Sveikata

Po paviešintos žinios apie dar rugsėjį įvykusią Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės savižudybę ir esą nuslėpto šio atvejo situaciją pakomentavo pats ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas. Jis tvirtino, kad nėra jokių duomenų, kad savižudybė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje. Kaip portalą tv3.lt informavo ligoninės direktorius, įstaigos darbuotojai apie kolegės mirtį sužinojo iš velionės vyro. „Jis informavo, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru.

Lietuvą sukrėtus 36-erių Santaros klinikų chirurgo savižudybei aiškėja, kad dar viena nelaimė rugsėjo mėnesį nutikusi Šiauliuose. Teigiama, kad nusižudė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi akušerė, tačiau apie tai niekas nepaviešino. Medikų asociacijos atstovės pasakoja, kad yra sulaukusios žinių apie dar vieną nelaimę.

Po skaudžios žinios apie 36-erių VUL Santaros klinikų chirurgo savižudybę sukrėsta visa medikų bendruomenė. Pažymima, kad gydytojas buvo itin perspektyvus, į jo rankas patikėta vystyti robotinė chirurgija.  Jautria žinute apie išėjusį kolegą pasidalino ir Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). „Galima daug kalbėti apie opias sveikatos apsaugos problemas, diskutuoti, ginčytis ir darkart sėsti prie stalo kalbėtis. Tačiau šiandien žodžių pritrūksta.

Lietuvos medicinos padangę supurčius dar vienai tragedijai – nusižudžius 36-erių metų garsiam Santaros klinikų chirurgui, medikų atstovė Auristida Gerliakienė teigia, kad iš esmės tokios nelaimės užprogramuotos kartotis. Jos įsitikinimu, viso ko pradžių pradžia – atgyvenęs sistemos finansavimas, kuris sąlygoja ir didelius krūvius, ir medikų perdegimą. „Mes niekur neiname, bet stipriai stagnuojame.

Antradienio vakarą šalį apskriejo liūdna žinia – nusižudė jaunas VUL Santaros klinikų chirurgas. Vyrui tebuvo 36-eri. Trečiadienį Santaros klinikos pateikė komentarus apie nutikusią tragediją. Apie jauno gydytojo mirtį portalas tv3.lt pranešė dar antradienio vakarą. Santaros klinikos teigė, kad kolektyvas sukrėstas šios žinios, o gydytojas buvo itin perspektyvus.

Augant sergamumui virusinėmis ligomis ligoninėse toliau griežtėja pacientų lankymo tvarkos. Apie pasikeitimus nuo šio antradienio paskelbė ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Ji pranešė, kad, siekdama apsaugoti pacientus, jų artimuosius ir personalą, imasi dar didesnių saugumo priemonių. Pranešta, kad nuo lapkričio 28 d. griežtinama lankymosi ligoninėje tvarka.

Praėjusią parą nustatyti 1 222 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 387,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 37,3 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Mirė jaunas gydytojas Santariškėse, patvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Apie tai jis trečiadienį ryte paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. „Iš Santariškių pasiekė liūdna žinia – mirė jaunas gydytojas. Policija atlieka tyrimą aplinkybėms nustatyti, todėl prašau kol kas susilaikyti nuo pirminių vertinimų. Gydymo įstaigoje dirba psichologų komanda, kuri teikia pagalbą kolegoms, taip pat susisiekta su šeima dėl pagalbos jai.

Vilniuje antradienio rytą rastas vyro kūnas su šautine žaizda.  Policija skelbia, kad prieš 7 valandą ryto 1987 metais gimusio vyro kūnas rastas Mokslininkų gatvėje esančio daugiabučio bute. Pareigūnai įtaria savižudybę. Naujienų portalo tv3.lt šaltiniai teigia, kad mirė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkričio mėnesį minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr.

Gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, gydymo įstaigose populiarėja dienos paslaugos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pažymima, kad tai yra itin patogi paslauga pacientams, kurie po atliktų procedūrų gali grįžti ilsėtis į savo namus.

Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas.

Praėjusią parą nustatyti 1855 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 369,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,8 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,36 mln. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose.

