Sveikata

Žiemą po sniegu besiilsėjusios erkės vėl bunda, o tai reiškia, kad reikia pasisaugoti ir jų pernešamų ligų, iš kurių pavojingiausia – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad  esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių. „Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis.

Per praėjusią savaitę nuo koronaviruso paskiepyta 76,9 tūkst. žmonių, bent vieną skiepą iki šiol yra gavę 13 proc. šalies gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąja skiepo doze per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio vidutiniškai paskiepyta 7,5 tūkst. žmonių – šis vidurkis keliais tūkstančiais lenkia pastarųjų kelių savaičių atitinkamus vidurkius. Daugiausiai žmonių pirmąjį skiepą gavo ketvirtadienį – 14,4 tūkst.

Nors Lietuva pagal skiepijimo greitį yra viena tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES), premjerė Ingrida Šimonytė neslepia, kad norėtų matyti didesnes skiepijimo apimtis. Tiesa, šią savaitę pranešus apie rekordinį vakcinų kiekį šventinėmis Velykų dienomis ruošiasi skiepyti ne visi. Vyriausybės vadovė pranešė, kad artimiausias dienų iššūkis bus kaip įmanoma panaudoti iki šiol nematytus vakcinų kiekius.

Epidemiologinė situacija dėl COVID-19 plitimo Vilniuje toliau blogėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė konstatuoja, kad pradėjus plisti britiškajai atmainai kovą susirgimai augo visose srityse. Be kita ko, net 38 proc. asmenų negalėjo ar nenorėjo atskleisti infekcijos šaltinio. Šiuo metu naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Nuo pandemijos pradžios mirė jau virš 3,5 tūkst. asmenų. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po du mirusiuosius priklausė 50–59 metų, 60–69 metų ir 70–79 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 90 iki 99-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 14 tūkst. 365 žmonės, antrą – 2489, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 364 tūkst. 930 asmenų, abiem – 168 tūkst. 740. Iš viso Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 610 tūkst. 365 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 533 tūkst.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 810 COVID-19 atvejų ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 349,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 865 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 645 asmenys. Pasveikusiųjų – 200 tūkst.

Kai kuriose savivaldybėse sukaupti didesni „AstraZeneca“ likučiai kol kas neperskirstomi, atsiliekančioms savivaldybėms dar skiriama daugiau laiko jas sunaudoti, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Kol kas tokios praktikos SAM dar netaikė vien dėl to, nes šią savaitę gavom labai didelę „AstraZeneca“ siuntą, beveik 65 tūkstančių dozių.

Dalis Lietuvos savivaldybių ketina tęsti gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 ir ilgąjį Velykų savaitgalį, tačiau ne visos jų tą darys tris šventines dienas. Sostinės savivaldybė skiepyti gyventojus ketina visą ilgąjį savaitgalį. Tam bus naudojama daugiausiai „AstraZeneca“ vakcina. Kaip ketvirtadienį sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, per tris šventines dienas ketina paskiepyti apie 12 tūkst. žmonių, esančių prioriteto grupėse. Jie kviečiami registruotis internetu.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ ketvirtadienį pareiškė, kad jų sukurta vakcina nuo COVID-19 yra labai veiksminga prieš Pietų Afrikos Respublikoje atrastą viruso atmainą ir kad tai patvirtina naujausio klinikinių bandymų etapo duomenys. Per vakcinos bandymų 3-iąjį etapą Pietų Afrikos Respublikoje pacientams, paskiepytiems antrąja vakcinos doze, susirgimo atvejų nebuvo nustatyta, sakoma įmonių pareiškime.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Virškinimo sutrikimai, arba dispepsija, yra dažni šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo palydovai, kurie apkartina kasdienio gyvenimo kokybę, sukelia diskomfortą ir gali signalizuoti apie rimtesnes viršinamojo trakto ligas. Kaip atpažinti dispepsijos priežastis ir palengvinti simptomus, pataria vaistininkė Ieva Sauserytė ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas.

Bandantys apeiti karantino taisykles turėtų suvokti, kad to kaina yra užimtos lovos reanimacijoje, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Reikia tą ryšį matyti labai tiesioginį ir įsivertinti, kokia tų taisyklių nesilaikymo kaina. Taisyklių nesilaikymo kaina – daug žmonių reanimacijoje, daug žmonių lovose, kurios galėtų būti skiriamos kitiems pacientams“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) tvarkos. Gyventojus domina, ar galima pasirinkti privačią šeimos kliniką, kaip dažnai galima keisti šeimos gydytoją, kokiose įstaigose galima gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir kt.

