Sveikata

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

2021 m. gruodžio 26 d. mirė gydytoja radiologė prof. Aldona Bartusevičienė, pranešė Vilniaus universitetas. Aldona Valiuškytė Bartusevičienė gimė 1924 m. spalio 16 d. Kaune, karininko šeimoje. Mokyklą lankė Ukmergėje, gimnaziją – taip pat Ukmergėje, mokslus baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo ir Birutės gimnazijoje.

Per Kūčias COVID-19 pasiglemžė vieną jauniausių šios ligos aukų šalyje – užgeso paauglio gyvybė. Aiškėja, kad jis Santaros klinikose gydytas net virš 6 savaičių taikant visas įmanomas priemones. Nors paauglys sirgo viena gretutine liga, gydytojai pažymi, kad jo sunki būklė buvo nulemta COVID-19. Dar savaitgalį pranešta, kad nuo koronaviruso mirė 10–19 m. amžiaus grupei priklausęs asmuo. Kaip paaiškėjo pirmadienį, tai buvo VUL Santaros klinikose gydytas paauglys.

Priešpaskutinę šių metų savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių Lietuvoje fiksuota 20 proc. mažiau, lyginant su laikotarpiu prieš tai – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Protrūkių žemėlapyje palankios tendencijos stebimos visuose sektoriuose.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. keičiasi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio ankstyvoji diagnostikos programa. 35–59 metų moterims bus atliekamas žmogaus papilomos viruso aukštos rizikos tipų nustatymas, o juos aptikus, iš to paties mėginio – ir citologinis ištyrimas. Abu šie tyrimai leis dar tiksliau atrinkti rizikos grupės moteris ir užkirsti kelią vėžiui.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų komanda pristatė išskirtinį produktą – permatomą apsauginė veido kaukę. Jos veikimo principas toks pat, kaip įprastų medicininių kaukių ar respiratorių, tačiau kaip vienas pagrindinių privalumų pabrėžiama tai, kad ji leidžia matyti žmogaus mimiką.  KTU studentų komanda „Assero Transparent Mask“ kartu su KTU mokslininkų startuoliu „Assero“ pristatė sukurtą permatomos veido kaukės prototipo idėją.

Gruodžio 28 d. įsigaliojus naujoms Galimybių paso taisyklėms ir siekiant užtikrinti didesnį bei patogesnį vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prieinamumą Lietuvoje, Nacionalinis kraujo centras (NKC) ne tik plečia vakcinacijos apimtis įrengdamas naujas skiepijimo vietas, bet ir jose dirbti nukreipdamas daugiau profesionalų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja doze galimybių pasas pratęsiamas iškart neribotam galiojimui, o esant poreikiui – ir per pusvalandį.

Respublikinė Panevėžio ligoninė dalinasi dar viena skaudžia netektimi. Gruodžio 27 d. eidamas 81-uosius mirė nusipelnęs ilgametis gydytojas ortopedas-traumatologas Darius Staugaitis. D. Staugaitis buvo Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys, Lietuvos Garbės ortopedas traumatologas, Vasario 16–osios signatarų giminių klubo narys, Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Nusipelnęs panevėžietis, ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas.

Pirmadienį – skaudi žinia. Eidama 58-uosius metus mirė ilgametė Panevėžio ligoninės slaugytoja Saulė Elena Astrauskienė. Šia žinia „Facebook“ paskyroje pasidalijo Panevėžio ligoninė. „Velionė gimė Panevėžyje 1963 metais. Gimtajame mieste baigė mokyklą, vėliau mokėsi Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykloje, kurią baigė 1986 metais ir gavo medicinos sesers diplomą. Tais pačiais metais velionė pradėjo dirbti Kauno klinikose – Neurochirurgijos operacinėje. Nuo 1991 metų spalio mėn.

