Sveikata

Mitas, kad tik nutukę ar antsvorį turintys žmonės serga kepenų suriebėjimu (steatoze). Gydytojai konstatuoja, kad šią diagnozę išgirsta ir jauni, sportuojantys žmonės, net vaikai. Iš viso suriebėjusias kepenis turi apie 30 proc. žmonių. Kas padėtų išvengti kepenų suriebėjimo ir ar galima tai išgydyti? Gydytojai perspėja, kad su mitybos ir gyvensenos ypatumais susijusios suriebėjusių kepenų ligos vystosi pamažu, todėl iš pradžių žmogus simptomų nejaučia.

Dažnas skundžiasi kankinančia nemiga arba nuolatiniu prabudimu naktį. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kas lemia miego problemas ir atskleidė, ką daryti, norint vėl panirti į gilų miegą prabudus. Svarbiausia, iškart nesiimkite drąstiškų priemonių ir su savo organizmu bandykite susitarti natūraliais būdais.

Naujo tyrimo duomenimis, SARS-CoV-2 - virusas spermoje gali išlikti 110 dienų po užsikrėtimo. Jau seniai buvo manoma, kad COVID-19 gali turėti neigiamą poveikį spermai, tačiau autoriai mano, kad jų tyrimas yra pirmasis, parodantis, kiek ilgai virusas gali išlikti spermos mėginiuose, skelbia portalas „IFL Science“. Kai galvojame apie COVID-19, dažniausiai galvojame apie kvėpavimo takų simptomus – kosulį, dusulį, uoslės praradimą, tačiau šios pandemijos metu sužinojome, kad virusas nėra labai išr...

Nuo liepos 1 d. laukia pokyčiai – siekdama gerinti prieinamumą pas šeimos gydytojus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu užsimojo iš priėmimo skyrių išginti piktnaudžiaujančius, iš tikrųjų skubios pagalbos nereikalaujančius pacientus. Tiesa, nors pokyčiai sulaukė medikų palaikymo, dabar jie nuogąstauja, kad nauja tvarka, jei nebus korekcijų, viską gali tik pabloginti.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje įsigalios naujas kompensuojamų vaistų kainynas. Vaistų gamintojų asociacija (VGA) perspėja, kad šiemet jame bus 5 proc. mažiau preparatų dėl Lietuvoje galiojančių kompensuojamų vaistų kainos nustatymui taikomų kriterijų. VGA valdybos narys Darius Sinkevičius perspėja, kad Lietuvai nekoreguojant esamos kompensuojamų vaistų kainos nustatymo tvarkos, kyla pavojus prarasti kai kurių gamintojų šalyje parduodamus vaistus.

Medicinos gydytoja ir būsima anesteziologė-reanimatologė bei  tūkstančius sekėjų socialiniame tinkle turinti Ieva Bartuševičienė atvira – nejaučiant pašaukimo mediku ilgai neišbūsi. Kartu ji pažymi, kad pasirinkus šį kelią labai svarbu išmokti laiku save „perkrauti“, mat darbe patiriami sunkūs išgyvenimai gali pavojingai užjuodinti kasdienybę.   Žinomo šalyje komiko Manto Bartuševičiaus žmona juokavo, kad tik vyro dėka šiandien turi tiek sekėjų.

Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą ir toliau atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo naujausias tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos IQVIA tyrimas. Jo metu išanalizavus 36 Europos šalių pernai metų duomenis, paaiškėjo, kad situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių. Kaip rodo tyrimas, iš 167 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 dieną buvo 14 vaistų.

Vyrai ne tik nelinkę kalbėti apie sveikatą, bet ir ją tikrintis. Tuo metu gydytojai įspėja, kad skubant pas medikus jau su skundais gali būti vėlu – vėžys sėkmingai gali būti nebepagydomas. Tuo metu nustačius jį anksti gydymas gali būti net nepaskirtas – tereikia stebėjimo. VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Gediminas Platkevičius pabrėžė, kad kalbėti apie vyrų sveikatą labai svarbu bent dėl keletos dalykų. „Pirma, yra nemažai vyrų ligų, kuriems simptomų išvis nėra.

