Sveikata

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, per kurį vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata. Pasak gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, kalbėti apie prostatos vėžį būtina, nes tik taip pavyks paskatinti kuo daugiau vyrų dalyvauti prevencinėje programoje ir sumažinti mirštamumą nuo šios ligos. Esame pavyzdys kitoms šalims Pradėjęs pokalbį apie prostatos vėžio situaciją Lietuvoje, doc. dr.

Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai sukurti mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau jų svarba labai didelė. Šie vaistai skirti bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis.

Lapkritis – tai vyrų sveikatos mėnuo, o viena dažniausiai aptariamų ligų – prostatos vėžys. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad vyrai, susidūrę su tokiais simptomais kaip dažnas, pasunkėjęs ir skausmą sukeliantis šlapinimasis, iš karto sunerimsta, kad tai gali būti prostatos vėžys. Visgi vaistininkė nuramina – dažnu atveju tai išduoda apie ligas, kurias galima lengvai pagydyti, bei įvardija, kaip greičiau pasveikti.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje pradedamas skubiosios pagalbos bei reanimacijos skyrių modernizavimas, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Darbus planuojama atlikti iki kitų metų gruodžio. Pasak ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos, šeimos gydytojos Vilmos Krušnienės, ligoninėje bus statomas 322 kv. metrų ploto priestatas, remontuojama dalis ligoninės patalpų.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais kraujotakos sistemos ligos tapo daugiau nei 22 tūkst. žmonių mirties priežastimi. Neretai šias ligas lemia prasti kasdieniai įpročiai: nesubalansuotas miego režimas, nevaldomas stresas, rūkymas, nevisavertė mityba ar darboholizmas – tik keli iš jų.

Pirmieji galvos smegenų naviko simptomai Vytautui pasireiškė 2022 m. vasarį, kai miegant ranką sutraukė mėšlungis. „Po savaitės, grįžęs iš darbo vėl pajutau tą patį, išsigandau, tačiau skausmo nejutau. Pagalvojau, kad trūksta magnio, nes esu aktyvus. Tada ta pati situacija vėl pasikartojo atostogaujant, tad grįžęs nusprendžiau surasti priežastį“, – pasakoja jis. Vytautui buvo atlikti kraujo ir vidaus organų tyrimai, kurie pakitimų nerodė.

Praėjusią parą nustatyti 1487 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 292,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33,7 procento. Ligoninėse gydomi 137 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

Aukštas cholesterolis – bene dažniausias sveikatos sutrikimas, kamuojantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su cholesteroliu ir jo reguliavimu.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip praneša NVSC, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Eksministras Aurelijus Veryga prieš kelias dienas nusistebėjo, esą Lietuvoje numatyta tvarka nebefiksuoti komplikacijų po COVID-19 skiepo. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkirto, kad tvarka pakeista dar 2021 m., tačiau jokiu būdu nebuvo nustota registruoti nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga trečiadienį savo socialinio tinklo paskyroje nusistebėjo komplikacijų po vakcinų registravimo tvarka.

Antrus metus matuojamas emocinės sveikatos bendrasis indeksas rodo, kad nuo 20 proc. pavasarį iki 25 proc. rudenį padidėjo ženkliai nerimą, įtampą, stresą jaučiančių gyventojų rodiklis, pagrindinė priežastis – karas Ukrainoje ir Izraelyje.  Tokius rezultatus rodo platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Atitinkamai sumažėjo šiek tiek padidėjusias neigiamas emocijas jaučiančių žmonių dalis – nuo 44 proc. iki 40 proc.

Jurbarko ligoninėje gedulas – lapkričio 17 dieną mirė ilgametė gydytoja, vidaus ligų skyriaus vedėja Elena Janušienė (1936-2023). Kaip praneša Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“, atsisveikinti su gydytoja Elena Janušiene galima nuo 2023 11 19, sekmadienio, 12 val., Šv. Mišios 2023 11 20, pirmadienį, 8 val., urna išnešama 11 val., laidojama Jurbarko senosiose kapinėse.

