Koronavirusas COVID-19

Paskutiniu masinės vakcinacijos etapu, kuris prasidės gegužės 31 d. nuo COVID-19 jau numatyta skiepyti ir 16–34 m. amžiaus asmenys. Vis dėlto kol kas yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti 16 m. jaunuolius. Kaip teigė ministras Arūnas Dulkys, apskritai vaikų skiepijimas nuo koronaviruo infekcijos dar yra ateities klausimas. Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus masinės vakcinacijos etapų planą į jį įtraukti ir pilnametystės nesulaukę asmenys.

Sveikatos apsaugos ministerijai sulaukiant priekaištų, kad nenorint skiepytis vyresniems ar kitų prioritetinių grupių asmenims savivaldybėms neleidžia greičiau leistis pagal amžiaus grupes, ministras Arūnas Dulkys siūlo pasižiūrėti, kiek visgi daugiau žmonių gavo vakcinas.

Vyriausybė pritarė galimybių pasui ir skelbia, kad jis įsigalios jau nuo gegužės 24-os dienos. Šiuo pasu galės naudotis tie, kurie yra skiepyti arba prasirgę koronavirusu, arba turi neigiamą testo rezultatą. O kokia privilegijas jis suteiks gyventojams? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėju Karoliu Žemaičiu ir Seimo nare Agne Širinskiene.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad šiuo metu liko nepanaudota virš 9 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, tad, jei situacija nesikeis, sostinė penktadienį gali kviesti ir 35 m. ir vyresnius asmenis skiepytis. Ketvirtadienį ryte visi šalies merai turėjo susitikimą su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Vilniaus mero teigimu, padėtis sostinės ligoninėse stabilizavosi, bet vis dar yra labai įtempta.

Dar birželio pradžioje ar viduryje pirmąja vakcinos doze galėtų būti paskiepyta 1,2 mln. gyventojų, o iki mėnesio pabaigos gal net pasiekta 50–60 proc. populiacijos imunizacija bent vienu skiepu, prognozuoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Savivaldybės siūlo trumpinti terminą, kada suleidžiama antra „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozė. „Turime rimtų iššūkių siūlydami arba įkalbindami gyventojus pasiskiepyti vieno gamintojo – visiems žinomo – vakcina. Ji tikrai nepopuliari, nepriklausomai, ar organizuojamos gyvos eilės, ar kažkaip kitaip“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

COVID-19 pasiglemžė dar vieno darbingo amžiaus vyro gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, vyras priklausė 40–49 m. amžiaus grupei. Nors vyras mirė dar balandžio 4-ąją, į statistiką ji įtraukta šiandien. Taip pat nurodoma, kad mirties atvejis fiksuotas Panevėžio rajono savivaldybėje. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 61 šiai amžiaus grupei priklausęs žmogus. Bendrai nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 90 žmonių, nesulaukusių 50 m. Jau fiksuota 4 tūkst.

Jau nuo kitos savaitės žadama visose savivaldybėse leisti skiepyti vyresnius nei 55 m. amžiaus žmones, o jau mėnesio pabaigoje tą galės padaryti visi norintieji. Ministras konstatavo, kad vakcinacijos pažanga dėl savivaldybių specifikos yra skirtinga, bet pradėta diskusija, kaip suvienodinti procesą, ypač kai Lietuvą pradeda pasiekti didesni vakcinų kiekiai.