Atėjusi vasara neatsiejama nuo poilsio, laiko leidimo pajūryje ar kaitrioje saulėje, o atostogų daugelis neįsivaizduoja ne tik be daug maisto, bet ir be alkoholinių gėrimų vartojimo. Tačiau žinomas Lietuvos profesorius įspėja – toks derinys gali baigtis kasos uždegimu ir sukelti pavojų gyvybei.

Iš pirmo žvilgsnio vaistažolių vartojimas gali pasirodyti kaip visai nekaltas dalykas, tačiau TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas įspėjo, kad žoliniai preparatai gali atnešti daugiau bėdos nei naudos. „Antėja“ Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė paaiškina, kokių rūšių būna vaistažolės. A. Unikauskas neteigė, kad vaistažolių vartoti negalima – atvirkščiai, jas galima vartoti, nes yra naudingos stiprinant imunitetą ar gydantis nuo tam tikrų ligų.

Dažnai suvartojus didelius kiekius alkoholio, kitą dieną žmogus jaučiasi prastai ir jam prasideda pagirios. Norėdami išvengti pagirių sukeliamų nepatogumų, žmonės stengiasi įvairiais būdais kuo greičiau pašalinti alkoholio likučius iš savo organizmo. O kai kurie įvairius išsiblaivymo metodus išmėgina dar būdami girti, taip mėgindami kuo greičiau išsiblaivyti. Visgi specialistai sako, kad tokios pastangos – bevaisės, o pašalinti alkoholį gali tik pats žmogaus organizmas.

Prasidėjusi vasara džiugina saulės spinduliais, o poilsiautojai jau užėmę visus paplūdimius, ežerus bei jūrą maudosi saulės voniose bei siekia įdegti dar po tamsiojo metų laiko užsilikusius šviesius odos lopinėlius. Tačiau kai kurie pamiršta, jog saulė gali būti pavojinga, todėl reikėtų pasirūpinti savo sveikata.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į miškus jau vilioja grybai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin atidūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės.

Santaros klinikų gydytojų sąjungos trečiadienį pasidalinta pagarbaus bendravimo su LGBTI+ asmenimis atmintinė sulaukė ne tik kolegų palaikymo, bet ir neigiamų reakcijų. Štai parlamentaras Aurelijus Veryga iš Seimo tribūnos be užuolankų rėžė apgailestaujantis, kad „šis kultūrinis pamišimas persikėlė ir į medikų bendruomenę“, bei ragino akademinio pasaulio žmones atsikvošėti.

Dėl darbinės veiklos pokyčių, mokslų baigimo ir kitų permainų gali baigti galioti žmogaus privalomasis sveikatos draudimas. Tada kitą mėnesį, vadinamą papildomu, gyventojai vis tiek gali gydytis kaip apdraustieji. Tik neturėtų prasprūsti svarbi šios naudos detalė. Iki šio papildomo mėnesio pabaigos būtina sumokėti draudimo įmoką, kad vėliau netektų grąžinti pinigų už gydymą.

Venų varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos. Tačiau kada reikėtų susirūpinti ir gydyti šią ligą? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai papasakojo Vilniaus Santaros kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas.

Žaliuojanti gamta, gaivūs ir vasariški orai – pats darbymetis, prižiūrintiems sodus bei daržus. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas darbas gali pasibaigti ne tik įvairiais susižeidimais, bet ir sunkiais patempimais, priverčiančiais kurį laiką likti lovoje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė įspėja, jog laikytis atsargumo būtina net ir dirbant sode, o pasirūpinti sužeidimais reikia nedelsiant.

Venų varikozė, arba paviršinių venų išsiplėtimas, yra vizualiai nepatraukli ir sveikatai nepalanki liga, kuriai didelę įtaką daro paveldimumas – jei vienas iš tėvų serga varikoze, tikimybė susirgti vaikui yra 70 proc., o jei serga abu tėvai, tikimybė išauga net iki 95 proc. Tiesa, pakoregavus gyvenimo būdą bei skiriant daug dėmesio profilaktikai, šią ligą galima „nustumti“ į kuo vyresnį amžių arba pasiekti, kad ji pasireikš nežymiai.

Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. Gydytojai sako, kad Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje toks atvejis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šalies savivaldybes kviečia teikti paraiškas sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui ir išlaikymui. Tam numatyta beveik 23 mln. eurų investicijų. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, skiriant įvairias finansines paskatas, tikimasi išspręsti medikų trūkumo problemą, pritraukti specialistų į regionus, populiarinti sveikatos mokslų srities studijas bei taip gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams.

Seime kelią skinasi tikrą diskusijų audrą įplieskiantis įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo siekiama ne tik konsoliduoti ligonių kasas, bet ir įstatymiškai įtvirtinti, kaip jos galėtų bausti neteisėtai pasipinigauti siekiančias gydymo įstaigas. Kritikai aiškina, esą šiuo įstatymu nusitaikyta sužlugdyti privačias gydymo įstaigas, tuo metu pataisų šalininkai atkerta, kad nieko nedarant gresia viešosios medicinos krachas.

Siekiant plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, dalyje šalies gydymo įstaigų bus steigiamos gydymo bendruomenėse komandos (GBK). Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tokių komandų steigimui numatyta 3,4 mln. eurų investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų.

Organizmui susidūrus su įvairiais negalavimais, dažniausiai viliamės, kad šie netrukus praeis. Ligos simptomams užsitęsus, priežasčių imame ieškoti patys, pradedame užsiimti savigyda ir tik tuomet, kai situacija nepasikeičia, puolame kreiptis į gydytojus. Kad įvairius negalavimus kuo greičiau įveiktume ir jie neperaugtų į rimtesnes ligas, specialistai pataria nieko nelaukiant pasikonsultuoti su šeimos gydytojais.

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šis sprendimas yra gera žinia pacientams, taip pat džiugina ir medicinos ekspertus.

Kiekvienas iš mūsų trokštame, kad virškinimas vyktų kuo sklandžiau ir nekamuotų nei pilvo pūtimas, nei sunkumas skrandyje, nei viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Deja, bet virškinimo sutrikimai kasdienybėje nėra jau toks retas svečias.

Irina į švitinimą ėjo tarsi SPA salonui nusiteikusi. „Mažiausiai žmonėms pažįstama spindulinė terapija, apie ją dar daug mitų, neteisingų įsivaizdavimų, internete rasite tik blogus įspūdžius po gydymo“, – sako Irina Tuminienė, šiuo metu tęsianti krūties vėžio gydymą biologine terapija.

Energinius gėrimus dažnai renkasi žmonės, norintys įveikti nuovargį, tačiau nauji tyrimai rodo, kad šie gėrimai gali būti susiję su rimtomis ligomis. Energiniuose gėrimuose dažnai būna daug cukraus ir kofeino. Gydytojai įspėja, kad jie gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, kurią reikia skubiai gydyti. Energinių gėrimų sudėtyje yra nuo 80 iki 300 mg kofeino, palyginimui kavos puodelyje – 100 mg.

Specialistai griebiasi už galvų – elektroninės cigaretės tarp paauglių plinta kaip maras. Ypač nerimą kelia naujausi duomenys – nors elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių auga visame pasaulyje, skelbiama, kad kol kas bene prasčiausia situacija – Lietuvoje. Tokią situaciją atskleidžia Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas. Pasak jo, tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių.

Atsiradę skausmai ar rimtesni organizmo sutrikimai, lėtinis nuovargis ar net išsekimas ne vieną atveda prie sveikatos šaltinio paieškų ir kitą kartą net drastiškų gyvensenos pokyčių. Tokia savo patirtimi pasidalinęs žinomas šalies verslininkas Juozas Maksvytis juokauja, kad šiandien gydytojai jam žada, kad gyvens nors ir iki 120 metų.

Iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, svaigstanti galva, nesiorientavimas aplinkoje, o kartais net sąmonės praradimas – visa tai patiria žmonės, kurių organizme savaime gaminasi alkoholis. Alkoholio fermentacijos žarnyne sindromas (angl. Auto-Brewery Syndrome, arba ABS) yra reta ir neįprasta sveikatos būklė, kai organizmo žarnyne esantys mikroorganizmai (dažniausiai mielės) fermentuoja angliavandenius į alkoholį.

Kvėpavimas užterštu oru gali padidinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Nors žinoma, kad oro teršalų, ypač mikroskopinių kietųjų dalelių PM2.5, poveikis sukelia daugybę sveikatos problemų, tokių kaip lėtinės plaučių ligos, infarktas, insultas ir vėžys, diabeto teorija pamažu populiarėja.

Per karštus orus miestų fontanai daliai žmonių tampa būdu atsigaivinti. Juose braido suaugusieji, turškiasi vaikai, neretai ir augintiniai. Specialistai įspėja, kad to daryti negalima, nes pliuškenimasis fontanuose gali sukelti rimtų ligų.  Už vaikų saugumą viešosiose erdvėse yra atsakingi tėvai, todėl atsakomybė pirmiausia krenta jiems. Tėvai turi būti budrūs ir prižiūrėti, kad vaikai negertų fontanų vandens, nesimaudytų jame ar žaisdami nepaslystų ir nesusižeistų.

Daug metų buvęs įprastas suvokimas, kad lytys yra tik dvi – moteriška ir vyriška, kinta. Šiandien galimi lyčių variantai jau yra skaičiuojami dešimtimis pavadinimų.

Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, COVID-19 atmaina KP.2, priklausanti vadinamajai FliRT atmainų grupei, tapo dominuojančia COVID-19 atmaina JAV. Šios FliRT atmainos turi tam tikrų bendrų mutacijų, tačiau vis dar priklauso Omicron šeimos koronavirusams. Nuo balandžio 28 d. iki gegužės 11 d. beveik 30 proc. naujų atvejų sukėlė KP.2 atmaina, o vos dviem savaitėmis anksčiau tokių atvejų buvo mažiau nei 16 proc., skelbia CNN.

Kaip žinia, moterys dažniau pirma linkusios pasirūpinti aplinkiniais nei pačia savimi, o į gydytojus kreipiasi tik jau pasireiškus simptomams. Gydytojai gi akcentuoja, kad laukti nevalia – būtina tikrintis profilaktiškai norint užbėgti už akių itin grėsmingoms ligoms. Be to, ypač po menopauzės nevalia pamiršti kelio pas ginekologą.

Dažnai žmonės įvairiausiais būdais bando apsisaugoti nuo bakterijų, jaučia joms panišką baimę ir nori jų atsikratyti. Tačiau bakterijos žmogaus organizmui yra gyvybiškai svarbios. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas paaiškino, kokią naudą šie mikroorganizmai teikia mūsų imuninei sistemai ir kaip jų atsiranda mūsų žarnyne.  Unikauskas pasakoja, kad žmogaus kūnas išsivystė kartu su jame esančiomis bakterijomis, tad bandyti jų atsikratyti – griežtai draudžiama.

Nuo sunkiausių būklių iki pilnaties paveiktų pacientų ir iki agresijos nevaldančių apsvaigusių asmenų, kuriems raminti prireikia antrankių ar ašarinių dujų. Tokiais įtempto ir adrenalino nestokojančio darbo Skubios pagalbos skyriuje užkulisiais dalinasi 34-erių skubios pagalbos gydytojas Andrius Černauskas. Jis neslepia, kad emocijų po sunkaus budėjimo būna įvairiausių, bet tikina, jog yra atradęs savo vietą.

Gydytojai perspėja pasisaugoti – Lietuvoje ir kitose Europos šalyse stebimas parvorusinės infekcijos protrūkis. Ši įprastai mažų vaikų liga ypač pavojinga besilaukiančioms moterims. Kauno klinikų medikai šią savaitę gelbėjo jau dviejų tokių moterų kūdikius – jiems dar įsčiose perpylė kraują.  Šis iš pirmo žvilgsnio dėl savo bėrimo tymus galintis priminti susirgimas dažniausiai užpuola mažus vaikus. Paprastai jiems infekcija nėra labai pavojinga.

