Koronavirusas COVID-19

Vilniaus miesto savivaldybė penktadienio vakarą pranešė, kad tiems vilniečiams, kurių vaikai nuo balandžio 26 dienos turėjo grįžti į mokyklas, teks šiek tiek pakentėti – mat įvyko nesusipratimas ir tėvai negali savo atžalų užregistruoti antigenų testui telefonu 1808 ar internetu 1808.lt.

Nuo COVID-19 „AstraZeneca“ pasiskiepijusiems mokytojams sudaryta galimybė pasiankstinti antrojo skiepo datą, tačiau leisti terminą susitrumpinti visiems nėra planuojama, sako Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kadangi mokytojai aktyviai testuojasi po pirmo skiepo – testavimas išlieka, kol asmuo bus paskiepytas dviem vakcinos dozėmis – tokiu būdu jie užima mobilių punktų vietas ir kitiems gyventojams sunkiau būna gauti tą testą.

Dalis savivaldybių likus vakcinos jau skiepija 55-erių ir vyresnius gyventojus, tokių savivaldybių artimiausiu metu daugės, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. Vilniaus savivaldybė savaitės pabaigoje yra sudariusi galimybę skiepytis šios amžiaus grupės gyventojams. „Natūralu, kad savivaldybės leidžiasi prioritetais žemyn ir tada skiepija šią amžiaus grupę.

Lankydamasi Kaišiadoryse premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jau netrukus vakcinacijos procesas pereis prie jaunesnių asmenų skiepijimo. Vyriausybės vadovė taip pat pranešė, kad sprendimai dėl 5–11 klasių mokinių grąžinimo į mokyklas laukia jau šį trečiadienį. „Kaišiadorys yra ta savivaldybė, kiek gauna, tiek suskiepyja per savaitę. Akivaizdu, kad jeigu būtų didesni tiekimai, tai būtų didesni ir mastai.

Gamintojui pakeitus „Moderna“ vakcinos tiekimo Lietuvai tvarką, teko atšaukti arba nukelti daliai žmonių suplanuotą skiepijimą šia vakcina. Dalis vilniečių ir kauniečių sulaukė pranešimų, kad jų registracija kitą savaitę skiepytis nuo COVID-19 anuliuojama. „Atsirado „Modernos“ vakcinos sutrikimų. (...) Gamintojas informavo, kad užuot siuntą pristatęs vieną savaitę, jis išskaido ją į dvi savaites. Vieną siuntą gauname šį sekmadienį, kitą gausime dar po savaitės.

Nors naujų Covid-19 atvejų šalyje daugėja, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tikslas iki vasaros vidurio paskiepyti didžiąją dalį šalies gyventojų išlieka. Prezidentas taip pat sako esantis už laipsnišką, atsargų ir konkrečiomis priemonėmis grįstą karantino atlaisvinimą. Penktadienį prezidentas G. Nausėda lankėsi Mažeikių viešojoje bibliotekoje, Šeirės pažintiniame take Plateliuose. Po vizito Plateliuose surengta prezidento spaudos konferencija.

Europos Sąjungos skiepijimo nuo koronaviruso programa iki liepos pabaigos užtikrins pakankamai vakcinų dozių, kad būtų galima paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų, penktadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė anksčiau prognozavo, kad tokį tikslą pavyks pasiekti iki rugsėjo pabaigos, bet paskelbė apie naują terminą, apsilankiusi gamybos apimtis išplečiančiame Belgijos fabrike. „Esu tikra, kad jau liepos mėnesį turėsime pakankamai dozių paskiepyti 70 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė šalies sveikatos priežiūros tarnybos vadovės siūlymui ateinantį mėnesį paskelbti 10 dienų nedarbo laikotarpį, siekiant sulėtinti koronavirusinės infekcijos plitimą. „Jei manote, kad tai būtina – gerai, taip ir padarysime. Šiandien pasirašysiu atitinkamą įsaką“, – per televiziją transliuotame susitikime sakė valstybės vadovas, komentuodamas „Rospotrebnadzor“ vadovės Anos Popovos siūlymą.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl maždaug 912 tūkst. eurų vertės apsaugos priemonių trūkumo.  Pasak prokuratūros, tyrimas, susipažinus su pirmine Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pateikta informacija, pradėtas tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto vagystės.

Europos Sąjunga (ES) kuria žaliąjį pasą, leisiantį laisviau keliauti tarp ES valstybių narių, planuojama, kad jis turėtų pradėti veikti jau vasarą. Tačiau neseniai Lietuvoje buvo pristatyta idėja kurti galimybių pasą, leisiantį pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą koronaviruso testą turintiems gyventojams atverti daugiau veiklų.