Per šventinį Velykų savaitgalį sostinėje planuojama paskiepyti per 12 tūkst. žmonių, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Taip pat sostinėje netrukus planuojama atidaryti naują vakcinavimo centrą – jis būtų įkurtas „Litexpo“ parodų rūmuose. Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjosi su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi.

Balandžio 1-oji – Melagių diena. Būtent ketvirtadienį socialinėje erdvėje pasirodė informacija, kad į Lietuvą atvyksta rusiškoji „Sputnik V“ vakcina nuo koronaviruso. Tokia žinia spėjo patikėti šimtai žmonių. Raseinių rajono meras Andrius Bautronis savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį pasidalijo įrašu, kuriame teigia, kad į Raseinių rajoną atvyksta „Sputnik V“ vakcina. Meras teiravosi žmonių, kokia jų nuomonė. Tačiau vėliau meras savo įrašą ištrynė.

Vaistinėse jau pradėjus vakcinuoti nuo gripo ir erkinio encefalito laukiama, kada čia bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19. Ministerija teigia, kad jau yra parengusi tą leidžiančius teisės aktus. Tuo metu komercinės vakcinos, ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet tikėtis neverta.  Seimo sveikatos reikalų komitete aptarus aktualiausius vakcinavimo Lietuvoje klausimus užsiminta ir apie jau kurį laiką diskutuojamą galimybę nuo COVID-19 pasiskiepyti ir vaistinėse.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį griežtai sukritikavo Europą dėl „nepriimtinai lėtos“ vakcinacijos nuo pandeminio koronaviruso ir sakė, kad Senajame žemyne išaugęs sergamumas COVID-19 „kelia susirūpinimą“.   „Vakcinos yra geriausias būdas įveikti šią pandemiją... Tačiau vykdomas skiepijimas šiomis vakcinomis yra nepriimtinai lėtas“ ir „prailgina pandemiją“, sakė PSO Europos skyriaus direktorius Hansas Kluge.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 147 žmonės, antrą – 6654, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. BNS skaičiavimais, tai didžiausias per parą iki šiol paskiepytų žmonių skaičius. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 349 tūkst. 571 asmuo, abiem – 165 tūkst. 716. Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 577 tūkst. 565 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 515 tūkst.

Vyriausybės sprendimu abiturientai įgijo pirmumo teisę skiepytis nuo koronaviruso. Kodėl svarbu, kad kuo greičiau ir kuo daugiau abiturientų pasiskiepytų, kovo 30 d. nuotolinėje diskusijose aiškinosi ir į abiturientų klausimus atsakė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, atlikėjas, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Klėja Merčaitytė bei Visagino „Atgimimo“ gimnazijos istorijos mokytoja Eleonora Dutkevičienė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po du mirusiuosius priklausė 60–69 metų ir 90–99 metų grupėms, vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Vakcinų kiekiai, kuriuos Lietuva gaus antrąjį ketvirtį, yra pakankami paskiepyti 70 proc. suaugusių žmonių, todėl objektyvių priežasčių neįgyvendinti šio tikslo nėra, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja, nors vakcinavimo tempai ir auga. Velykų laikotarpis, kaip sako ir pati premjerė, bus tikras išbandymas. Ar sugebėsime suvaldyti COVID-19 plitimą šventiniu laikotarpiu? Profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis. Anot jo, dabar viskas yra mūsų rankose. „Vakar dar kartą juos (epidemiologinės raidos scenarijus, – aut. past.

Ketvirtadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 869 COVID-19 atvejai ir 8 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 339,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 217 tūkst. 5 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 9 tūkst. 310 asmenys. Pasveikusiųjų – 199 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia sistemą, kuri leistų centralizuotai stebėti, kiek vakcinos dozių šalyje utilizuojama, tačiau leisti gyvų eilių skiepytis nepanaudotais likučiais kol kas neplanuoja.