Tęsdamas kelionę po Lietuvos gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidalino įžvalgomis po vizito Kazlų Rūdoje. Jis pasakojo jau ne viename rajone išgirdęs realybę, kad gydytojai iki 50 proc. siuntimų išrašo ne tokių, kokių, jų nuomone, reikėtų. O tai jie elgiasi bijodami pacientų skundų ir konfliktų. Ministras samprotavo, kad vykstant pokyčiams sveikatos sistemoje įstaigų vadovams reikia išmokti priimti ir kylančius konfliktus.

Jau anksčiau mokslininkų tyrimai įspėjo, kad astma, šienligė ar atopinis dermatitas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. O dabar pirmą kartą daroma prielaida apie alergijos maistui keliamą pavojų. Gali būti, kad ateityje širdies ligų profilaktikai bus rekomenduojama atlikti ir kraujo tyrimus dėl alergijos.

Ne paslaptis, kad vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam organizmui ir jame vykstančioms gyvybinėms reakcijoms. Deja, greitas gyvenimo tempas, stresas ir netaisyklinga mityba dažnam žmogui sutrukdo užtikrinti jų pusiausvyrą, todėl savijauta suprastėja, pradeda atsiranda nuovargis ir kyla įvairių ligų grėsmė.

Gražina, dabar jau keturių vaikučių mama, tapo pirmoji Kauno klinikų paciente, kuriai cezario pjūvio operacijos (CPO) metu buvo atlikta vieno žingsnio konservatyvi operacija (angl. one step conservative surgery) išsaugant gimdą, operacijos metu netaikant gydytojų intervencinių radiologų dubens kraujotaką sustabdančių metodikų. „Gražinai placenta peraugo į šlapimo pūslę.

Kaip susijusios smegenys, mūsų hormonai ir tai, kaip sparčiai mes mokomės įvairiausių dalykų? Kaip žinios įsirašo į mūsų atmintį ir kodėl svarbu mokytis pasitelkus emocijas, o po to – gerai išsimiegoti? Apie tai konferencijoje „Kursuok – mokykis visą gyvenimą!“ pasakojo Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė.

Nauja paukščių gripo atmaina pradėjo plisti tarp žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad paukščių gripo atmaina H5N2, kuri dar niekada nebuvo nustatyta žmogui, nusinešė vyro iš Meksikos gyvybę. Trečiadienį PSO teigė, kad nėra aišku, kaip žmogus užsikrėtė, skelbia portalas „The Guardian“. „Nors šiuo atveju viruso poveikio šaltinis dabar nežinomas, A(H5N2) virusai Meksikoje buvo užfiksuoti naminiams paukščiams“, – sakoma pareiškime.

Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu.  Studijuojančius dieninėse studijų programose draudžia valstybė  Šią vasarą mokslo metus baigsiantiems abiturientams svarbu žinoti, kad jie privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos.

Užsukus į vaistinę įsigyti būtinų vaistų pasitaiko įvairių situacijų, kai pacientas sumoka daugiau, nei išties turėtų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena – reikia atminti kelis dalykus, kad vaistinėje įsigydami kompensuojamųjų vaistų už juos nepermokėtume.

Lenkijos medikams trečiadienį perduotos Lietuvos donoro kepenys, kurios bus persodintos transplantacijos Varšuvoje laukiančiam pacientui. Tai BNS patvirtino Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė. „Šiąnakt buvo donorystės atvejis Lietuvoje, kai vienoje ligoninėje buvo donoras ir neturėjome recipiento Lietuvoje“, – BNS sakė ji.

Klaipėdos apygardos teismas uostamiestyje veikiančio sveikatos centro vadovę R. D. ir buvusį vadovą V. R. nuteisė dėl apgaulingos buhalterijos ir įmonės turto pasisavinimo, pranešė prokuratūra. Taip pat teismas pripažino, kad R. D. vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hospisas“, kurią naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose per metus išoperuojama vidutiniškai 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.