Nuo pandemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 iš viso mirė 4 tūkstančiai žmonių. Per praėjusią parą – šeši sirgusieji, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Lietuvoje oficialiai patvirtintas „COVID-19“ antigenų savikontrolei skirtas testas jau šį penktadienį pasieks pirmąsias prekybos tinklo „Rimi“ parduotuves. Tai pirmas ir kol kas vienintelis mūsų šalyje ne profesionaliam, o savarankiškam naudojimui tinkamas antigenų testas, kurį įvertino ir masiškai prekiauti leido Akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Antigenų testus bus galima įsigyti dešimtyje „Rimi“ parduotuvių visoje Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Kitą savaitę visoje Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis viena amžiaus grupe žemyn. Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos. „Nuo gegužės 10 dienos mes jau startuotume su plačiosios visuomenės vakcinacija ir kiekvieną savaitę skiepijimas būtų atveriamas vis naujai amžiaus grupei“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kol kas didžiausias „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos tyrimas realiomis sąlygomis ketvirtadienį patvirtino, kad šis skiepas užtikrina daugiau kaip 95 proc. apsaugą nuo COVID-19, tačiau nustatyta, kad apsauga yra gerokai mažesnė paskiepijus tik viena iš dviejų vakcinos dozių. Pasak tyrimo autorių iš Izraelio nacionalinės vakcinavimo kampanijos, tyrimas realiomis sąlygomis įrodė, kad pandemiją galima užbaigti sparčiomis pasaulinėmis vakcinavimo programomis.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1293 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 15 tūkst. 539 molekuliniai (PGR) ir 9090 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 574,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Serbijos prezidentas trečiadienį pranešė, kad visi iki gegužės pabaigos nuo COVID-19 pasiskiepiję šalies piliečiai gaus išmokas. Tai būtų pirmoji vakcinavimo už išmokas schema pasaulyje. Ši Balkanų šalis yra įsigijusi milijonus dozių Vakarų, Kinijos ir Rusijos gamintojų vakcinų nuo koronaviruso ir trumpam tapo regioniniu vakcinacijos centru, suteikusi galimybę skiepytis užsieniečiams. Tačiau vakcinavus 1,3 mln. iš 7 mln. Serbijos gyventojų, vakcinacijos tempai pradėjo lėtėti. „Visi.

Specialistai skelbia, kad pirmąjį Lietuvoje nustatytą braziliškosios atmainos atvejį parsivežė po Pietų Ameriką ir Europą pakeliavęs kaunietis. Imunologai aiškina, kad braziliškoji atmaina kelia didžiulį susirūpinimą, mat ja užsikrečia ir tie, kurie jau anksčiau persirgo COVID-19 liga. Lietuvoje pirmą kartą aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina. Ji nustatyta žmogui, kuris keliavo po Pietų Ameriką, lankėsi ir Europoje – Italijoje.

Vyriausybė pritarė galimybių pasui ir skelbia, kad jis įsigalios jau nuo gegužės 24-os dienos. Šiuo pasu galės naudotis tie, kurie yra skiepyti arba prasirgę koronavirusu, arba turi neigiamą testo rezultatą. Valdžia skelbia, kad testą bus galima pasidaryti nemokamai, tačiau jį atlikti bent kol kas galimybės gali būti ribotos. Beje, kad spėtumėte po testo pasinaudoti galimybių pasu, teks skubėti – jis galios tik parą, o po vakcinos jį gausite toli gražu ne iš karto.

Vyriausybė trečiadienyje posėdyje pavedė Statistikos departamentui analizuoti daugiau duomenų, susijusių su koronaviruso pandemija. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, be šiuo metu viešai skelbiamų COVID-19 ligos paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklių, siūloma įtraukti ir duomenis apie sekoskaitos tyrimus.

Nemokamų testų skaičius, kurį galės pasidaryti galimybių pasą norintis gauti žmogus, nebus ribojamas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė apsisprendė nenustatyti normavimo per asmenį, kiek tų testų būtų apmokama, nes tiesiog pats administravimas tokios priemonės, mūsų vertinimu, būtų gana brangus, palyginti su nauda, kurią mes galėtume sutaupyti“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neskuba žadėti, kad karantinas po birželio 1-osios nebebus pratęstas. Premjerės teigimu, prasta epidemiologinė situacija vis dar neleidžia prognozuoti karantino atšaukimo. Vyriausybei patvirtinus galimybių pasą, I. Šimonytė sulaukė klausimo, ar kartu su juo bus sprendžiama ir dėl karantino naikinimo. „Manau, tam tikri apribojimai tikrai išliks didesniems žmonių susibūrimams, jeigu situacija epidemiologinė bus geresnė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad priimti sprendimai jau netrukus leis vykdyti COVID-19 vakcinaciją ir vaistinėse. „Siekdami pagerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis įteisinome išplėstinės praktikos vaistininkų galimybę teikti vakcinacijos nuo COVID–19 paslaugas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neigiamai vertina Pakruojo rajono savivaldybės sprendimą šį savaitgalį skiepyti visus pilnamečius savivaldybės gyventojus. „Vertinu, kaip saviveiklą, kurios neturėtų būti šiuo metu. Todėl, kad pagal visus parametrus, pagal riziką susirgti, pagal riziką numirti, gulėti ligoninėje sunkios ligos formos aiškiai mažėja jaunyn.  Todėl manau, kad savivaldybė turėtų vis dėlto.