Atsižvelgdama į augantį slaugos poreikį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) stiprina ambulatorinės slaugos paslaugas namuose (ASPN). Jas galės gauti platesnis pacientų ratas, o paslaugas teikiančių specialistų komandas papildys ergoterapeutai.

Per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 20–26 d. (47-ąją savaitę) siekė 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) jis buvo mažesnis – 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nors danties audiniai yra itin tvirtos struktūros, dažnai pasitaiko, kad dėl traumų ar negydomų ligų jie skyla. Neretai tokiais atvejais žmogus gali nejusti didelio diskomforto, skausmo ar išvis jokių simptomų. Visgi, anot Vilniaus „InMedica“ klinikos, esančios L. Asanavičiūtės g. 20, gydytojos odontologės Rūtos Valentukevičienės, svarbu kuo skubiau gydyti skilusį dantį, o jam nuskilus – atkurti, nes to nepadarius laiku kyla kur kas rimtesnių komplikacijų rizika.

Šeimos gydytojos Daivos Berškienės darbo stažas – 24 metai, tad per šį laiką jai teko tūkstančius kartų konsultuoti pacientus ir stebėti, kaip jie keičiasi bei kokie į ją kreipiasi nauji pacientai. „Anksčiau tokių pacientų, kurie ateitų neturėdami nusiskundimų, bet tiesiog norėtų pasitikrinti sveikatą, būdavo tik vienetai. Dabar tokie pacientai ateina kasdien ir tai visiškai nebestebina“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja.

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ direktorius Jonas Sąlyga pranešė, kad traukiasi iš pareigų.  Apie tai vadovas paskelbė socialinio tinklo paskyroje. „Šiandien Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniam direktoriui įteikiau prašymą atleisti mane iš filialo „Jūrininkų ligoninė“ direktoriaus pareigų. Nors mano kadencija dar nesibaigė, toliau vadovauti filialui nebematau prasmės.

Praėjusią parą nustatyti 73 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 344,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,6 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Kėdainių rajone mirtingumas nuo tuberkuliozės šovė į viršų. Sergamumo kreivė šia pavojinga liga šoko aukštyn po COVID-19 pandemijos. Šios ligos atvejų padaugėjo ir kituose rajonuose, tačiau Kėdainiai pagal sergamumo skaičius, deja, yra vieni iš lyderiaujančių, nors dar nepasiekė blogiausių laikų – liūdniausia situacija dėl sergamumo tuberkulioze mūsų rajone buvo 2018-aisiais.

Nors Lietuvoje kodavimas nuo alkoholio vartojimo yra nelegalus, internete apstu skelbimų apie šias paslaugas. Daugybė lietuvių susigundo šiuo sovietmečiu išpopuliarėjusiu priklausomybių gydymo būdu ir už nemenkus pinigus patikti savo sveikatą pseudospecialistams. Medikai skambina pavojaus varpais ir įspėja – tokia praktika yra ne tik neveiksminga, bet ir žalinga.

Nors ne vienus metus velnio lašais piktnaudžiaujančius gyventojus Lietuvoje bandoma pažaboti griežtais alkoholio pardavimo ribojimais, gydytojai toksikologai šiurpsta nuo to, kas visiškai legaliai vyksta vaistinėse. Čia bet kuriuo metu visiems prieinami širdies lašai ir kiti preparatai alkoholio pagrindu lietuvių tiesiog šluote šluojami ir vartojami ne lašais, o buteliukais.

Statistika negailestinga – su nevaisingumo problemomis susiduria net kas 6–7 pora. To priežasčių ir pagalbos būdų – ne vienas, tačiau pagrindinį patarimą gydytojai turi vieną – neatidėlioti vaikų gimdymo artėjant 40-mečiui, mat tuomet pastoti net pagalbiniu būdu tikimybė mažėja. Skaičiuojama, kad pasaulyje kaip ir Lietuvoje apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliu būdu susilaukti vaikų. „Kitaip sakant, kas šešta septinta pora susiduria su problema, kad negali patys pastoti.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus.

