Koronavirusas COVID-19

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Antradienio rytą prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje, kuriame buvo aptarta epidemiologinė situacija Lietuvoje.  Po susitikimo duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad šiame susitikime buvo pateikta daug įdomios informacijos, tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį į mirčių statistiką Lietuvoje.  „Mano dėmesį patraukė skaidrė apie perteklines mirtis 2020 metais.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad Vilniuje nuo COVID-19 paskiepyta jau dauguma 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų. Šioje amžiaus grupėje, anot mero, galima bandyti kalbinti pasiskiepyti tik nedidelę dalį nepasiskiepijusių žmonių, mat jie paprasčiausiai atsisako skiepytis. R. Šimašius tikisi, kad Vilniaus mieste per šią savaitę pavyks suskiepyti turimas 42 tūkst. vakcinų dozes. „Kaip mes puikiai matome, situacija Vilniaus regione yra sudėtinga.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sako, kad po vakcinų perskirstymo Vilniaus miestui jo vadovaujama savivaldybė neteko 356 skiepų, kuriais buvo planuota baigti senjorų ir mokytojų skiepijimą. „Aš tai vertinu kaip nesusipratimą, nes mes vakcinuojame visai neblogai, šiandien būtume virš 300 vakcinų suskiepiję ir pabaigę skiepyti senjorus bei mokytojus. Taip negerai, nesidžiaugiu“, – BNS antradienį sakė S. Obelevičius.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, kitiems miestams skirtų vakcinų atidavimas Vilniui buvo neišvengiamybė, kadangi sostinės regione per savaitgalį kritiškai užsipildė ligoninės. Vyriausybės vadovės teigimu, situacija kinta nuolat, tad centrinė valdžia neturi tokios prabangos, kad apie vakcinų perskirstymą galėtų informuoti kelias savaites prieš. „Vertiname kaip neišvengiamybę“, – paklausta, kaip žiūri į vakcinų perskirstymą, Seime susirinkusiems žurnalistams atsakė premjerė.

Vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad būdas, kaip sostinei skirta papildomų vakcinų nuo koronaviruso, yra nepriimtinas. „Papildomų vakcinų skyrimas padės valdyti prastėjančią situaciją, tačiau būdas kaip jos buvo skirtos – nepriimtinas. Kažkas iš vidurinės grandies sprendimų priėmėjų „pakišo“ sveikatos apsaugos ministrą ir Vyriausybę“, – antradienį BNS raštu perduotame komentare teigė Vilniaus meras.

Nors Lietuvai kol kas pavyko išvengti pesimistinio COVID-19 atvejų scenarijaus, kuomet naujų atvejų skaičius kasdien siektų ir po 3 tūkst., mokslininkai vis dar neatmeta tokios galimybės. Tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, jau liepos pradžioje pasieksime masinį imunitetą, o tuomet situacija turėtų sparčiai gerėti. „Pesimistinio scenarijaus, kur atvejų skaičius galėjo siekti 3 tūkst., mes nepasiekėme, galime tuo pasidžiaugti.

Lietuvos mokslininkai pastebi, kad pastaruoju metu šalyje COVID-19 užsikrečia vis jaunesni pacientai. Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, 50 metų amžiaus ir jaunesnių pacientų skaičius išaugo nuo pusės iki dviejų trečdalių visų koronaviruso atvejų. „Keičiasi amžiaus struktūra tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. Jeigu sausio-vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc.

Prezidentūra teigia, kad Lietuva COVID-19 pandemijoje pasiekė kryžkelę. Prezidentūros teigimu, esminis lūžis bus pasiektas tuomet, kai Lietuvoje bus vakcinuota bent pusė šalies gyventojų. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikime įvertinta pandemijos raida Lietuvoje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, apžvelgti naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai.

Masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis žmones kviečiant pagal jų amžių, sako sveikatos apsaugos ministras. „Matyt, tas mūsų darbinis žargonas „masinė vakcinacija“ gal ir nėra pats tinkamiausias. Matyt, ji bus labiau etapinė. Judėjimas link jaunesnių amžiaus grupių. (...) Leisimės amžiaus grupėmis žemyn. Jokia IT sistema negalėtų atlaikyti tokios apkrovos, jei tą pačią dieną jungtųsi prie sistemos visi šalies gyventojai“, – LRT radijui antradienį sakė Arūnas Dulkys.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9792 molekuliniai (PGR) ir 9713 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 532,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.

 Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sprendimas Vilniui perskirstyti anksčiau kitiems miestams suplanuotas vakcinų dozes priimtas dėl ypatingai blogos epidemiologinės situacijos. „Vakcinos buvo skirtos todėl, kad Vilniuje šiuo metu yra ypatinga sudėtinga situacija, išskirtinai sudėtinga. (...) Vilniuje pildosi lovos. Reanimacijos (lovos – BNS) jau pasiekė gruodžio situaciją, kada Lietuva pagal sergamumą buvo pirma pasaulyje“, – lrt radijui antradienį aiškino ministras.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų bando kilti į žygius prieš valstybę. Apie 200 tėvų su plakatais pirmadienį buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. O mokinių interesams atstovaujanti organizacija Tėvų forumas skelbiasi surinkusi keliolika tūkstančių eurų aukų ir žada kreiptis į teismą.

Šalies savivaldybės kaip reikiant susipešė dėl skiepų. Iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos perskirstytos Vilniui. Šiaulių meras Artūras Visockas širsta, mat pusantro tūkstančio „Pfizer“ skiepų negaus vietos gyventojai, jiems atšaukiamos registracijos. O kol merai pykstasi, Vilnius jau ruošiasi masinei vakcinacijai – „Litexpo“ parodų rūmuose įrengta 50 vakcinavimo kabinų, per dieną planuojama paskiepyti tūkstančius žmonių.  Vilniuje duris atvėrė dar vienas vakcinacijos centras.

Atlaisvinus karantiną daugiau privilegijų bendrauti ar lankyti pacientus numatyta ir COVID-19 persirgusiems ar pilna schema vakcinuotiems asmenims. Vis dėlto tai piktina tokių teisių negaunančius gyventojus, kurie turi antikūnų, kas rodo, jog jie sirgo šia infekcija, nors oficialios ligos diagnozės ir neturėjo. Jokių privilegijų tokiems asmenims nenumatyta ir planuojamame įdiegti galimybių pase.   Štai labai gyvenimiška situacija.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti naujas vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams beveik pusę jų – 46 tūkst. 512 dozių, pirmadienio vakarą informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Toks sprendimas papiktino Šiaulių miesto merą Arūną Visocką, kuris savo mintimis pasidalijo „Facebook“ paskyroje. Anot jo, Šiauliuose gyvenantys žmonės – tokie pat, kaip ir Vilniuje.

Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti naujas vakcinų siuntas ir skirti sostinės vakcinacijos centrams beveik pusę jų – 46 tūkst. 512 dozių, pirmadienio vakarą informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Apie šį sprendimą ministerija informavo po to, kai kelių savivaldybių merai pranešė, jog dėl vakcinų perskirstymo sostinei jų savivaldybėse dalies suplanuotų skiepijimų šią savaitę nepavyks atlikti. Anot ministerijos, dalis šio kiekio – 19,8 tūkst.

Sekmadienį Kaune nuo COVID-19 mirė pirmasis Kalėjimų departamento pareigūnas.  Kaip pranešė departamentas, infekcinė liga pasiglemžė 1994-aisiais tarnybą pradėjusį Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą Liną Valinskį.  „Kalėjimų departamento vadovybė ir kolegos nuoširdžiai užjaučia pareigūno šeimą ir artimuosius dėl netikėtos ir skaudžios netekties“, – rašoma pranešime.

Pasaulyje kiekvieną dieną paskiepijant vis daugiau žmonių nuo koronaviruso vis daugiau kalbama, kad tai – vienintelis bilietas į laisvę.  Tačiau profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad yra dar vienas svarbus momentas.  „Skiepai nuo COVID-19 ligos viešoje erdvėje pristatomi kaip vienintelis „bilietas į laisvę“, tačiau niekas per daug nepaaiškino, jog šio rezultato turėtų būti siekiama įgyvendinant atitinkamą vakcinacijos strategiją.

Pasaulyje įsibėgėjant vakcinacijai vis pasigirsta kalbos apie galimus rimtus šalutinius reiškinius. Štai ir Izraelyje kalbama apie dešimtis atvejų, kai vakciną gavusiems žmonėms įvyksta širdies raumens uždegimas.  Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad kol kas nėra įrodymų, kad tai būtų susiję su vakcina, tačiau tokia galimybė neatmetama.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis, sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK 19-oje šalių mažėjo, 12-oje augo, o Danijoje mažai keitėsi.  Apačioje pateikiami situacijos pokyčiai (ECDC skelbiamais duomenimis, sergamumas 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis), rašoma pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto, ar į mokyklas grįžtantiems mokiniams nereikėtų leisti mokytis ne klasėse, o atvirose miesto vietose. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad taip vaikai galėtų ne tik mokytis, bet kartu ir pažinti miestą. Praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad sprendimai dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į klases turėtų būti priimami jau netrukus.