Ministras Arūnas Dulkys teigė kol kas nematantis poreikio koreguoti intervalo tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinų dozių, nors būtent dėl to kai kurie gyventojai noriau renkasi kitą vakciną. Be kita ko, jis patvirtino, kad masinės vakcinacijos pradžios galima tikėtis anksčiau nei birželio mėnesį. „Noriu priminti, kad mes startavome su šia vakcina su rekomenduojamu ilgiausiu terminu [12 savaičių – aut. past.

Vyriausybė ketina jau netrukus atverti Lietuvą paskiepytiems Izraelio ir kitų trečiųjų šalių turistams, o sprendimą planuojama priimti kitą savaitę, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Norime atverti Lietuvą vakcinuotiems trečiųjų šalių turistams, pavyzdžiui, turistams iš Izraelio. Kitą savaitę planuojama Vyriausybėje priimti sprendimus, kad žmonės, kurie yra pasiskiepiję, čia atvažiuotų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A. Armonaitė.

Nuo šiol šalies mokyklos galės rinktis dar vieną naują profilaktinio testavimo būdą – savikontrolės tyrimus, rašoma pranešime spaudai. Tirtis savikontrolei skirtais greitaisiais antigenų testais, imant nosies landų ėminį ir įvertinti rezultatus galės patys mokinai, prižiūrimi atsakingų mokyklos darbuotojų.  Fiksuojama, kad dažniau nei suaugę besimptome koronaviruso ligos forma serga vaikai, kurie gali lengviau pernešti virusą rizikos grupėje esantiems visuomenės nariams.

Patvirtinus galimybių pasą, Vyriausybei kartu su savivaldybėmis teks spręsti klausimą, kur atlikti profilaktinį gyventojų testavimą. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad nebus ribojama, kiek testų galės atlikti gyventojai, bet gali pritrūkti vietų ir specialistų atlikti testus. Vyriausybė trečiadienio posėdyje palaimino galimybių pasą. Viena iš jį galinčių gauti žmonių grupių – turintys ne anksčiau nei prieš parą atliktą COVID-19 testą su neigiamu rezultatu.

Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi numatyti reikalavimus, kada savivaldybės galėtų pereiti prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo. Derinti pateiktame ministro Arūno Dulkio įsakymo projekte numatomi pakeitimai, kad jei nepavyksta sudaryti atitinkamą savaitę skiepijamos prioritetinės grupės ir toliau iš eilės esančios prioritetinės grupės skiepijamų asmenų sąrašo ir gresia nesunaudoti vakcinos dozių, turėtų būti kviečiami skiepytis gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantys asm...

Stabilizavusis vakcinų nuo COVID-19 tiekimui, Vilnius toliau didina skiepijimo pajėgumus ir, ruošdamasis masinei vakcinacijai, terminuotam darbui iki rugsėjo 1 d. renka vakcinavimo komandos papildymą. Darbui „Litexpo“ įrengtame vakcinacijos centre ieškomi įvairių sričių darbuotojai: registratoriai, slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai. Prireikus darbo sutartis gali būti pratęsta. Registratoriai: darbas dirbantiems kompiuteriu ir turintiems atsakingą požiūrį į darbą.

Farmacijos kompanija „Moderna“ trečiadienį į Lietuvą atgabeno dešimtąją vakcinų nuo koronaviruso siuntą, ją sudaro 18 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Šios vakcinos per dvi dienas bus paskirstytos savivaldybėms. Iki šios dienos Lietuva gavo 105,6 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, o gyventojams skiepyti sunaudota 88,4 tūkstančio. Iš viso nuo COVID-19 Lietuvoje paskiepyta 712,7 tūkst. gyventojų, arba 25,5 proc. visuomenės.