Pasauliui kovojant su SARS-CoV-2 virusu, sukėlusiu COVID-19 pandemiją, fone šmėžuoja dar viena pavojingų ligų sukėlėjų grupė. Antibiotikams atsparių bakterijų grėsmė daugelį metų didėjo ir, atrodo, vis stiprėjo. COVID-19 mus išmokė vieno dalyko – vyriausybės turėtų būti pasirengusios globalesnėms visuomenės sveikatos krizėms, įskaitant naujų būdų, kaip kovoti su kenkėjiškomis bakterijomis, kurios tampa vis atsparesnės dažniausiai vartojamiems vaistams, paiešką.

Sveikatos apsaugos ministro atnaujinta prioritetinės skiepijimo eilės tvarka toliau kelia nesutarimų. Audrina ne tik pykčiai, kad keliaujančiuosius į „Euroviziją“ skiepijama pirmiau nei policijos pareigūnus. Savo skiepo eilės sulaukia ir ne visi į didesnę rizikos grupę patenkantys onkologiniai pacientai. Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę.

Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba jau ja persirgusius pacientus gydytojai pasakoja galintys ankstyvoje stadijoje aptikti ir tokias sunkias ligas kaip vėžį. „Skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją, aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinavimo ekspertai, atlikę tarpinę dviejų kiniškų vakcinų nuo koronaviruso klinikinių tyrimų duomenų analizę, nustatė, kad jos yra „saugios ir gana veiksmingos“, bet paprašė pateikti daugiau duomenų. Kinijos farmacijos bendrovės „Sinovac“ ir „Sinopharm“, kurių sukurtos vakcinos nuo COVID-19 jau naudojamos keliose šalyse, pateikė informacijos PSO, prašydami leisti naudoti šiuos preparatus ekstremalios padėties sąlygomis.

Netikėtai užklupusi sunki COVID-19 ligos forma pareikalavo iš Antano daug jėgų. Vyras prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto gruodžio pradžioje, kai pakilo temperatūra ir pradėjo skaudėti kūną. „Dėl plaučių uždegimo atsidūriau ligoninėje ir ten praleidau beveik mėnesį, – prisimena Antanas. – Net ir įveikus šią klastingą ligą, mano savijauta buvo prasta, nusilpau, negalėjau nuryti nei maisto, nei vandens, neprakalbėjau.

Platesnis gydymo paslaugų spektras, šeimos gydytojų ir antrinio lygio specialistų pritraukimas, eilių pas gydytojus sumažėjimas, medicininės įrangos atnaujinimas, o tuo pačiu – ir įstaigų veiklos optimizavimas bei resursų taupymas. Tokios permainos, šiandien pritarus miesto Tarybai, įvyks keliose Vilniaus poliklinikose.

Velykų savaitgalis vakcinavimo centrams gali būti „karštas“, mat artimiausiu metu laukiamas dar neregėtas COVID-19 vakcinų kiekis. Šia žinia pasidalinusi premjerė Ingrida Šimonytė vylėsi, kad su vakcinų kiekiu bus susitvarkyta. Ministrė pirmininkė informavo, kad pagrindinis laukiantis iššūkis – efektyviai sunaudoti gaunamas vakcinas.

Nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje registruota 1612 nepageidaujamų reakcijų, 71 iš jų sunkios. Taip pat 11 žmonių po vakcinacijos mirė, fiksuoti 5 tromboembolijos atvejai, tačiau tai nesiejama su skiepo poveikiu. Seimo sveikatos reikalų komitetui aptariant dabartinę vakcinacijos eigą Sveikatos apsaugos ministerijos Jurgita Grebenkovienė kanclerė pateikė ir naujausius duomenis apie nepageidaujamas reakcijas į skiepą.

Merams prašant Sveikatos apsaugos ministerijos daugiau laisvės panaudojat COVID-19 vakcinos likučius, pats ministras teigia, kad šis klausimas taps aktualesnis prasidėjus masinei vakcinacijai. Jo teigimu, dabar tai neretai yra organizacinių procesų pasekmė. Nepaisant pakoreguotos skiepijimo tvarkos ir galimybės pasirinkti vakciną, „AstraZeneca“ skiepai vis dar lieka mažiausiai paklausūs. Dėl to dalis savivaldybių priversti vakcinas tiesiog utilizuoti.

