srauto ir vėl reikia savanorių pagalbos. Kaip rašė politikas, ligoninės „jau tvinsta“, todėl visų žmonių prašo suprantingumo ir naudoti visas saugumo priemones, kad būtų išvengta skaudžios trečiosios bangos pasekmių. „Deja, mes vėl čia. Šiandien paskambino – nuo šio vakaro vėl reikia didesnių mūsų pajėgų kovidiniuose RITS‘uose. Vieną kartą mes TAI jau išgyvenome.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė papasakojo, kokia šiuo metu yra epidemiologinė situacija, kuomet yra stengiamasi atsekti sparčiai plintančius koronaviruso židinius.

Nuo sekmadienio kiekvienas asmuo, norintis atvykti į Vokietiją lėktuvu, prieš lipdamas į lėktuvą privalės parodyti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, pranešė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija, vyriausybei nerimaujant, kad per Velykas į Maljorką plūstels minios vokiečių turistų. Naująjį dekretą dar turi patvirtinti kanclerės Angelos Merkel kabinetas. Manoma, kad tai įvyks per artimiausias 24 valandas, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė ministerija.

Europos vaistų agentūra (EVA) pranešė, kad pirmadienį surinks ekspertų grupę detaliau ištirti atvejus, kai keliems „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso paskiepytiems asmenims susiformavo kraujo krešuliai. Vis dėlto Amsterdame įsikūrusi tarnyba praėjusią savaitę paskelbė, kad ši vakcina yra „saugi ir veiksminga“, ir nesusijusi su kraujo krešulių susidarymu. Medicinos ekspertų grupė ir du visuomenės atstovai įdės savo „papildomą indėlį į vertinimą“, sakoma EVA ketvirtadienio pranešime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vakcinų tiekimas Europos Sąjungoje yra pakankamai sklandus, o Lietuvoje „didžiojoje daugumoje atvejų tikrai patenkinamas“. „Vakcinų tiekimas yra palyginti sklandus, bendraujant su daugeliu gamintojų, išskyrus vieną. Šio gamintojo tiekiamos apimtys, deja, neatitinka tų anksčiau sutartų įsipareigojimų, todėl turime dėti visas pastangas, kad situacija būtų pagerinta“, – ketvirtadienį sakė Lietuvos vadovas.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 21-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva išlieka 14-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 20-ta ir 14-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 247 atvejus 100 tūkst.

Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie naują SARS-CoV-2 variantą, ir jie įtaria, kad jis gali būti sunkiau aptinkamas naudojant dabartinį standartinį PGR testą (imant tepinėlį iš nosiaryklės). Naujasis „Bretanės“ variantas, aptiktas Bretanės regione vakarų Prancūzijoje, buvo izoliuotas aštuonių ligoninėje paguldytų pacientų grupėje Lanione. Jiems visiems būdingi klasikiniai COVID-19 simptomai.

Danija ketvirtadienį pranešė pratęsianti skiepijimo britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ nuo COVID-19 pauzę, pareiškusi, kad vis dar neatmestinas ryšys tarp šio preparato ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų, nors Europos vaistų agentūra (EVA) leido jį naudoti. „Šiandien nusprendėme pratęsi mūsų pauzę dar trims savaitėms", – per spaudos konferenciją sakė Danijos sveikatos apsaugos valdybos direktorius Sorenas Brostromas.

Tolimesnius sprendimus dėl to, kaip galėtų keisti karantinas, premjerė Ingrida Šimonytė kartu su ministrų kabinetu žada priimti penktadienį ryte. Tiesa, ministrė pirmininkė nesiima įvardinti, apie kokius pakeitimus eina kalba, tačiau neslepia, kad sprendimai gali būti susiję ir su Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje. Ketvirtadienį Seime I. Šimonytė sulaukė žurnalistų klausimų apie tolimesnius planus dėl karantino režimo.

Koronaviruso plitimas šalyje neslopsta – į juodosios statistikos aukštumas toliau kyla Vilniaus miestas ir rajonas, o daugiau nei 2,5 karto šalies nustatomų naujų ligos atvejų vidurkį lenkia Širvintų rajonas. Jo merė Živilė Pinskuvienė neslepia, kad dalis žmonių paprasčiausiai nebesilaiko karantino reikalavimų. Visgi daug didesnį nerimą jai kelia ministro tvarka, dėl kurios „AstraZeneca“ vėl gulės šaldytuve.

Plintant gandams, kad abiturientai bus nuo Covid-19 skiepijami privalomai, antraip nebus prileidžiami laikyti egzaminų, ministrai skuba raminti – tai tik gandai. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seimo narė Orinta Leiputė teiravosi ministrų kabineto apie gandus dėl abiturientų skiepų. „Daugoka įvairių gandų. Vakar, užvakar mokyklų abiturientai gavo užpildyti informaciją dėl galimybės skiepytis, antikūnų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad pasibaigus Covid-19 pandemijai Lietuva susidurs su kitų – širdies ir kraujagyslių ar onkologinių – ligų iššūkiu, mat šioms problemoms šiuo metu tenka skirti mažiau dėmesio. Ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą valstietis Dainius Kepenis premjerės I. Šimonytės teiravosi, kodėl per pirmąsias 100 savo darbo dienų Vyriausybė nepasirūpino sveiko gyvenimo būdo ir natūralaus imuniteto skatinimu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino skiepijimo nuo koronaviruso prioritetus. Į juos įtraukti švietimo darbuotojai, moksleiviai, merai, kitos visuomenės grupės. Pagal naująją tvarką, baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatytas 34 151 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis ir buvo antrą dieną iš eilės užfiksuotas didžiausias prieaugis nuo COVID-19 pandemijos pradžios, taip pat mirė 520 anksčiau užsikrėtusių pacientų, visuomeninis radijas ketvirtadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 29 978 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 575 mirusius pacientus.