Vis labiau švelnėjant karantinui, bet kylant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė savo planų nekeičia. Anot premjerės, situaciją ketinama valdyti masiniu testavimu ir vakcinavimu. „Ir toliau planas yra tas pats, koks iki šiol buvo. Stebėti situaciją, keisti reguliavimą, kai reikia.

Kitą savaitę Lietuvą turėtų pasiekti apie 130 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, tačiau didelė dalis jų bus skirta revakcinacijai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kitą savaitę pirmadienį turėtų būti apie 100 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, tačiau turint mintyje, kad kaip tik kitą savaitę sueis trys savaitės rekordinei povelykinei skiepijimo savaitei, tai labai didelė dalis tų vakcinų bus skirta perskiepijimui ir plėtrai vakcinų nebus tiek daug“, – žurnalistams penktadienį sakė premjerė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir gyventojai, laukiantys galimybės pasiskiepyti nuo COVID-19, norėtų didesnių vakcinacijos tempų, tačiau galime pagrįstai didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, bent viena vakcinos doze jau paskiepijusi penktadalį savo gyventojų. Kad pasiektų paciento petį, vakcina turi įveikti ilgą kelią ir reikalauja ne tik vienos šalies pastangų.

Lietuvos kariuomenėje šią savaitę pradėta personalo vakcinacija. Kaip penktadienį pranešė kariuomenė, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, kiekvieną savaitę kariuomenė gaus tam tikrą „AstraZeneca“ vakcinos kiekį, kuris paskirstomas po visas pagrindines Lietuvos kariuomenės įgulas. Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintus prioritetus, šiuo metu skiepijami budinčių pajėgumų kariai ir kariai vykdantys svarbias užduotis, kurioms atlikti būtinas bendravimas su kitais asmenimis.

Kol Indijoje fiksuojami rekordiniai užsikrėtimai koronavirusu, Lietuvoje situacija išlieka stabili. Kasdien fiksuojama daugiau, kaip 1 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, o tuo pat metu vakcinuojama tūkstančiai žmonių. Visuomenėje jau pradėta diskutuoti apie galimybę įvesti galimybių paso idėją. Mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo mintimis. Jis atkreipia dėmesį, kad siūloma į galimybių pasą įvesti ir neigiamą COVID-19 testą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 90–99, 60–69 ir 50–59 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3833 žmonės.

Nuo balandžio 26 d. pradeda dirbti sporto klubai. Skelbiama, kad, pavyzdžiui, dauguma „Impuls" narysčių bus atnaujintos automatiškai.  Sporto klubų tinklas pranešime rašo: „kadangi pagal LR Vyriausybės sprendimus negalime atnaujinti baseinų paslaugų, visiems klientams suteiksime 50% nuolaidą iki kol šios veiklos ir vėl bus leidžiamos". Už balandžio mėnesio 5 dienas narystės mokestį planuojama pateikti kartu su gegužės mėnesio sąskaita.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 53 žmonės, antrą – 9608, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 610 tūkst. 150 asmenų, abiem – 237 tūkst. 585. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 47,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 61,4 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 41 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 919 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1278 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 534. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 239 tūkst. 263 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 855 asmenų. Pasveikusiųjų – 215 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), gaudama vis daugiau klausimų iš oro transportu į Lietuvą atvykstančių žmonių, informuoja apie dabar galiojančią tvarką ir reikalavimus bei teikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Nuo ketvirtadienio COVID-19 liga persirgę arba nuo jos pilnai paskiepyti gyventojai gali aplankyti ligoninėje gulinčius artimuosius. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad pacientų lankymui reikės gauti leidimą, o atvykus pateikti reikiamus dokumentus bei laikytis įstaigoje nustatytos pacientų lankymo tvarkos. Jeigu paskiepytas arba persirgęs gyventojas nori aplankyti COVID-19 pacientus gydančioje įstaigoje gulintį asmenį, jis turi gauti šio asmens gydančio gydytojo leidimą.

Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys. Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.

Nors užsikrėtimų skaičius kievieną dieną vis dar didelis, profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad situacija Lietuvoje nėra labai bloga. „Labai noriu tikėtis, kad užsikrėtimų kreivė „nešaus į viršų“ ir mes taip trypčiodami sulauksime, kol vakcinacija mus „išspirs lauk“ iš tos juodosios zonos“, – teigia M. Stankūnas.  Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje.

Nuo šiol prieš sugrįžtant į mokyklas pradinių klasių mokinių namų ūkio nariams nebereikės atlikti tyrimo dėl COVID-19 – išsitirti reikės ugdymo įstaigų darbuotojams ir mokiniams. Taip pat keičiasi tyrimo metodas prieš grįžtant į mokyklas – tyrimas bus atliekamas ne kaupinių metodu, o greitaisiais antigeno testais mobiliuosiuose punktuose.