Į „Kėdainių mugę“ kreipėsi Kėdainių „Aušros“ progimnazijos gimnazistės mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). „Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytoja į darbą atėjo po 10 dienų saviizoliacijos, jausdama COVID-19 ligai būdingus simptomus. Vedė pamokas. Ji yra nepasiskiepijusi ir atsisakė pasidaryti greitąjį testą. Kadangi jai reikia testuotis kas dešimt dienų, toks laikas atėjo po trijų dienų. Testas parodė teigiamą COVID-19. Dėl to daug mokinių turėjo izoliuotis.

Pasaulyje plintant omikron atmainai, ši neaplenkė ir Lietuvos. Kiek anksčiau buvo skelbta apie pirmuosius patvirtintus atvejus. Iškart po didžiųjų metų švenčių pasirodė žinia, kad dar bent 100 atvejų įtariama Klaipėdoje. Šiuo metu koronaviruso tyrimų mėginiai perduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Apie tai LRT radijui pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Plintant omikron atmainai, mokslininkai prognozuoja, kad sausį bus pasiektas naujas užsikrėtimų pikas. Švedija gali atsisveikinti su dideliais kalėdiniais vakarėliais. Šiaurės šalis ėmėsi aibės priemonių, siekdama sustabdyti COVID-19 plitimą. Mokslininkai apskaičiavo, kad naujus metus šalis sutiks su dideliu susirgimų skaičiumi, net kai dauguma gyventojų buvo revakcinuoti, paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija, rašo politico.eu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad kaip ir kasmet šventiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo registruotas mažesnis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). 51-ąją metų savaitę (2021 m. gruodžio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 42,8 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Gruodžio 13–19 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 60 atvejų 10 tūkst.

Lietuvoje jau yra nustatyta virš 50-ies naujosios omikron atmainos atvejų – užsikrėtimai fiksuojami visoje šalyje, didžioji dalis susirgusių jaučia simptomus. Tiesa, omikron diagnozės neišvengė ir paskiepyti asmenys. Kaip portalą tv3.lr informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja, epidemiologė Daiva Razmuvienė, šiuo metu Lietuvoje yra nustatyta virš 50-ies COVID-19 omikron atmainos atvejų.  „Dar neturiu duomenų vienetų tikslumu, bet yra virš 50-ies atvejų.

Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Minint pirmuosius skiepijimo nuo koronaviruso metus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gavo 6605 pirminius pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po skiepijimo. Kaip BNS pirmadienį nurodė tarnyba, iki Kūčių dėl „Comirnaty“ vakcinos gauti 3243, dėl „Spikevax“ – 604, dėl „Vaxzevria“ – 2267, dėl „Janssen“ – 463 pranešimai. 28 atvejais vakcinos pavadinimas nėra žinomas. Skiepyti nuo koronaviruso Lietuvoje pradėta 2020-ųjų gruodžio 27-ąją, pirmieji skiepą gavo medikai.

Šventinį savaitgalį pranešta apie liūdną įvykį – per Kūčias užgeso 10–19 m. amžiaus grupei priklausiusio asmens gyvybė. Kaip nurodoma, pagrindinė jo mirties priežastis buvo COVID-19. Gydymo įstaiga praneša, kad koronavirusas nusinešė paauglio gyvybę. Kaip portalui tv3.lt patvirtino VUL Santaros klinikos – per Kūčias nuo COVID-19 miręs nepilnametis buvo ligoninėje gydytas paauglys. Visgi dėl duomenų apsaugos gydymo įstaiga jokių detalių pateikti negalėjo.

Šventinis savaitgalis neapsiėjo ne tik be maistu nukrautų stalų ir pasibuvimų su artimaisiais, tačiau ir be apsilankymų vaistinėse. „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė nurodo, kad savaitgalį vaistinėse pirkėjų jau buvo kur kas mažiau nei įprasta, tačiau šiuo šventiniu periodu išryškėjo kelios tendencijos.