Iš europinių milijardų, skirtų po pandemijos atgaivinti Lietuvos ekonomiką bei kitas sritis, šiemet planuojama panaudoti beveik 150 mln. eurų. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pranešė, kad lėšų rezerve bus dar apie 30 mln. eurų.  „Didžiąją dalį, virš 90 mln. eurų, ketinama investuoti į projektus, susijusius su elektros gamybos plėtra, virš 11 mln.

Vyriausybė pritarė, kad galimybių pasas Lietuvoje pradės galioti nuo gegužės 24 dienos, pirmadienio. Jis gyventojams atvers galimybę užsiimti daugiau veiklų – lankytis barų ir kavinių viduje, dalyvauti didesniuose renginiuose. Galimybių pasą ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino atsižvelgdamas į tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų turi imunitetą nuo COVID-19. Šiuo metu Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 25,5 proc. dviem vakcinos dozėmis paskiepyta 11,67 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį paskelbs, kada planuojama pradėti masinę etapinę vakcinaciją, o kitą savaitę žada pristatyti jai skirtą registravimosi sistemą, BNS sakė sveikatos ministro atstovė Aistė Šuksta. Ji sakė, kad ketvirtadienį žadama pranešti tikslias datas, „kada prasidės visuomenės etapinė vakcinacija“. Kiekviena savivaldybė šiuo metu pati organizuoja registraciją skiepytis.

Kasdien naršydami socialiniuose tinkluose galėjote susidurti su antrašte, sakančia kažką panašaus į „herpesas galimai susijęs su vakcina nuo koronaviruso“. Kiti naujienų pranešimai teigia, kad herpesas gali būti „naujas šalutinis vakcinos poveikis“. Būkite tikri, vakcinos nuo koronaviruso tikrai nesukelia herpeso. Tačiau pranešimuose išryškinami keli svarbūs dalykai apie vakcinas, imuninę sistemą ir keistą herpeso virusų pasaulį.

Pakruojo rajone „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 savaitgalį bus skiepijami visi pilnamečiai gyventojai. Kaip BNS patvirtino Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, toks sprendimas priimtas šią savaitę gavus apie 700 „AstraZeneca“ vakcinų dozių ir įvertinus, kad jos nebesirenka visos kitos prioritetinės grupės. „Iš tiesų, mes su šita vakcina esame perėję tikrai sąžiningai, pagal visą prioritetinį sąrašą.

Vyriausybė trečiadienyje posėdyje spręs, ar Statistikos departamentui pavesti analizuoti daugiau duomenų, susijusių su koronaviruso pandemija. Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte, be šiuo metu viešai skelbiamų COVID-19 ligos paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklių, siūloma įtraukti ir duomenis apie sekoskaitos tyrimus.

Vilnius kviečia „AstraZeneca“ (Vaxzevria) vakcina skiepytis daugiau nei 100 darbuotojų turinčių įmonių darbuotojus. Didžiosios įmonės, kurios jau pateikė sąrašus savivaldybei, turi informuoti savo darbuotojus, kad kiekvienas norintis gali registruotis skiepui  http://vakcina.vilnius.lt/ svetainėje ir jau šį savaitgalį pasiskiepyti, rašoma savivaldybės pranešime.

Vyriausybei siūloma, kad galimybių pasas pradėtų galioti gegužės 24 dieną, su juo būtų galima dalyvauti renginiuose iki 500 žmonių, lankytis maitinimo įstaigų viduje bei naudotis kitomis lengvatomis. Tai numatyta Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame nutarimo projekte dėl karantino režimo pakeitimo. Ministrų kabinetas projektą svarstys trečiadienį.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1235 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 15 tūkst. 910 molekulinių (PGR) ir 9222 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.

