Koronavirusas COVID-19

Kaune tėvai vėl išėjo į gatves prieš vaikų testavimą. Jie reikalauja vaikus į mokyklas grąžinti be testų ir kartoja, kad jų atžalos nėra rizikos grupėje. Kaune mokinių tėvai vėl surengė protestą prieš vaikų testavimą prieš grąžinant juos į mokyklas. Protesto dalyviai buvo nešini plakatais „Testuoti, o gal emigruoti?“, „Ligas nustato gydytojai, ne pagaliukai“, „Vaikai nėra rizikos grupėje!!!“ ir panašiais.

Netrukus Vyriausybė turėtų patvirtinti galimybių, kitaip vadinamą imuniteto, pasą, tačiau jis sulaukia kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Vieni įžvelgia galimą diskriminaciją, kiti siūlo galimybių pasui skirtas jėgas ir pinigus investuoti ten, kur jų labiau reikia, kadangi netrukus dienos šviesą išvys ir europinis sertifikatas.

JAV biotechnologijų įmonė „Novavax“ pirmadienį pranešė pradėjusi savo kuriamos vaikams skirtos vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus. Programoje dalyvaus iki 3 tūkst. 12–17 metų paauglių. Palyginti su suaugusiais, COVID-19 užsikrečia kur kas mažiau vaikų, o jei užsikrečia, daugumai jų būdingi lengvi simptomai arba simptomai visai nepasireiškia. Visgi vaikai gali būti užsikrėtę ir platinti virusą.

Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas pirmadienį panaikino visus šioje JAV valstijoje galiojusius apribojimus dėl koronaviruso, o savo sprendimą paaiškino vakcinų veiksmingumu ir prieinamumu.

Pranešta apie dar dviejų darbingo amžiaus vyrų mirtis nuo COVID-19. Vienas jų priklausė 30–39 m. amžiaus grupei, kitam buvo tarp 40–49 m., abu jie vakar mirė ligoninėje, nurodė Statistikos departamentas. Kaip tikslino jis, virš 30 m. vyro mirtis registruota Panevėžio mieste. Tuo metu 40–49 m. amžiaus grupei priklausęs vyras mirė Jonavos rajono savivaldybėje.

Lietuvai nebetrūksta vakcinų nuo COVID-19, dabar kritiškai svarbu turėti efektyviai ir sklandžiai veikiančią registravimosi skiepui sistemą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas. „Šiuo metu, kai iš esmės vakcinų trūkumo problema yra išspręsta – šį rytą turėsime apie 220 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 8660 molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. 225 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento.

Lietuviškas galimybių pasas turėtų būti greitesnis ir siauresnis – liesti tas veiklas, kurios nereikalautų didelių testavimo apimčių, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, blogiausias sprendimas būtų apskritai nepaleisti galimybių paso ar kurti jį labai platų bei sudėtingą.   „Vidiniai pasai yra labai skirtingi: Danijoje naudojamas plačiai – lankant kavines ar kirpyklas, ir tuomet labai kyla klausimų dėl testavimo ir galimybės užtikrinti plataus masto testavimą.

Suvaldytas COVID-19 plitimas globos įstaigose parodė skiepų nuo šios ligos efektyvumą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Globos įstaigų situacija parodė, kad skiepijimu galima užkirsti kelią sergamumui“, – antradienį LRT radijui sakė Monika Navickienė. Jos teigimu, šiuo metu koronavirusu serga trys globos įstaigų gyventojai ir aštuoni darbuotojai. Pernai gruodį, per piką, sirgo 1800 globotinių ir per 700 darbuotojų.

Tyrimas rodo, kad net viena koronaviruso vakcinos dozė gali sumažinti viruso perdavimą namuose. Tie, kuriems buvo paskirta pirmoji vakcinų „Pfizer“ arba „AstraZeneca“ dozė ir kurie užsikrėtė po trijų savaičių, 38–49% rečiau pernešė virusą nei neskiepyti žmonės, nustatė PHE.

Šią savaitę Vyriausybė turėtų patvirtinti galimybių, kitaip vadinamą imuniteto, pasą. Ir nors, atrodytų, tai turėtų būti sveikintinas projektas, nes toks pasas leis naudotis daug daugiau veiklų nei dabar galima, galimybių pasas sulaukia kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Vieni įžvelgia galimą diskriminaciją, kiti siūlo galimybių pasui skirtas jėgas ir pinigus investuoti ten, kur jų labiau reikia, kadangi netrukus dienos šviesą išvys ir europinis sertifikatas.