Minint Europos testavimo savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ragina gyventojus įvertinti ŽIV, virusinių hepatitų B ir C bei lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką ir pasitikrinti profilaktiškai. NVSC, prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl.

Nors nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai ir griežtesnis reikalavimas turėti galiojančią sveikatos pažymą tam, kad vairuotojo pažymėjimas nenustotų galioti, gera žinia, tikrintis reikės rečiau.

Nuo lapkričio 20 d. penkerių metų kadencijai Nacionaliniam vėžio institutui (NVI) pradeda vadovauti docentas, biomedicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas. Jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų. Doc. dr. V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį dr. Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.

Praėjusią parą nustatyti 58 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 282,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,9 procento. Ligoninėse gydomi 122 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

Panevėžyje, ant marių kranto, pirmadienį atidaromas atnaujintas Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Panevėžio filialas. Atidarymo renginyje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, centro direktorius Emilis Subata ir kviestiniai partneriai.  Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, atnaujintame centre bus žymiai geresnės gydymo sąlygos pacientams, moderni medicinos įranga ir naujausi baldai. Atnaujinimas prisidės ir prie geresnių darbo sąlygų personalui.

Cukrinis diabetas – viena iš 5 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje, kurios tinkamai negydant gresia sunkios komplikacijos. Prognozuojama, kad šia visam laikui gyvenimą pakeičiančia klastinga liga ateityje sirgs vis daugiau žmonių. Didelė dalis jų ligą „įsivaro“ dėl blogų gyvensenos įpročių – politikai net svarsto, ar nereikėtų griežtinti politikos dėl saldintų gėrimų ir kitų nesveikų produktų. Vieni siūlo jiems net didinti PVM, kiti – deramai žymėti alkoholinius gėrimus.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas žodžio kišenėje neieško – pasak jo, daugelis raktų sveikatai išsaugoti ir padėti sau jau susirgus yra paties žmogaus rankose. Vis tik dažnas to nenori suprasti ir ieško lengvų kelių – noriau vartoja vaistus nei užsiima prevencija, o ligos diagnoze „didžiuojasi“ labiau nei nori pagerinti savijautą.

Šiemet Lietuvoje užregistruota daugiau niežų atvejų nei per pernai metus. Niežais užsikrečiama glaudaus kontakto metu, o ligai užsitęsus didėja psichologinių problemų ir antrinių odos infekcijų rizika.

Šių laikų skubančiame pasaulyje dažnam vis sunkiau nepamesti sveikatai palankios mitybos režimo. Be to, kai kurie net gerai iki galo ir nežino, kaip jis turėtų atrodyti. Padėdamos susigaudyti, ką valgyti reikėtų kasdien, o ko – vengti, gydytojos dietologės kartu pažymi, kad kartą kitą nuklydus nuo režimo pasaulis tikrai nesugrius. VUL Santaros klinikų gydytojos Evelina Cikanavičiūtė ir Žana Antonova nuotolinės konferencijos metu aptarė svarbiausius sveikatai palankios mitybos principus.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) išlieka didžiulis ir tai yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nuo jų kasmet miršta beveik 18 mln. gyventojų, 4 iš 5 šių mirčių įvyksta dėl miokardo infarkto ir insulto. Trečdalis jų įvyksta žmonėms, kurie yra jaunesni nei 70 metų.

Tai, ką dedame į burną, turi milžinišką įtaką mūsų kasdienei savijautai ir sveikatai bei lemia, kokį atsparumą turėsime ligoms ateityje. Kas gi turėtų atsidurti ant daugelio stalo ir ko vengti, norint išvengti tokių ligų kaip vėžys? Kai Lietuvoje vėžio diagnozę kasdien išgirsta beveik pusšimtis žmonių, o iš visų mirusiųjų per metus kas penkto gyvybę pasiglemžia būtent ši liga, nenuostabu, kad medikai vis garsiau kalba apie vėžio epidemiją.

Nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai ne tik dėl griežtesnio reikalavimo būti laiku pasitikrinus sveikatą. Jau nuo pirmadienio, lapkričio 20 d., keičiasi iš šio tikrinimo periodiškumas. Gera žinia, kad tikrintis reikės rečiau, nei to buvo reikalaujama iki šiol. Nuo sausio 1 d. įsigaliojantys pokyčiai palies kas penktą vairuotoją – asmens vairuotojo pažymėjimas bus skelbiamas negaliojančiu, jeigu jis neturės galiojančios medicininės pažymos apie tinkamumą vairuoti.