Alytuje dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos 5-11 klasių moksleiviai į mokyklas šiemet nebegrįš – iki vasaros atostogų jie mokysis nuotoliniu būdu. „Visose Alytaus miesto savivaldybės mokyklose buvo tikrinama ir 23 kaupiniuose buvo teigiamas atsakymas, kaupinyje paprastai būna iki šešių mėginių, tai galima suprasti tą mastą, kuris yra mūsų mokyklose.

Sirgote COVID-19 arba pasiskiepijote nuo šios infekcijos, tačiau antikūnai taip ir nesusiformavo? Specialistai ramina, kad dėl to nuogąstauti neverta, mat žmogaus imuninė sistema apima daug daugiau nei vien antikūnų rodiklius. Tiesa, pasitaiko, kai imunitetas dėl tam tikrų priežasčių nuo šios infekcijos gali ir nesusidaryti.

Marijampolė surengė skiepų akciją – „atvežki pensininką – gausi skiepą“. O bet kuriam senjorą skiepytis atlydėjusiam žmogui pažadėta po „Pfizer“ vakciną. Išgirdę tokią naujieną, kai kurie marijampoliečiai leidosi net į pensininkų medžioklę – prie vakcinacijos centro laukė po keletą valandų, kad galėtų mainais už vakciną palydėti senjorą skiepytis. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad Marijampolė ir vėl išsišoko – skiepija ne pagal prioritetą.

Lietuvoje pirmą kartą aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina, užfiksuotas vienas jos atvejis, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Pasak genominio epidemiologo Gyčio Dudo, ši atmaina laikoma viena iš trijų rūpestį keliančių viruso atmainų, nes yra didesnė rizika ja užsikrėsti pakartotinai ar pasiskiepijus.

Įdiegus reikiamus techninius sprendimus, vaistinės, turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti išplėstinės praktikos vaistininko paslaugas, gali pradėti gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Vakcinas vaistinėms, kaip ir kitoms skiepijančioms įstaigoms, skirs savivaldybės.

Vilniaus miesto tarybos narė, buvusi parlamentarė Agnė Andriulytė, anksčiau buvusi Zuokienė, susidūrė su nepavydėtina situacija. Dar kovo mėnesį moteris įveikė klastingą Covid-19 ligą. Nors, regis, liga pasitraukė, praėjusį ketvirtadienį moteris išgirdo pneumonijos diagnozę. Pneumonija yra uždegiminė infekcinė plaučių liga, apimanti alveoles ir jungiamąjį audinį aplink jas. Pasak politikės, pneumonija ją užklupo kaip Covid-19 komplikacija.

Praėjusią savaitę šalyje šiek tiek išaugo bendras protrūkių skaičius. Iš viso buvo fiksuoti 364 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, o savaitę prieš tai – 351 protrūkis, rašoma pranešime spaudai. Analizuojant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinktus duomenis, pastebima, kad per praėjusią savaitę išaugo protrūkių skaičius maisto pramonės sektoriuje, paslaugų ir statybų sektoriuose, keletas protrūkių fiksuota gydymo ir socialinės globos sektoriuose.

Suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 proc. Pridėjus tuos asmenis, kurie per pastarąjį pusmetį persirgo COVID-19 liga arba turėjo teigiamą serologinio tyrimo rezultatą, imunitetą šiai ligai galimai jau turi kas trečias šalies gyventojas.  310 tūkst. Lietuvos gyventojų jau yra paskiepyti pilnai, kiek daugiau nei 390 tūkst. dar laukia antros injekcijos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Nors COVID-19 laikoma pavojingiausia vyresniems gyventojams, Vilniaus ir Kauno ligoninėse gydyti ir keli šimtai šia liga užsikrėtusių vaikų, kai kurie jų sirgo sunkiai, teigia įstaigų medikai. „Didžioji dalis vaikų perserga gana lengvai.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra antradienį pranešė pradėjusi vertinti Kinijos bendrovės „Sinovac“ vakcinos nuo COVID-19  veiksmingumą ir saugumą, ruošiantis potencialiai išduoti leidimą vartoti šį preparatą 27 šalių bloke. Amsterdame įsikūrusi Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė, kad jo sprendimas pradėti vertinimą grindžiamas laboratorinių ir klinikinių tyrimų preliminariais rezultatais.