Pakeliui į patvirtinimą sparčiai žingsniuoja JAV biotechnologijų kompanijos „Novavax“ vakcina nuo COVID-19. Šia žinia pasidalinęs onkoimunologas Marius Strioga pasakoja, kuo ši vakcina skiriasi nuo jau registruotų. Kaip socialiniame tinkle pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga, šioje vakcinoje nėra nei sintetinių RNR molekulių, nei rekombinantinių virusinių vektorių.  „Novavax“ vakciną sudaro SARS-Cov-2 viruso rekombinantinis S baltymas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pamatuota atsakomybe vadina žinomo šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus sprendimą trauktis iš darbo Santaros klinikose, paaiškėjus, kad jo prašymu nuo koronaviruso su pirmaisiais medikais buvo paskiepyta jo žmona.

Ketvirtadienį kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiskiepijo antra vakcina nuo koronaviruso.  Apie tai D. Grybauskaitė pranešė „Facebook“. „Antras skiepas jau yra. Būkime visi sveiki!“ – socialiniame tinkle rašo kadenciją baigusi šalies vadovė.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad D. Grybauskaitė pirma vakcina pasiskiepijo kovo 4 dieną.  „Oficialiai tapus „senjore“ buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo.

Vis augant koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje, visų akys nukreiptos į Vilnių – čia situacija viena blogiausių. Vilniečius taip pat neramina ir kalbos apie galimą lokalaus karantino įvedimą. Tačiau ar ši priemonė atneštų realios naudos? Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Šiandien pradėti skiepyti Alytaus ir Marijampolės pataisos namų pareigūnai, taip pat Laivės atėmimo vietų ligoninėje esantys nuteistieji, kurie papuola į rizikos grupes skiepijamas prioriteto tvarka, tai yra, pagal amžių ir pagal tam tikras ligas. Iš viso pasiskiepijo 30 nuteistųjų, rašoma pranešime spaudai.  Jų galėjo būti ir daugiau, tačiau kai kurie nuteistieji – jau prasirgę Covid-19 infekcija, dar dalis buvo abejojančių. Jiems bus pasiūlyta skiepytis vėliau.

Lietuva balandį tikisi „ženklaus“ „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo koronaviruso siuntų padidėjimo, BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta. Per balandį, pasak A. Šukstos, galima laukti apie 40 proc. augimo. „Jeigu dabar yra apie 40 tūkst., tai galima laukti apie 40 proc. padidėjimo“, – BNS teigė ji. Ji pabrėžė, kad tai preliminarūs duomenys pagal tai, ką šiuo metu pateikia gamintojas.

Koronaviruso situacija Lietuvoje vėl prastėja. Fiksuojamas per parą nustatomų koronaviruso atvejų augimas, o Vyriausybė jau kalba, kad karantino atlaisvinimų geriausiu atveju galima tikėtis tik po Velykų. Socialinėje erdvėje vis dažniau kalbama, kad nuo suvaržyto gyvenimo žmonės jau pavargo, todėl ribojimai – nebeveikia. Ketvirtadienį buvęs premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje išplatino viešą kreipimąsį į dabartinę Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Nuo pandemijos pradžios bankroto procesą turėjo inicijuoti daugiau nei 2,1 tūkst. Lietuvos įmonių, nors realiai bankrutavo tik 669, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ tyrimas. Pasak „Scorify“, įvertinus įmones pagal 2019 ir 2018 metų bankroto požymius ir faktinį jų skaičių, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,4 tūkst. įmonių „zombių“, išlikusių tik dėl valstybės pagalbos.

Šiuo metu nuo koronaviruso (COVID-19) yra pasiskiepiję 54 Seimo nariai, o kitos savaitės pradžioje pasiskiepijusių turėtų būti 91, ketvirtadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovės vertinimu, toks pasiskiepijusių parlamentarų skaičius leis Seimui „pakankamai saugiai dirbti“ gyvai. Seime yra 141 parlamentaras.

Žinomas Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius nusprendė trauktis iš pareigų, kai paaiškėjo, kad jo prašymu nuo koronaviruso su pirmaisiais medikais buvo paskiepyta jo žmona. „Aš pripažįstu savo kaltę ir prisiimu visą atsakomybę už tą skiepų istoriją“, – feisbuke ketvirtadienį parašė V. Kasiulevičius.

Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 11 tūkst. 156 žmonės, antrą – 4891 žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 300 tūkst. 811 asmenų, abiem – 136 tūkst. 777. Į Lietuva pristatyta 503 tūkst. 105 vakcinos dozės, iš jų sunaudota 437 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 769 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 902 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 278,8 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,4 procento.

Britų ir švedų vaistų gamintoja „AstraZeneca“ trečiadienį trimis procentiniais punktais sumažino savo vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumo lygį, amerikiečių pareigūnams išreiškus susirūpinimą, kad paskelbti bandymų JAV duomenys buvo „pasenę“. Dabar kompanija nurodo, kad jos vakcinos veiksmingumas, kalbant apie apsaugojimą nuo bet kokių COVID-19 simptomų, yra 76, o ne 79 procentai.