Praėjusią parą nustatyti 639 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dešimt mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1161 COVID-19 sergantis pacientas – keliomis dešimtimis daugiau, nei buvo praėjusią parą, 110 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 3,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Koronaviruso paveiktų šalių sąraše nuo pirmadienio į raudoną zoną iš geltonos perkeliama Rumunija, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Visiems atvykusiems iš raudonos ir pilkos zonos valstybių, įskaitant persirgusius ir vakcinuotus, ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo rekomenduojama atlikti PGR tyrimą COVID-19 ligai nustatyti.

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

Omikron atmainai keliant specialistų ir visuomenės nerimą raginama kuo skubiau pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze. Nors dėl to ministerija yra net patvirtinusi paankstintos revakcinacijos tvarką, ja patenkinti nėra visi. Pilnai pasiskiepiję ir persirgę asmenys taip pat norėtų papildomos skiepo dozės, tačiau ją gauti galimybių šiuo metu nėra.

Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad kol kas COVID-19 situacija šalyje išlieka stabili, jau rengiami planai, kaip galėtų atrodyti naujas šalies lokdaunas. Be kita ko, kai kurie nauji ribojimai jau gali laukti artimiausiu metu, dar nepriartėjus prie juodžiausio scenarijaus ribos. Jau nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantys galimybių paso pakeitimai – jo galiojimo termino pasiskiepijus įvedimus ir taikymas vaikams nuo 12 m. – dar ne viskas.

Bičių pienelis – vienas vertingiausių bičių produktų, pasaulyje dar vadinamas „karališkąja želė“. Tai vienas natūraliausių ir vertingiausių produktų, geriausiai pasisavinamų žmogaus organizme. Žinomas Lietuvos bitininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Algirdas Amšiejus taip pat savo bitininkystės ūkyje išgauna bičių pienelį, o jį itin vertina klientai iš tolimosios Japonijos.

Medikai pagaliau išdrįsta garsiau prabilti apie vis dar sunkiai iš Lietuvos ligoninių išgyvendinamą mobingą ir kito pobūdžio patiriamą psichologinį smurtą. Jaunieji medikai sako, kad šios dramblio dydžio problemos, deja, ne visada pastebimos ne tik iš išorės, bet ir pačių gydytojų. Tuo metu kreiptis pagalbos juos atbaido dar didesnio psichologinio spaudimo ar net karjeros sugriovimo baimė.

Riebus, šventinis maistas ir alkoholis –  mūsų organizmui lyg bomba. Gydytojai sako, kad būtent šis derinys, dar labiau skatina persivalgymą, nes stiprieji gėrimai ne tik susuka galvą, bet ir iškreipia sotumo jausmą. Tad ką daryti, kad per šventes nesukeltume šoko savo skrandžiams ir kepenims? Kiek valgyti ir kiek gerti, kad kitą dieną nereiktų vyktį į ligoninę ar vaistinę?  Draugės Rita ir Margarita sostinėje renkasi gėrimą, kurį dės ant šventinio stalo.

Kompensuojant pacientų patirtas išlaidas įsigyjant insulino pompą, nuo kitų metų turėtų nebelikti amžiaus apribojimo, BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas. „Pompos kompensavimo tvarką, Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, numatyta ir suplanuota keisti, nuimant amžiaus apribojimą“, – teigė Julijanas Gališanskis. Anot jo, tam numatyta 4,4 mln. eurų.

Specialistai įžvelgia gąsdinančią tendenciją – nors Lietuvoje rūkymas mažėja visose vyresnėse amžiaus grupėse ir mažėja tradicinio tabako gaminių vartojimas, apie 65 proc. 15–16 m. jaunimo yra išbandę rūkalų. Ypač didelį nerimą kelia šiai amžiaus grupei patrauklių elektroninių cigarečių su skoniais prieinamumas. Seime skinasi kelią siūlymas uždrausti prekiauti elektroninių cigarečių skysčiais su įvairiausiais skoniais.