Kauno regione išliekant sudėtingai epidemiologinei situacijai, nuo penktadienio regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 lovų skaičius, praneša Kauno klinikos.  Papildomos stacionaro lovos su deguonies tiekimu ir viena reanimacijos lova su deguonies tiekimu bus užtikrintos Prienų ligoninėje, o nuo pirmadienio dar 30 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu skiriamos LSMU Kauno ligoninėje.

Vokietija tikisi ne vėliau kaip birželį pradėti skiepyti nuo koronaviruso visus suaugusius piliečius, ketvirtadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. J. Spahnas Bundesrato (parlamento) aukštuosiuose rūmuose sakė, kad Europos didžiausia ekonomika turėtų birželį atsisakyti dabartinių prioritetų sąrašų, pagal kuriuos nustatoma, kurie gyventojai skiepijami pirmiau. Ministras pridūrė, jog atlikti tokį žingsni gali pavykti ir anksčiau.

30 tūkst. eurų kainavusi „Korona STOP“ programėlė nepasiteisino, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau jo pirmtakui, buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai kyla klausimas, ar taip nebus nutikę tik dėl to, kad brangiai kainavusi priemonė naujų ministerijos vadovų buvo tiesiog pamiršta. Ministerijos ekspertai pirkinio laidoti dar neskuba ir skatina žmones programėlę atsisiųsti.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė pataisoms, uždraudžiančios nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą. Parlamentarai po pateikimo bendru sutarimu pritarė siūlomoms pataisoms. Kad jos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar du kartus. „Lietuva, kaip ir visas pasaulis, žengia į naują technologinį etapą – 5G ryšio diegimą. 5G ryšys suteiks mūsų gyvenimams daug įvairių naujų galimybių.

Lietuvoje nustatyti dar 450 britiškosios ir du Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainų atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tyrimų duomenimis, britiškosios atmainos atvejai kai kur sudaro 80 ir daugiau procentų tirtų atvejų. Santaros klinikų laboratorijoje pastarąją savaitę ištirtas 281 ėminys, dauguma jų – 224 – priskirti britiškajai linijai.  Ši atmaina sudaro 77 proc. (68 ėminiai iš 88) Vilniaus, 83 proc.

Indijoje aptiktas „trigubos mutacijos“ COVID-19 virusas šaliai kovojant su rekordiniu pasaulyje protrūkiu. Vien per pastarąją parą buvo užfiksuota 315 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, o mokslininkai tokį staigų protrūkį sieja su dvigubos ar net trigubos mutacijos atmainomis.

Vadinamasis žaliasis pasas dėl vakcinacijos buvo pasiūlytas Europos Sąjungoje siekiant sudaryti sąlygas laisvam piliečių judėjimui Bendrijoje, o dėl atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių dar laukia darbas, pareiškė už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides. „Tiems, kas atvyksta iš trečiųjų šalių, situacija kitokia. Tai aspektas, prie kurio reikia dirbti.

Įsigaliojus tvarkai, kai imunitetą įgiję žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas nei jo neturintieji, imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Sąlygos, kokiais dokumentais remiantis ir kam tikrinant bus galima pasinaudoti persirgusiems ir pasiskiepijusiems skirtais atlaisvinimais, nustatytos ketvirtadienį įsigaliojusiame operacijų vadovo sprendime.

„Sodra“ prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos, raginančios skiepytis vyresnio amžiaus gyventojus. „Sodros“ informacinis centras šią savaitę skambina daugiau nei 112 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje, kurie iki šiol nebuvo pasiskiepiję, ir ragina tai padaryti. Informacijos apie skiepus senjorai sulaukia ir kartu su į namus pristatoma pensija. „Mieli senjorai, jei dar nesate pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos, kviečiame gauti Jums priklausančią nemokamą vakciną.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) nepritaria Sveikatos apsaugos svarstymams, kad prie įprastinių studijų galėtų būti grįžtama paskiepijus nuo COVID-19 tik dėstytojus bei prašo įtraukti į prioritetų sąrašą ir studentus.   LSS ketvirtadienį informavo, kad kreipėsi dėl to į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Anykščiuose aptikta nauja koronaviruso atmaina. Jai suteiktas pavadinimas – B.1.620. Dar šią savaitę pranešta, kad atmaina fiksuojama ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, o didžiausia problema – jos didesnis atsparumas COVID-19 vakcinoms ir didesnė tikimybė užsikrėsti pakartotinai. Mokslininkai jau nagrinėja šios atmainos ypatybes.

Aurelijus Veryga tvirtino nieko nežinantis apie dingusias apsaugos priemones, dėl kurių Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.  „Žinote, su tais vagonais, tai čia tokiam įspūdžio sustiprinimui. Žiūrint, kokia priemonė. Jei tai asmens apsaugos priemonės, kaip kaukės ar respiratoriai, tai jos labai daug vietos užima, visko gali būti.