Vilniaus savivaldybė pakvietė nuo koronaviruso skiepytis 45 ir vyresnio amžiaus gyventojus, o pastarieji skubėdami registruotis nulaužė sistemą ir iššlavė „Pfizer“ vakcinas. Nors skiepų registracijos sistema lūžta jau nebe pirmą kartą, Sveikatos apsaugos ministerija ramina – palaipsniui ruošiamasi pereiti prie bendros registracijos sistemos. Ją šiuo metu testuoja specialistai, aiškinasi, kokius gyventojų kiekius sistema iš viso gali atlaikyti.

Vilniaus regione užimta 85 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, pranešė Santaros klinikos. Pirmadienio duomenimis, regione užimtos 625 iš 723 aktyvaus gydymo lovų (86 proc.) ir 76 iš 100 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų (76 proc.). Kaip BNS sakė Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius, nors situacija Vilniaus regione šiek tiek stabilizavosi, ji išlieka itin sudėtinga. „Situacija Vilniaus regione nėra gera. Ji išlieka pakankamai rimta.

Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą dvidešimtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 99450 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Tą pačią dieną jos turėtų pasiekti savivaldybes, rašoma pranešime spaudai.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį pranešė pradėjusi svarstyti galimybę suteikti leidimą skiepyti Bendrijoje 12–15 metų vaikus bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo COVID-19. „EVA praneš apie savo vertinimo rezultatus, kurių tikimasi birželį, nebent prireiks papildomos informacijos“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios agentūros pranešime. Minėtos kompanijos penktadienį pranešė pateikusios atitinkamą prašymą Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnybai.

 Danijos sveikatos apsaugos valdyba pirmadienį nusprendė atsisakyti „Johnson & Johnson“ („J&J“) vakcinos nuo pandeminio koronaviruso, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“ ir vietos žiniasklaida.

Lietuviškas galimybių pasas padėtų saugiai ir greičiau išeiti iš apribojimų, sako sostinės meras Remigijus Šimašius bei ragina ieškoti būdų jį greičiau įdiegti. „Tai, kad dalis politikų po mėnesio laiko sugalvoja tai, kad čia kažkokie iššūkiai yra, tai akivaizdu, kad iššūkių yra.

Net 22 Europos Sąjungos (ES) ir Šengeno erdvės šalių sergamumas koronavirusu mažėjo ar mažai keitėsi, tačiau 10-yje atvejų daugėjo, rodo Vyriausybės parengta COVID-19 situacijos užsienio šalyse apžvalga. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 15–16 savaitėmis, palyginti su 14–15 savaitėmis sergamumas ES, Šengeno erdvės šalyse ir JK: 5 šalyse situacija per savaitę mažai keitėsi, 17 šalių sergamumas mažėjo, 10 šalių sergamumas augo.

Visuotinė registracijos sistema skiepams nuo koronaviruso šiuo metu baigiama rengti, sako sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta. „Šiuo metu vyksta paskutiniai paruošiamieji darbai. (...) Mes galutinę informaciją pateiksime, kai dėl visų dalių bus pasiektas bendras sutarimas“, – BNS pirmadienį sakė A. Šuksta. Anot jos, visuotinė registracijos sistema turėtų būti parengta ir pristatyta „artimiausiu metu“. „Mes tikimės, kad tai įvyks kuo greičiau“, – kalbėjo ministro atstovė.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė leisti keliautojams, pilnai paskiepytiems nuo pandeminio koronaviruso Europos Sąjungos patvirtintomis vakcinomis, patekti į Bendriją, jeigu jie atvyksta iš šalių su gera epidemiologine padėtimi.

Nors Šiauliai šią savaitę gauna išskirtinai didelę vakcinos siuntą, per 6 tūkst. dozių, didelę dalį jos teks taupyti, kad būtų užtikrinta revakcinacija „AstraZeneca“, sako miesto meras Artūras Visockas. „Nėra žinoma, kiek ritmiškai galėsime gauti „AstraZeneca“ žvelgiant dvi, tris ar keturias savaites į priekį, todėl mes negalėsime jos aktyviai skiepyti ir turėsime pasilikinėti garantiją antram skiepui“, – BNS pirmadienį sakė meras.

Pareigūnai ir praėjusią savaitę buvo aktyviai skiepijami nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo metu paskiepyta 7350 pareigūnų arba 49 proc. Taip pat skiepijami asmenys, dirbantys tarnybose. „Šią savaitę turime 49 proc. pareigūnų, paskiepytų pirmąja skiepo doze. Taip pat didėja ir pareigūnų paskiepytų antru skiepu skaičius.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui šiemet jau paskirstyta 104 mln. eurų valstybės paramos. Iki pirmadienio subsidijoms skirta 69,4 mln. eurų (visas paketas – 100 mln. eurų), lengvatinėms paskoloms – 28,2 mln. eurų (30 mln. eurų), turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,99 mln. eurų (2 mln. eurų), o savarankiškai dirbantiems žmonėms – 4,47 mln. eurų subsidijų (20 mln. eurų). Beveik 27 mln. eurų papildomai gavo daugiau nei 8 tūkst. įmonių, patyrusių daugiau nei 30 proc.