Pirmadienį Vilniuje „Litexpo“ parodų centre atidarytas didžiausias vakcinavimo centras šalyje. Nors registruotis skiepui šiame centre jau galima, tačiau vakcinavimo procesas nevyksta taip sparčiai, kaip galėtų. Taip yra dėl to, kad susiduriama su vakcinų trūkumu, taip pat pradeda stigti ir personalo – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pavasarį sprogstant medžiams ir kitiems augalams, ženkliai padidėja žiedadulkių koncentracija ore, o tai išprovokuoja pavasarinės alerginės slogos simptomus. Deja, šiemet pavasarinės alergijos sezonas sutampa su COVID-19 infekcijos plitimu. Pasak Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, pagrindinį dėmesį pelnytai skiriant grėsmingos infekcijos pažabojimui, reikėtų nepamiršti ir pavasarinės alergijos, kurios simptomai labai panašūs į peršalimo.

Nuo koronaviruso bent viena doze jau paskiepyti 6 tūkst. 662 arba 44,4 proc. pareigūnų, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Šią savaitę turime beveik 45 proc. pareigūnų, paskiepytų pirmąja skiepo doze, taigi artėjame prie pusės. Be to, pradėti skiepyti ne tik pareigūnai, bet ir civiliai asmenys, dirbantys tarnybose“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienį į Lietuvą atvežta iki šiol didžiausia vakcinos nuo COVID-19 siunta – gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ atgabeno 105,3 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šios dienos Lietuva buvo gavusi 612,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos „Comirnaty“ dozių, gyventojams skiepyti sunaudota 602,9 tūkst. dozių. „Atvykus naujai „Comirnaty“ siuntai, visų keturių gamintojų pristatytų vakcinų skaičius perkopė milijoną ir sudaro 1 mln. 35 tūkst.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 238 žmonės, antrą – trys, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 631 tūkst. 295 asmenys, abiem – 247 tūkst. 129. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 48,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 62 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 42,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 930 tūkst.

Medicinos darbuotojų dienos išvakarėse LSMU Kauno ligoninėje tvyro ne vien šventiškos mintys – panašu, kad medikų laukia dar netrumpa maratono atkarpa, kol nebus paskiepyta didesnė dalis visuomenės. LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas interviu apie vienos didžiausių COVID-19 ligoninės aktualijas pabrėžė, kad dabar labai svarbu rasti balansą tarp kovos su pandemija ir kitų ligų gydymo, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms, po vieną – 70–79, 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3857 žmonės.

Premjerė Ingrida Šimonytė toliau keliauja po Lietuvą – ragina skiepytis ir antivakserius, ir senjorus, kurie dvejoja dėl vakcinų. Tiesa, po vizito Trakų rajono savivaldybėje Šimonytė pripažino karčia tiesą – ir čia yra tokių gyventojų kurie vis dar laukia „Sputnik“ vakcinos ar skiepų  bijos labiau nei mirties. O rusiškų skiepų besitikintiems žmonėms premjerė kartoja – Lietuva šios vakcinos nepirks.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 514 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3953 molekuliniai (PGR) ir 2489 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 538,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 241 tūkst.

Siekiant į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus, būtų galima ne tik plėsti savivaldybių testavimo apimtis, bet ir leisti šiuos testus atlikti vaistinėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Šiuos klausimus bei apmokėjimą už tokius testus pirmadienį turėtų aptarti Vyriausybės nariai. Ekonomikos ministrė teigia, kad bent dalis testų galimybių pasui turėtų būti apmokami valstybės.

Farmacijos kompanija „Moderna“ sekmadienį pristatė į Lietuvą aštuntąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 10800 vakcinos dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šios vakcinos per dvi dienas bus paskirstytos savivaldybėms. Iki šios dienos Lietuva gavo 81,6 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 73,6 tūkstančiai. Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 630,7 tūkst. gyventojų, arba 22,5 proc. visuomenės.