Antikūnų testavimui užsiregistravo apie 80 Seimo narių iš 141, informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiuo metu turime apie 80 užsiregistravusių, atsakymus turėsime už vienos–dviejų dienų, jie bus nuasmeninti ir žinosime bendrą situaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen. Ketvirtadienį parlamente organizuojamas COVID-19 antikūnų testavimas.

Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius – vyrauja Vilniaus ir Kauno regionai, tačiau taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojame virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą. Tikėtina, kad rekordinėstestavimo apimtys kartu su beveik 30 % siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengėme nuosekliau nei rudenį.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo nuo 90 iki 99-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 60–69 ir 70–79 metų grupėms, vienam buvo nuo 50 iki 59-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1344 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 528,6. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 237 tūkst. 950 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 14 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 215 tūkst.

Epidemiologinė situacija šalyje atsipūsti neleidžia, o Vilnius kol kas visoje šalyje atrodo prasčiausiai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ilsėtis, ko gero, nereikėtų ir vasarą, mat jau dabar turime galvoti apie rudenį ir ruoštis ateičiai.

Po truputį laisvėjant karantino sąlygoms, nuo ketvirtadienio veiklą  atnaujina lauko kavinės, restoranai ir barai, be to, paskiepytiems ir persirgusiems žmonėms  leidžiama lankyti artimuosius ligoninėse, slaugos namuose. Restoranai, kavinės ir barai gali dirbti lauke nuo 7 iki 21 valandos, prie vieno staliuko sėdint daugiausia dviem žmonėms, išskyrus vienos šeimos narius. Be to, gali veikti maitinimo įstaigos jūrų ir oro uostų keleivių išvykimo terminaluose.

Lietuva ruošiasi lauko kavinių, barų, restoranų atidarymui. Nors sinoptikai gero oro savaitgalį nežada, gyventojai graibsto ir rezervuoja laisvus staliukus. Tiesa, lauko kavinių, barų, restoranų terasų atidarymą temdo patobulinti karantino ribojimai – rytoj duris atvers ne visi verslininkai, o tie, kurie ryžtasi, dalį taisyklių vadina perteklinėmis ir pasakoja, kad užsidirbti bus sudėtinga, gėrimai ir maistas dėl išaugusių kaštų gali brangti.

Anykščiuose išplitus dar nežinomai koronaviruso atmainai vietos gyventojai sunerimę. Vis tik užsidaryti nuo turistų kurortinė savivaldybė neketina. O Lietuvoje aptikta nauja koronaviruso atmaina žaibiškai išplito ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose. jai mokslininkai jau suteikė specialų pavadinimą-kodą.

Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansuojamą ekonomikos gaivinimo planą iki 2030 metų, jame liko tik maždaug 750 mln. eurų vertės praėjusios valdžios inicijuotų projektų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  Pasak ministrės, buvusios „valstiečių“ Vyriausybės parengto vadinamojo DNR plano projektams įgyvendinti būtų reikėję 1,3 mlrd. eurų, didžioji jų dalis – 1,019 mlrd.

  Vyriausybei nuo ketvirtadienio leidus atnaujinti veiklą lauke restoranams, kavinėms ir barams, pastarųjų atstovai džiaugiasi atlaisvinimais ir sako jų ilgai laukę, tačiau kai kurie teigia, kad orams dar neatšilus, daug klientų sulaukti nesitikima.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės ekspertų taryba daugiau dėmesio skirs skiepijimo klausimams, o ne karantino režimo pokyčiams. „Pagrindinis uždavinys dabar Lietuvai tiesiog nusibrėžti strategiją, (...) sutarti, kokio tikslo norime pasiekti vakcinavimo strategijoje, kaip pasiruošti rudeniui, taip pat, kaip pasiruošti naujam vakcinavimo ciklui, ateinantiems metams, kokia turėtų būti vakcinų įsigijimo strategija, kokia turėtų būti diversifikacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė I....

Nuo ketvirtadienio įsigaliojant daugiau laisvės bendrauti nuo COVID-19 paskiepytiems ar persirgusiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kreipėsi į gyventojus ragindamas per daug neatsipalaiduoti. „Ar esate vakcinuotas viena doze, ar vakcinuotas pilna schema, ar esate persirgęs, visais atvejais atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas ir tam tikrų priemonių buvimas tampa mūsų gyvenimo dalimi.

Galimybių pasas šalies viduje atsirastų anksčiau už Europos Sąjungos (ES) mastu planuojamą dokumentą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kalbant apie „žaliąjį pasą“ ir galimybių pasą sakyčiau, kad tai yra dalykai ir susiję, ir nesusiję.