Pasaulį neraminanti indiškoji COVID-19 atmaina pasirodė Europoje. Danija, kuri yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje, pagal koronaviruso atmainų susekimą, praėjusią savaitę nustatė keliasdešimt B.1.617 atvejų savo šalyje. Vienas iš jų atkeliavo iš Lietuvos.

Gaunant pakankamai vakcinų, Kaune šią savaitę tikimasi pradėti skiepyti ir gyventojus, kuriems yra 55-eri metai bei daugiau. „Šią savaitę vakcinuosime daug asmenų grupių, galvojame galbūt net užkabinti 55+ asmenų grupę ir taip pat visus aukščiau esančius prioritetus“, – BNS pirmadienį sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Sprendimą dėl vadinamojo galimybių paso Vyriausybė priims trečiadienį, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Šiandien (neformaliame ministrų pasitarime – BNS) turėtume technines detales suderinti. Greičiausiai formalų patvirtinimą, sutarę visas redakcijas ir technines dalykus, organizuosime bendra tvarka posėdyje trečiadienį“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Vilniaus savivaldybei atvėrus galimybę registruotis vakcinacijai nuo koronaviruso 45-erių ir vyresniems gyventojams, pirmadienio rytą stringa registracijos sistema.  Kaip BNS informavo Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, savivaldybė kvietė visus registruotis nuo 10 val., bet registraciją paleido nuo 9 val., tad sistema užstrigo užplūdus užklausoms.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 50 iki 59-erių, po vieną mirusįjį priklausė 60–69, 70–79, 80–89 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3956 žmonės.

Į sveikatos pasaugos viceministrės Živilės Simonaitytės pasisakymus apie ypač blogą epidemiologinė situaciją Vilniaus regione ir čia didinamas skiepų apimtis buvęs Vyriausybės ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius sureagavo nevienareikšmiškai.  Kaip teigė jis savo feisbuko paskyroje, Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai šiuo atveju kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 655 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5456 molekuliniai (PGR) ir 3653 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 250 tūkst.

Europoje ir Lietuvoje vis augant vakcinacijos tempams, vis dažniau kalbama apie „Imuniteto pasą“, kuris suteiktų daugiau galimybių laisviau judėti.

Taip ilgai lauktas normalus gyvenimas iš lėto grįžta į Britaniją. Atsidarant barams ir parduotuvėms, vėl susitinkant šeimoms, atrodo, kad tiek ilgai trukęs karantinas, jau eina į pabaigą. Jungtinės Karalystės valdžia užsibrėžė grįžti į normalų gyvenimą iki birželio 21 d., ir, atsižvelgus į pozityvias tendencijas, panašu, kad šis tikslas bus pasiektas. Tačiau daugybė pesimistiškai nusiteikusių ekspertų mano kitaip.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6181 žmogus, antrą – 7836, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 691 tūkst. 343 asmenys, abiem – 303 tūkst. 295. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 49,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,3 proc. – 70–79 metų gyventojų ir 46,2 proc. – 60–69 metų gyventojų. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę maždaug ketvirtadalis žmonių.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 949 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje per parą atlikti 9527 molekuliniai (PGR) ir 7407 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Aprašyta naujagimių COVID-19 atvejų, tačiau vis dar labai sunku nustatyti, kaip naujagimiai užsikrečia — per placentą (vertikaliu būdu), gimdymo metu (keliaudami gimdymo takais), ar jau gimę nuo motinos, ar nuo medicinos personalo. Naujausi antikūnų tyrimai rodo, jog vertikalus infekcijos perdavimo būdas yra galimas. COVID-19 sirgusių motinų naujagimių kraujyje iš karto po gimimo yra randama IgM ir IgG prieš COVID-19 virusą.

Šią savaitę Vilniui tekusi „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) siunta ir vėliau papildytas jų kiekis neužsibuvo – išnaudoti visi miestui skirti 46 tūkst. vakcinų. Šiandien rekordinis skaičius – 10 000 – gyventojų buvo paskiepytas pirmadienį pradėjusiame veikti „Litexpo“ vakcinacijos centre.

Vilniui pradėjus skiepyti daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių kolektyvus, dirbantys kitose savivaldybėse susidūrė su klausimu – jei vakcinuotis Vilniuje leidžiama, ar galima skiepui registruotis ir toje savivaldybėje, kurioje gyveni? Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad didelių įmonių kolektyvai nėra prioritetinėje eilėje, tad juos vakcinuoti galima tik tokiu atveju, jei vakcinų lieka.

