Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos tėvas Julius Sabatauskas yra Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys. Jis klausimo svarstymo pradžioje Seimui pareiškė nuo klausimo nusišalinantis ir balsavime nedalyvausiantis.
Kelia klausimus dėl seksualinės orientacijos
Seimo narys darbietis Mindaugas Puidokas iš Seimo tribūnos tvirtino sulaukęs neįvardintų organizacijų skundų dėl kandidatės į lygių galimybių kontrolieres.
„Man nekelia abejonių kandidatės ekspertinės, teisinės žinios. Vis tik privalau įgarsinti dalies visuomenės balsą. Į Seimo narius kreipėsi grupė organizacijų, prašydamos nepritarti B. Sabatauskaitės skyrimui lygių galimybių kontroliere.
Asmeniškai taip pat gavau analogiškų raginimų, kuriuose organizacijos ir aktyvūs piliečiai reiškia rimtą susirūpinimą, argumentuodami tuo, kad daugiausiai bus atstovaujama tik viena žmonių grupė“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo M. Puidokas.
Jos teigimu, jam adresuotuose laiškuose tvirtinama, kad dirbdama Žmogaus teisių centre B. Sabatauskaitė „aktyviausiai dirbo LGBTQ poreikių srityje“.
„Galiausiai iš viešos erdvės buvo pateikta informacija dėl pretendentės 2015 metais galimai sudarytos santuokos su tos pačios lyties asmeniu užsienyje. Tai yra tam tikros abejonės, kurių pati kandidatė iki šiol neišsklaidė.
Galbūt informacija, paskelbta viešumoje, yra neteisinga. Bet manau, kad mes turime reikalauti iš aukščiausių valstybės pareigūnų atvirumo, skaidrumo, tam, kad žinotume, ar jų veiksmai visada yra teisėti“, – kalbėjo M. Puidokas.
Jis ragino kolegas parlamentarus susilaikyti arba nepalaikyti B. Sabatauskaitės kandidatūros.
Nepalaikyti B. Sabatauskaitės kandidatūros siūlė ir valstietis Valius Ąžuolas.
„Mes gavome daug argumentų, kreipimųsi iš visuomenės, kodėl ši kandidatė nėra tinkama eiti šias pareigas ir kas atsitiks šią kandidatę paskyrus į šias pareigas. Ji gins visų lygias galimybes, o ypač gėjų ir lesbiečių, todėl negalime jos tvirtinti“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Įžvelgia diskriminaciją
Reaguodamas į viešai kandidatei išsakytą kritiką, Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas tai vadino diskriminacija.
„Aš tokių nuogąstavimų nesuprantu. Aš manau, kad jie yra inspiruoti bendro emocinio konteksto, kuris šiandien yra ištikęs Lietuvą. <...> Aš manau, kad čia būtent ir pasireiškia tam tikra diskriminacija asmens vienu iš tų požymių, kurie minimi įstaigos veiklos apimtyse.
Tam, kad tokios diskriminacijos nebūtų Lietuvos mastu, turime visi čia, Seime, nuoširdžiai kovoti“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jam antrino ir socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė.
„Tikslu būtų pasakyti, kad šiandien mes šiame Seime laikysime lygių galimybių ir demokratijos egzaminą“, – teigė D. Šakalienė.
Jos teigimu, net B. Sabatauskaitės kritikai, tokie kaip M. Puidokas, sutinka, kad dėl kandidatės kompetencijų nekyla jokių abejonių. D. Šakalienės tvirtinimu, dalis politikų remiasi sąmokslo teorijomis ir gandais užuot rėmęsi B. Sabatauskaitės patirtimi ir kvalifikacija.
„Jei šiandien būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti kompetentingo, kvalifikuoto žmogaus <...> vien tik dėl to, kad tas žmogus kažkam pagal kažkokias keistas teorijas atrodo kitoks nei mes ar kitoks nei dauguma, mes tokiu atveju nebūtume toli nuo Baltarusijos ar kitų autoritarinių režimų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Pasak jos, niekas negalėtų pasakyti, kad B. Sabatauskaitė per savo karjerą elgėsi šališkai ar neskaidriai. Birutė Sabatauskaitė dirba Lietuvos žmogaus teisių centre nuo 2010 m. Centro direktore ir advokacijos vadove ji tapo 2013 m.
Šiose pareigose ji organizavo tyrimus apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, teikė pastabas teisės aktams, rengė ir vadovavo įvairiems projektams lygių galimybių tema, organizavo ir vedė mokymus lyčių lygybės, nediskriminavimo, smurto artimoje aplinkoje įveikimo ir prevencijos klausimais.