Šv. Kalėdos ir Naujieji metai dovanoja ne tik džiaugsmą, bet ir daugiau darbo medikams. Praleisdami daug laiko už stalo namuose bei svečiuose, lietuviai  dažnai pamiršta kas yra saikas. Pernelyg didelis pasimėgavimas patiekalais ir alkoholiniais gėrimais sukelia ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai.

Vieni už galvų susiėmę stebi augančias maisto ir šildymo kainas, kiti leidžia tūkstančius eurų garsiems prekių ženklams ir skraido privačiais lėktuvais, nes taip patogiau ir saugiau. Turtingai gyvenančių ir vis daugiau sau leisti galinčių lietuvių daugėja  ir tuo džiaugiasi ne tik jiems prabangos prekes siūlantys verslininkai. Ekonomistai sako, kad turtingi žmonės – tai šalies klestėjimo ženklas.

Ar lietuviai savam gomuriui įprastas šviesaus minkštimo bulves iškeis į egzotiškas spalvotas ir vietoje baltos mišrainės ant stalų puikuosis primenanti mozaiką? Kauno mokslininkai atliko unikalų tyrimą ir nustatė, kad spalvotos bulvės ne tik turi daugiau vertingų medžiagų, bet ir efektyviai kovoja su skrandžio vėžinėmis ląstelėmis. Lietuviai taip mėgsta bulves, kad jas vadina net antrąja duona, ir jų per metus suvalgo iki 100 kilogramų.

Praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tarp mirusių asmenų – 10–19 metų amžiaus grupei prilklausęs asmuo. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tarp mirusiųjų – vienas 10-19 metų amžiaus grupei priklausęs gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, tai pirmasis nuo COVID-19 miręs tokio amžiaus asmuo.

Praėjusią parą nustatyta 1112 naujų COVID-19 atvejų, mirė 14 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Tarp mirusiųjų – vienas 10-19 metų amžiaus grupei priklausęs gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, tai pirmasis nuo COVID-19 miręs tokio amžiaus asmuo. Praėjusią parą 34 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 289 žmonės.

Lietuva kitą savaitę gaus pirmuosius vaistus nuo COVID-19, kurie bus skiriami ligoninių pacientams, kai jiems nereikia pagalbinio gydymo deguonimi.  Kaip BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, Lietuva sulauks „Ronapreve“ preparato. „Ministerijoje dėliojamos pirkimo procedūros, sprendžiama dėl įsigijimo, pradėti tam tikri įsigijimo veiksmai.

Šventės ne vienam iš mūsų asocijuojasi su patiekalų gausa. Gardžiais nekasdieniais valgiais nukrautas stalas tiesiog kvieste kviečia ragauti vieną patiekalą po kito, ir taip nejučia suvalgomas gerokai didesnis kiekis maisto, negu mums įprasta. „British Medical Journal“ paskelbto tyrimo duomenimis, infarkto ir insulto rizika Kalėdų laikotarpiu gerokai išauga. Jausmą, kai nuo šventinio persivalgymo net sunku pakilti nuo stalo, tikriausiai yra patyręs dažnas iš mūsų.

Žmogus turi instinktą vengti kančių ir stengtis, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis ir lengvesnis. Tačiau paradoksalu, kad daugybė tyrimų parodė, jog kančios ir traumos gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, daugelis žmonių, patyrusių stiprią traumą, tampa giliau mąstantys ir stipresni nei buvo anksčiau. Jie netgi gali patirti staigią ir radikalią transformaciją, dėl kurios gyvenimas tampa prasmingesnis ir turiningesnis.

Praėjusią parą nustatyti 1581 naujas COVID-19 atvejų, mirė 21 žmogus, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė devyni 70-79 metų žmonės, po keturis – 80-89 ir 90-99 amžiaus grupėms priklausiusius žmones, po du – 50-59 ir 60-69 metų asmenis. Pilnai paskiepyti buvo keturi iš mirusiųjų iš jų: po du priklausė 70-79 ir 80-89 metų amžiaus grupėms. Iš 7,2 tūkst.