Galvos smegenų insultą patyrusiems žmonėms tenka susitaikyti ne tik su vos per kelias valandas visiškai pasikeitusia kasdienybe, ne mažiau sunku suvokti ir patikėti, jog ši liga nėra galutinis nuosprendis. Specialistų žodžiais, pokyčiai gydant šią gyvenimus keičiančią ligą prasideda nuo laiku pradėtos reabilitacijos ir paties žmogaus pastangų bei motyvacijos, kuri šiame kelyje itin svarbi.

Gilią lapkričio 9-osios naktį į transporto žiedą prie Vilniaus Santarų klinikų leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Orlaivis su VUL SK medikų brigada, vadovaujama Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, iš Varšuvos į Lietuvą parskraidino donorinius inkstus, kurie kitą dieną buvo implantuoti recipientei.

Šiemet Lietuvoje, Klaipėdoje, užregistruoti 3 tymų atvejai. Visi susirgusieji buvo 4–12, m. amžiaus vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad pacientams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, antibiotikai gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vartojami per dažnai ir tada, kai jų nereikia, šie vaistai gali tapti neveiksmingi. Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą. Ekspertai nerimauja, kad gali atsirasti sukėlėjų, kurie nereaguos į jokius antibiotikus.

Praėjusią parą nustatyti 608 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 124 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni – reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 286,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 32,2 procento. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68,5 proc.

Nuo spalio 1 dienos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai padaryti bus galima iki gruodžio 31 dienos. Nuo sausio 1 dienos neatnaujintos kortelės bus blokuojamos. Kam svarbiausia atnaujinti kortelės duomenis? Iki šių metų pabaigos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis.

Nuo kitų metų vairuotojų laukia pokyčiai – vairuotojo pažymėjimas taps skelbiamas negaliojančiu, jeigu neturėsite svarbaus dokumento – nepasibaigusios medicininės pažymos apie tinkamumą vairuoti. Tiesa, iki gegužės 31 d. policija už tai dar griežtai nebaus, tačiau vairuotojai raginami jau dabar atlikti du veiksmus. Pirma, pasitikrinti, kiek laiko galioja sveikatos pažyma. Antra, kuo skubiau suplanuoti vizitą pas gydytoją.

Ketvirtadienį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija apie galimai neblaivią Kauno miesto poliklinikos slaugytoją. Poliklinikos direktorius Paulius Kibiša šią informaciją patvirtino – neblaivi darbuotoja nušalinta nuo darbo. „Pasidomėkite, kas nutiko Kauno miesto poliklinikoje Nepriklausomybės aikštėje, nes procedūros darbuotoja buvo girta. Aš atėjau, bet manęs ilgai nepriėmė, ale nespėja.

Subjurus orams agresyviau ėmė pulti kovidas ir gripas. Sergamumas kovidu peršoko tūkstantį atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Ligoninės griežtina pacientų lankymo tvarką – dalyje jų kaukės vėl privalomos. Dabar plinta naujas omikrono variantas, kuriam imuniteto neturime, todėl medikai ragina skubėti skiepytis, nes vėliau pavojus užsikrėsti tik didės. Žmonės, panašu, raginimų klauso – šiemet skiepijasi aktyviau nei pernai.

Skaičiuojama, kad prostatos vėžys – dažniausia vyrų piktybinė liga Lietuvoje. Ši liga kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. vyrų ir nusineša per 500 gyvybių. Kaip ir daugelio onkologinių ligų atveju, kovojant su prostatos vėžiu, esminis faktorius laikas – kuo anksčiau liga nustatoma tuo sėkmingesnio gydymo galima tikėtis. „Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 proc., o vėlesnėse stadijose – tik apie 30 proc.