Praėjusią parą nuo Covid-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo 40 nuo iki 89-erių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, trims – 70–79 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49, 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo Covid-19 Lietuvoje iš viso mirė 3937 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1335 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje per parą atlikti 11 tūkst. 112 molekuliniai (PGR) ir 7119 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 562,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

COVID-19 pandemija palietė visus, ne išimtis – nėščiosios ir gimdyvės. Sirgdamos šia infekcija jos susiduria su įvairiomis komplikacijomis – placentos funkcijų pablogėjimu, atsiradusia rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Pasak ekspertų, ši liga nėščiosioms ypač pavojinga paskutinį nėštumo trimestrą. Bendro mokslininkų sutarimo, koks koronaviruso poveikis nėščiosioms ir gimdyvėms dar nėra. Vieni tyrimų rezultatai rodo, kad šis virusas išskirtinai pavojingas nėščiosioms ir jų vaisiui.

Vilniuje epidemiologinė situacija primena infekcijos piką žiemą. Blogėjant situacijai, vilniečiai sulaukė įspėjamųjų žinučių, ragina laikytis karantino ribojimų ir skiepytis. Pasak medikų, serga ir miršta vis daugiau 30-40 metų jaunų, darbingo amžiaus žmonių, greitosios viena po kitos veža ligonius į ligonines. Artėjant Motinos dienai, policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – savaitgalį tikrins viešąsias erdves, stebės, ar žmonės laikosi karantino.

Nuo pirmadienio, gegužės 3 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Indijos, o įprasti izoliacijos reikalavimai galios atvykstantiems iš Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čilės, Šiaurės Makedonijos, Arubos ir San Marino.  Sveikatos apsaugos ministerija keliautojams, grįžtantiems į Lietuvą, primena, kad ne anksčiau nei 48 val.

Nustatyti dar 1315 britiškosios ir du Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejai, be to, 37 atvejai naujos B.1.620 atmainos, penktadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 468 ėminiai, 387  iš jų buvo britiškosios atmainos. Taip pat čia nustatytas vienas naujas Pietų Afrikos atmainos atvejis ir aštuoni B.1.620 viruso linijos atvejai.

Didžiosios Britanijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ penktadienį pranešė, kad vakcinos nuo COVID-19 pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį generavo 275 mln. JAV dolerių (227 mln. eurų) pajamas, tuo tarpu bendrovės vadovas gynė gamintojos veiksmus, dėl kurių ES yra pradėjusį teisinį procesą. Tai buvo pirmas kartas, kai bendrovė atskleidė vienos iš pasaulyje pirmaujančių vakcinų pardavimo duomenis. „AstraZeneca“ parduoda vakciną už savikainą. Bendrovė yra pristačiusi apie 68 mln.

Augantis sergamumas Vilniaus regione sparčiai užpildo ligoninių skyrius, skirtus COVID-19 liga sergantiems pacientams. Lovų užimtumui pasiekus 85 proc., gydymo įstaigos priverstos imtis papildomų priemonių situacijai suvaldyti, rašoma pranešime spaudai. Svarbų vaidmenį šioje sudėtingoje situacijoje atlieka bendradarbiavimas tarp įstaigų ir regionų.

Šiaulių miestui iškritus iš „švelnesnio“ karantino režimo savivaldybių, į klases toliau eis visi miesto pradinukai ir dėl COVID-19 testuosis tik norintieji, sako miesto meras Artūras Visockas. Jo teigimu, testai bus neprivalomi, nors Vyriausybės sprendimai šiuo metu įpareigoja pradinukams atlikti testus visose savivaldybėse, kur dviejų savaičių COVID-19 atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiaulių atveju, sprendimas įsigalioti turėtų daugiau nei po savaitės, gegužės 10-ąją.

Prekybos tinklas „Iki“, vos pradėjęs prekiauti greitaisiais COVID-19 antigeno testais, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Todėl plečiama šių testų pasiūla ir nuo savaitgalio jais pradedama prekiauti visose „Iki“ parduotuvėse. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, prekybos tinkle pirmieji greitieji antigeno testai, skirti profesionaliam naudojimui, išpirkti vos tik pasirodė prekyboje.

Bendrovės "Pfizer" ir "BioNTech" penktadienį pranešė pateikusios prašymą Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyboms suteikt leidimą skiepyti jų sukurta vakcina nuo COVID-19 12–15 metų vaikus. Panašus prašymas anksčiau šį mėnesį buvo pateiktas JAV tarnyboms.

Valstiečių šešėlinės Vyriausybės pakviesti Izraelio atstovai dalijosi savo šalies praktika kaip suvaldyti koronavirusą. Jie teigė, kad sparti vakcinacija jiems jau leidžia atverti įprastą gyvenimą, o vakcinacijos ribos netrukus gali išsiplėsti – Izraelis planuoja skiepyti ir paauglius. Penktadienį į posėdį rinkosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinis ministrų kabinetas.