Londone milžiniškas antivakserių protestas baigėsi kruvinais susirėmimais su policijos pareigūnais. Protestuotojai Britanijos sostinėje policijos pareigūnus apmėtė buteliais, kibo į atlapus. Protestas prieš karantino suvaržymus vyko ir Vokietijoje. Aršias protestuotojų grumtynes su policija liudininkai filmuoja Londono Haid parke. Susirėmimas įvyko vakar vakare, netrukus po to, kai centrinėmis sostinės gatvėmis praėjo didelė karantino priešininkų ir  antivakserių eisena.

Lietuvoje įsibėgėja miškasodis, nors pandemija neaplenkia ir jo – dėl saugumo reikalavimų didėja darbų kaštai, o žmonės negali dalyvauti ir susipažinti su medžių sodinimo svarba, apgailestauja miškininkai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teigimu, šiemet bus įveista ir atkurta 10 tūkst. ha miško – miškininkai planuoja pasodinti 30 mln. vienetų sodinukų. „Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, pasodindavo net apie 400 tūkst. medelių“, – pranešime sakė įmonės vadovas Valdas Kaubrė.

Praėjus mažiau nei penkiems mėnesiams po pirmųjų masinio skiepijimo nuo COVID-19 programų įgyvendinimo pradžios, pasaulyje jau suleista per 1 mlrd. koronaviruso vakcinų dozių, parodė naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti oficialių šaltinių duomenimis. Iki šeštadienio 20 val. 45 min. Lietuvos laiku 207 šalyse ir teritorijose buvo suleista mažiausiai 1 002 938 540 vakcinų dozių. Daugiau kaip pusė, arba 58 proc., dozių buvo suleista trijose šalyse – Jungtinėse Valstijose (225,6 mln.

Nors Lietuvoje COVID-19 pandemija tęsiasi jau ilgiau nei metus, tik dabar atsirado galimybė suteikti gydymą tiems, kuriuos kamuoja liekamieji šios ligos požymiai. Tyrimų duomenimis, kas penktas šiuo virusu persirgęs žmogus turi „pokovidinį“ sindromą. Net 70 proc. jų – moterys. Vieningo apibrėžimo, kas yra „pokovidinis“ sindromas dar nėra. Tačiau bendrai sutarta, kad tai tie simptomai, kurie pasireiškia persirgus ūmia koronaviruso forma.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 729 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 59 molekuliniai (PGR) ir 6619 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 539,5 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Nuo pirmadienio veiklą atnaujinantys sporto klubai sako, kad atidarymo jiems reikėjo kaip gryno oro, bet tuo pat metu neslepia apmaudo, jog klubuose vis dar negali veikti baseinai. Jie galės kol kas veikti tik viešbučiuose ir sanatorijose – tai turėtų pagyvinti kurortų  viešbučių padėtį.

Irako sostinėje sekmadienį kilus gaisrui vienos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame buvo gydyti COVID-19 užsikrėtę pacientai, žuvo mažiausiai 23 žmonės. Gaisras kilo po sprogimo, kurį sukėlė „gedimas deguonies balionų saugykloje“, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltiniai ligoninėje.

Trečdalis respondentų mano, kad kad buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga koronaviruso krizę valdė geriau nei dabartinis ministras Arūnas Dulkys, tačiau daugiau nei 40 proc. apklaustųjų negalėjo apsispręsti, kuris politikas šį darbą atliko geriau, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kuris sveikatos apsaugos ministras geriau atlikooperacijų vadovo pareigas, valdant pandemiją.

Ištyrus dar žiemą pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavusių Kauno klinikų medicinos darbuotojų nepageidaujamas reakcijas į skiepą paaiškėjo, kad net daugiau kaip pusė jų susidūrė su vienokio ar kitokio stiprumo reiškiniais. 2,6 proc. jų dėl būklės kreipėsi į gydymo įstaigas. Be kita ko, patyrusieji ryškesnes reakcijas turėjo didesnį imuninį atsaką. Tokius tyrimo duomenis konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ pristatė Kauno klinikų Šeimos klinikos prof. dr.

Diskusija apie privalomą vaikų skiepijimą yra reikalinga sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) nusprendus, kad toks skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu. „Diskusija apie privalomą vaikų skiepijimą yra reikalinga“, – ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė Aistė Šuksta.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 449 molekuliniai (PGR) ir 6971 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst.

Nuo pirmadienio, balandžio 26 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Seišelių, o atvykstantiems iš Bulgarijos, Čekijos, Jordanijos, Juodkalnijos, Kosovo ir Libano galios įprasti izoliacijos reikalavimai. Keliautojai, grįžtantys į Lietuvą, privalės užsiregistruoti NVSC ne anksčiau, nei 48 val. iki kelionės pradžios.