Žymiai kritus dviejų pirminės skiepijimo schemos COVID-19 vakcinos dozių apsaugai nuo koronaviruso omikron atmainos, specialistai ragina pasiskiepyti sustiprinamąja doze.

Du nauji Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimai leidžia manyti, kad koronaviruso omikron atmainos sukeliamas susirgimas paprastai būna lengvesnis nei užsikrėtus delta varianto patogenu. Mokslininkai pabrėžia, kad net jeigu šios pirminės tyrimų išvados pasitvirtintų ir ligos sukeliami simptomai gali būti švelnesni, ši atmaina plinta greičiau ir yra atsparesnė vakcinoms nei delta atmaina. Esant dideliam užsikrėtimų skaičiui ligonės vis tiek gali persipildyti.

Darbas greitojoje medicinos pagalboje niekada nebūna monotoniškas ir nuobodus. Kiekvieną kartą susiduriama su vis kitokiu iššūkiu. Šį kartą GMP brigada susidūrė su neeiline situacija – gimdymu namuose. Brigadoje dirbo gydytojas Tomas Pranckevičius, skubios pagalbos specialistė Rasa Trumpauskė ir vairuotojas paramedikas Renatas Kibas.

Kamuojantis skrandžio sunkumo jausmas, atsiradęs skausmas, spazmai, pilvo pūtimas ir padidėjęs rūgštingumas – sutrikusio virškinimo simptomai. Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad juos pajaučia daugelis po skanių šventinių valgių dėl dažnai daromų klaidų. „Atsisėdę prie šventinio stalo dažniausiai valgome daug riebaus, sunkiai virškinamo maisto ir kartu su juo vartojame alkoholį.

„Mūsų, traumatologų ortopedų, norinčių dirbti su vaikais, visada buvo labai mažai, nes mažylių sunkiau išklausti, ką skauda, tenka matyti daug ašarų ir dar su tėvais diskutuoti, – sako 45 metus toje pačioje įstaigoje – LSMU Kauno ligoninėje – pradirbusi vaikų traumatologė ortopedė Veronika Juodienė.

Klaipėdoje bus galima steigti universitetinę ligoninę, o jos dalininku galės tapti Klaipėdos universitetas. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Už jas balsavo 102 parlamentarai, prieš buvo 14, susilaikė 18. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Primename, kad šių metų lapkritį buvo pakeistas galimybių paso galiojimo algoritmas: gruodžio 28 d. galimybių pasas nustos galioti tiems gyventojams, kurie skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius (210 dienų), rašoma Vyriausybės pranešime.

Praėjusią parą nustatyti 1722 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1740 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 843 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1222 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 115 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,7 tūkst.

Nuo gruodžio 28 d. įsigaliojant naujai tvarkai dėl galimybių paso galiojimo žmonėms kilo labai daug klausimų. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys juos siūlo spręsti paprastai – pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze. Taip pat jis konstatavo, kad omikron atmainos neišvengsime, tačiau čia svarbus tik vienas rodiklis. Komentuodamas situaciją dėl omikron A. Dulkys priminė, kad atvejų didesnis skaičius nėra pagrindinis dalykas.

Vakcinacijos centro sostinės „Litexpo“ rūmuose darbas pratęsiamas iki sausio vidurio. „Litexpo“ darbo laikas pratęsiamas iki sausio 15 dienos, tiesiog įvertinus situaciją, kad tai nebūtų netikėtumas žmonėms, atsižvelgiant ir į sveikatos apsaugos ministerijos pageidavimą. Suprantame, kad tai yra patogu žmonėms, todėl dviem savaitėms laiką pratęsiame“, – BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas. Anot jo, vakcinacijos centras, kaip ir iki šiol, dirbs nuo 8 iki 20 val.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą yra įtraukta, kad atlikę antikūnų tyrimą, jam esant teigiamam, 60 d. galima turėti ir galimybių pasą.