Vis labiau vėstant orams ne vienas atranda pirties malonumus ir naudą. Pažymima, kad tai ne tik geras būdas pailsinti kūną bei protą, bet net ir gali būti pagalba sveikstant nuo užklupusio peršalimo. Tačiau ar į pirtį drąsiai galima skubėti visiems? Kaip tinkamai reikėtų pasiruošti pirčiai, kaip elgtis joje ir kam galbūt nederėtų į ją skubėti, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ plačiau papasakojo sertifikuotas pirtininkas Lukas Gužauskas.

Nėra elektros, sugriauti namai, vaistinė ir vietinė ambulatorija. Nėra gydytojų, odontologų. Žmonės suvargę, pavargę nuo karo, skurdo, nuolat dingstančios elektros, nuolatinės baimės ir įtampos. Tokią realybę išvydo į karo nuniokotus kaimus ir gyvenvietes Ukrainoje padėti vietos gyventojams nuvykusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.  Pagelbėti praktiškai visai be sveikatos priežiūros likusiems žmonėms dviem savaitėms į Charkivo regioną važiavusi gydytoja neslėpė prieš išvyką jautusi nerimą.

Dvi didelės sostinės poliklinikos ėmėsi naujovės – gydytojai specialistai pacientus konsultuoja ir šeštadieniais. Nors kol kas ši iniciatyva laikina, viliamasi, kad tai galėtų padėti spręsti eilių pas gydytojus klausimą. Vilniuje esančios Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikos ėmėsi naujovės – vizitams pas tam tikrus specialistus galima registruotis ir šeštadieniais.

Artėjant žiemai dažnam iš mūsų tenka susidurti su peršalimu. Neretai peršalus pakyla ir temperatūra. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas pasakoja, kada vertėtų griebtis temperatūrą mažinančių vaistų, o kada pakanka natūralių sprendimų. Pasak laidos vedėjo A. Unikausko, pakilus temperatūrai, dažnam atsiranda noras ją kuo greičiau sumažinti, vis dėlto, profesorius įspėja neskubėti.

Plaučių uždegimas yra viena dažniausių komplikacijų, kurią gali patirti gripu ir kitomis virusinėmis, taip pat bakterinėmis ligomis susirgę žmonės. Specialistai pabrėžia, kad plaučių uždegimas labiausiai pavojingas nusilpusiam organizmui, tad siekiant apsisaugoti rekomenduojama grūdintis, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą, subalansuotai maitintis. Nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokai, gali apsaugoti ir skiepai.

Daliai žmonių yra tekę susidurti su staiga prasidėjusiu aštriu, deginančiu, duriančiu arba buku skausmo priepuoliu krūtinės ląstos srityje. Viena iš galimų tai išprovokavusių priežasčių – tarpšonkaulinė neuralgija – būklė, kylanti dėl nervų pažeidimo. Tokie skausmo priepuoliai gali būti trumpalaikiai arba nuolatiniai, o sunkiais atvejais užsitęsus pažeidimui gali būti paveikiama ir motorinė nervų funkcija.

Vilniaus rotušėje lapkričio 24-ąją buvo pasveikinti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos visuomenei nusipelnę Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorai. Šiemet Garbės kraujo donorų gretas papildė kaip niekada daug geros širdies žmonių – net 190. Tradicinėje Garbės kraujo donorų apdovanojimų ceremonijoje sveikinimo žodį donorams tarė Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. „Tai labai brangus ir prasmingas laikas, kai visų Lietuvos žmonių vardu galime išreikšti jums pagarbą ir pasakyti nuoširdžiausią ačiū.

Ketvirtadienį šalį pasiekus pirmajai tokiai gausiai šį sezoną sniego porcijai ir užklupus itin permainingiems orams atidesniems teko būti ne tik vairuotojams, bet ir keliaujantiesiems pėsčiomis. Staigūs orų pokyčiai sudarė palankias sąlygas formuotis plikledžiui, tad nebuvo išvengta ir pirmųjų sezono traumų.

Pirmasis sniegas kasmet iškrenta netikėtai. Dar ne visi būname pasiruošę tinkamą avalynę ar rūbus, o ką kalbėti apie pirštines. Ypač prasidedant savaitgaliui vaikai gali skubėti laukan pažaisti su sniegu, o suaugusieji rytus pasitikti plikomis rankomis nukasant sniegą nuo automobilių. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalinasi paprastais patarimais, kaip greičiau sušildyti savo rankas ir kojas.