Praėjusią savaitę buvo likusios nepanaudotos 19 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozės, bet leidus laisviau pereiti prie žemesnių prioritetinių grupių šio preparato naudojimas atsistatė, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Tolygiai pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui ekspertai jau kurį laiką kalba apie trečiąją koronaviruso bangą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad šalis, panašu, juda atgal į juodąją zoną, tačiau situaciją keisti gali efektyvi vakcinacija ir testavimas. Seimo sveikatos reikalų komitete pristatydamas aktualiausią COVID-19 pandemijos situaciją ministras įvardijo keturis pagrindinius „bėgikus“, nulemsiančius epidemijos eigą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 70–79 metų, 80–89 metų ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Artėjantis pavasaris ir kaitresnė saulė primena apie apsaugos nuo saulės priemonės. Visgi specialistai įspėja, kad prieš ją išsirenkant reikėtų itin atidžiai peržiūrėti sudėtį. Be kita ko, šiemet nustebino šių priemonių pardavimų rekordai dar vasario mėnesį. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad šių metų vasarį šalies gyventojai nuo lentynų šlavė apsaugos nuo saulės priemones.

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 853 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 328,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 216 tūkst. 119 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 9 tūkst. 198 asmenys. Pasveikusiųjų – 199 tūkst.

Karštosios koronaviruso linijos 1808 atstovai pastebi išaugusį besitestuojančiųjų dėl COVID-19 skaičių. Kaip LRT radijui trečiadienį sakė karštosios linijos 1808 koordinatorė Greta Beinaravičiūtė, tyrimų per pastarąsias dvi dienas gerokai išaugo dėl Vyriausybės išplėsto sąrašo, kas gali ir turi atlikti profilaktinius COVID-19 tyrimus norėdamas dirbti, į tai mobilieji punktai reaguoja didindami tyrimų apimtis.

Daugiau nei trečdalį savo gyvenimo praleidžiame lovoje, tačiau, anot Niujorko universiteto mikrobiologo Philipo Tierno, ta vieta gali greitai tapti bakterijų ir grybelių „botanikos parku“. Portalui „Business Insider“ P. Tierno pasakojo, kad jei nepageidaujamus gyventojus paliksite patalynės susiraukšlėjimuose ir klostėse per ilgai, mikroskopinės gyvybės gali jus ir užkrėsti. Anot jo, tam, kad sustabdytumėte nematomą mikrobų potvynį, patalynę skalbti turėtumėte kartą per savaitę.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

„Toliau matome dviejų greičių Lietuvą: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti“, – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.  Praeitą savaitę kasdien buvo fiksuojama daugiausiai atvejų per pastarąsias 5–8 savaites. Kovo 29 d. pandemijos pagreitis siekė +27 proc. ir buvo teigiamas daugumoje Lietuvos savivaldybių.

Dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis paskiepytiems žmonėms izoliacija po sąlyčio su sergančiuoju kol kas netaikoma tik pateikus įrodymus apie skiepą, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. „Kol kas dar negalime automatiškai įvertinti, ar žmogus paskiepytas nuo COVID-19 ir jam dėl to po didelės rizikos sąlyčio netaikoma izoliacija.

Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyta 215 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejų. Naujų B.1.351 („Pietų Afrikos“) viruso linijos sukeltų atvejų nenustatyta, rašoma pranešime spaudai.

Tirdami, ar saugu nuo koronaviruso skiepytis asmenims, sergantiems „ilguoju Covid-19“, tyrėjų komanda pastebėjo keistą dalyką: šie pacientai skiepą ne tik puikiai toleravo, tačiau gavus vakciną, kai kurių jų simptomai palengvėjo. Šio nedidelio tyrimo rezultatai, žinoma, tėra preliminarūs, tačiau jie verčia susimąstyti apie paslaptingąjį „ilgąjį Covid-19“ ir galimus jo gydymo būdus.

Lietuvą antradienį pasiekė šeštoji kompanijos „Moderna“ vakcinų nuo COVID-19 siunta, kurioje – 22,8 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Tai – didžiausia iki šiol Lietuvą pasiekusi šio gamintojo vakcinų partija, kuri dar trečiadienį pasieks šalies savivaldybes.   Iki kovo 30 dienos Lietuva iš viso yra gavusi 39,6 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, gyventojų skiepijimui išnaudota 37,8 tūkst.