Nuo gripo šį rudenį paskiepyta per 185 tūkst. žmonių, tuo metu nuo COVID-19 – beveik 34 tūkst. žmonių. Kaip BNS nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina paskiepyta apie 136 tūkst. žmonių. Tai sudaro maždaug tris ketvirtadalius visų įsigytų vakcinų. Valstybės lėšomis skiepijami medikai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, senjorai. „Aprėptys nėra didelės, nes gripo sezono metu pasiskiepija tik apie 10 proc.

Septynių Lietuvos regionų gydymo įstaigos jau artimiausiu metu įgyvendins modernizavimo projektus, kurie leis teikti pacientams dar kokybiškesnes gydymo ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodo, kad regioninės ligoninės sulaukia nemažų srautų iš rajonų, todėl būtina stiprinti jų skyrius, kad pacientai ne tik gautų kokybiškas sveikatos paslaugas, bet ir gydymas vyktų modernizuotoje aplinkoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva startavusi naujoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba iki 2027 m. sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos, kurios bus panaudotos naujai medicininei įrangai, GMP tarnybos automobilių parkui atnaujinti ir darbuotojų kompetencijų stiprinimui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje Lietuvoje. „Numatyta 31,8 mln.

Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas pataria: net ir tie, kurie nerūkote, kartą per metus pasidarykite plaučių rentgeno nuotrauką. „Apie 80 proc. pacientų, kuriems nustatomas plaučių vėžys, liga yra išplitusi vietiškai arba metastazavusi į kitus organus. Daugėja moterų plaučių vėžio, taip pat vietiškai išplitusio vėžio atvejų.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro medikams tą patį ligonį iš mirties gniaužtų teko gelbėti du kartus: ištikus širdies infarktui bei nustačius, kad netrukus gali įvykti dar vienas infarktas. Šiaulietis Svajūnas Kačenauskas, anksčiau jokių problemų su širdimi neturėjęs, negaili padėkos žodžių intervenciniams kardiologams doc. Andriui Berūkščiui ir Vilmantui Smalinskui, atstačiusiems kraujotaką visiškai užsikimšusiose kraujagyslėse.

Praėjusią parą nustatyti 639 nauji COVID-19 atvejai, mirčių išvengta, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ligoninėse gydomi 126 koronavirusu sergantys pacientai, iš jų septyni reanimacijoje.  14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 266,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 31,9 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Nors žmogaus papilomavirusas (ŽPV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi lytiškai plintanti liga, dažnai ji lieka nepastebėta. Apie turimą ŽPV sužinoma tik pasitikrinus – vis dėlto tokios galimybės neretai moterys atsisako, o vyrams – net nepasiūloma. Gydytojas Valerijus Morozovas paaiškina, ką reikia žinoti apie ŽPV ir kaip nuo jo apsisaugoti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vis dažniau sulaukia pacientų kreipimųsi su prašymais kompensuoti akių lęšiukų, kuriuos jie patys nusipirko vaistinėse, įsigijimo išlaidas. Ligonių kasų specialistai primena, kad visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems.

Praėjusią parą nustatyti 736 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir šiuo metu siekia 244,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 31,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln.

VUL Santaros klinikos pasidalino gera žinia – viruso plitimą pavyko suvaldyti, tad pacientų ribojimai atšaukiami anksčiau, nei planuota. „Informuojame, kad Santaros klinikų Vidaus ligų skyriuje situaciją dėl infekcinių ligų pavyko sėkmingai suvaldyti, todėl pacientų lankymų ribojimai atšaukiami nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Dėkojame už supratingumą“, – pranešė įstaiga socialiniame tinkle.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Dvi Centro poliklinikos specialistės, dirbusios vakcinavimo centruose, teismo pripažintos kaltomis dėl kyšininkavimų – pinigai buvo paimami už tai, kad nuo COVID-19 nesiskiepiję žmonės sistemoje būtų pažymėti kaip skiepyti. Beatai Vetrovai Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį skyrė 2,1 tūkst. eurų baudą. Moteriai grėsė trigubai didesnė bauda, tačiau į bausmę įskaičius suėmime ir sulaikyme praleistas 39 paras, bauda sumažėjo. Iš moters taip pat bus konfiskuoti kaip kyšis gauti 1 tūkst.