Praėjusią parą nustatyta 817 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 329,7 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 36,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Santaros klinikose atlikta išskirtinė transplantacija – persodintas kepenų ir inksto kompleksas. Dvidešimtmetei pacientei, sirgusiai genetine liga, pažeidusia kepenų ir inkstų veiklą, atlikta simultaninė (vienu metu dviejų organų) transplantacija – tai yra sklandaus daugiadalykės komandos darbo pavyzdys.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva 2025 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose duris atvers Infekcinių ligų diagnostikos ir gydymo centras. Įgyvendinti pokyčiai išplės galimybes infekcinių ligų gydymui, užtikrins pasirengimą galimoms krizinėms situacijoms ir pagerins darbo sąlygas personalui.

Nemalonus burnos kvapas – problema, su kuria susiduria dažnas žmogus. Esame įpratę, kad jis atsiranda užvalgius česnako ar neišsivalius dantų, tačiau po kurio laiko pranyksta, tačiau kartais nemalonus burnos kvapas gali lydėti nuolat ir siųsti signalus apie tam tikras ligas.  „Nemalonus burnos kvapas dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių, ir jie gali būti tarpusavyje susiję. Pirmiausia – maistas, ypač turintis intensyvų aromatą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva iki 2025 m. Utenos ligoninėje bus modernizuoti Skubiosios medicinos pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai: pastatytas dviejų aukštų priestatas ir rekonstruota dalis ligoninės patalpų.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Nors liga daugiausiai diagnozuojama rūkantiems pacientams, ji vis dažniau nustatoma ir šio žalingo įpročio neturintiems asmenims. Pasak pulmonologės Neringos Vagulienės, plaučių vėžys – vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, todėl norint pasveikti ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi. Anot N. Vagulienės, pagrindinė plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Šis žalingas įprotis susijęs su daugiau nei 80 proc.

Pastaruoju metu keičiantis medicininės reabilitacijos skyrimo tvarkai, pacientams nelengva susigaudyti kur, kada ir į ką reikia kreiptis, norint gauti reabilitacijos paslaugas. Ligonių kasos atkreipia dėmesį į pasikeitusius terminus ir kitus svarbius pokyčius.

Praėjusią parą nustatytas 881 naujas COVID-19 atvejis, trys žmonės mirė, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šiuo metu siekia 317 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 35,1 procento. COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lūpų pūslelinės padariniai itin nemalonūs – deginimas, patinimas, atsiranda mažos ir vandeningos pūslelės. Verta žinoti, kad šia liga užsikrėsti galima ne tik bučiuojantis, kadangi virusas plinta net ir geriant iš to paties puodelio, o kartą užsikrėtęs žmogus tampa viruso nešiotoju visam likusiam gyvenimui, sako vaistininkė.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ pasiekia vis daugiau šalies regionų. Lapkričio 22 d., prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 42 moterys iš Lazdijų krašto. Anot NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjos dr. Jurgitos Ušinskienės, vėžiui būdingų pokyčių neaptikta. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai.

Ukrainietė Maryna Stepankina stengiasi susitaikyti su mintimi, kad nebegrįš į gimtąją šalį. Nes nebėra kur: jos gimtasis miestas sugriautas iki pamatų. Iki šiol nesibaigia Lysyčensko miesto (Luhansko srityje) bombardavimas. Čia gyveno su šeima ir iš čia drauge su penkiolikmečiu sūnumi Romanu išvyko, paskelbus evakuaciją. Ligoninėje, kur ji kelis dešimtmečius dirbo akušere, dabar šeimininkauja užpuolikai.

Amžiuje, kai dirbtinis intelektas sprendžia mūsų problemas, o skrydis į kosmosą nebėra epochos įvykis, krūties vėžio pažaboti iki galo, deja, dar nesugebame. Ši liga išlieka viena sunkiausių ir dažniausia moterų mirties nuo onkologinės ligos priežastis, tad nenuostabu, kad pastaruoju metu itin aktualūs tampa ne tik naujausi tradicinės medicinos, bet ir fitoterapijos tyrimai bei gydymo metodai.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Visgi, jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min.