Sveikata

Vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis jau akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą.  Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof.

Praėjusią parą nustatytas 4051 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą per 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 14,2 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1087 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 92 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 21,5 tūkst.

Pandeminio koronaviruso omikron variantas yra pavojingas, ypač nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigimu, omikron atmainos plitimas lėmė didžiulį  naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, todėl negalima pasiduoti šiam nerimą keliančiam variantui.

Kauno klinikų medikai dalyvauja tarptautiniame klinikiniame „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrime. Šio tyrimo metu Kauno klinikose sėkmingai atlikta aortos vožtuvo implantacija per kateterį, neatvėrus krūtinės ląstos, panaudojant iš anksto visiškai sumontuotą aortos vožtuvą su sausų vožtuvo burių technologija.

Siekiama peržiūrėti privalomo periodinio testavimo tvarką atsisakant dalies profesijų, pranešė ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymėjo, kad dabar būtina mobilizuotis ir testuoti tik prioritetinių sričių darbuotojus. „Peržiūrimi visi procesai, kur yra vienos ar kitos testavimo apimtys, šiandien yra pasiūlymas pasilikti tik tas, kurios yra pačios svarbiausios, kurios nukreiptos į didžiausios rizikos žmones, svarbiausias, kritines institucijas.

Privalomo skiepijimo klausimui persikėlus į Sveikatos reikalų komitetą užvirė diskusijos, ar šiuo metu pasirinktoms darbuotojų grupėms išties reikėtų nustatyti tokią prievolę. Medikų profsąjungos pažymi, kad šie ir taip noriai skiepijasi, tad įstatymas atrodo pavėluotas. Ministerija gi pažymi, jog ramūs būti negalėsime, kol nebus pasiektas 100 proc. apsaugos lygis. Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti pataisas dėl privalomo skiepijimo medicinos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Praėjusią parą nustatyti 4635 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai rekordinis atvejų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą beveik 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 14,4 tūkst. žmonių.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Omikron varianto plitimas turi nulemti COVID-19 virtimą endemine liga, su kuria žmonija gali gyventi, tačiau kol kas ji vis dar yra pandeminė, antradienį paskelbė Europos vaistų agentūra (EVA). EVA taip pat pareiškė abejonių dėl visos populiacijos skiepijimo ketvirtąja skiepų nuo COVID-19 doze ir sakė, kad stiprinamųjų dozių kartojimas nėra tvari strategija.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai antradienį įspėjo, kad paprasčiausias pradinių skiepų nuo COVID-19 stiprinamųjų dozių kartojimas nėra perspektyvi strategija saugantis nuo naujai atsirandančių pandeminio koronaviruso variantų, ir paragino kurti naujas, geriau nuo viruso perdavimo apsaugančias vakcinas.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas naujas ir efektyvus sunkios žarnyno ligos – Krono ligos sukeltų išangės fistulių gydymas padaugintomis kamieninėmis riebalinio audinio ląstelėmis. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad pastaruoju metu kamieninių ląstelių terapija vis plačiau taikoma gydyti sunkias, kitais metodais nepagydomas, ligas.

Atsisakyti susibūrimų, svariai sumažinti bet kokius kontaktus, jei įmanoma – dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose – šių taisyklių laikytis ir atsakingai vertinti situaciją, siekiant stabdyti viruso plitimą, ragina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Omikron atmainos piką Lietuva turėtų pasiekti iki vasario pradžios, o paros atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 10 tūkst., sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis.

JAV chirurgai sėkmingai persodino genetiškai modifikuotos kiaulės širdį 57 metų vyrui per pirmąją kada nors atliktą tokio pobūdžio operaciją, galbūt kada nors padėsiančią išspręsti nuolatinio donorų organų stygiaus problemą. Istorine vadinama operacija įvyko penktadienį, sakoma pirmadienį paskelbtame Merilando universiteto medicinos mokyklos pranešime. Nors paciento būklės prognozė dar toli gražu nėra aiški, ši procedūra žymi svarbų pasiekimą bandant persodinti gyvūnų organus žmonėms.

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu. Po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc.

Ekspertai pateikia naujausius galimus omikron bangos plitimo scenarijus. Jie rodo, kad atvejų Lietuvoje rekordai dar tik laukia, tačiau yra ir gera žinia – hospitalizacijų tiek grėsmingai gali ir neišaugti. Vis tik įspėjama, kad apsigauti nereikėtų ir reikia nusiteikti, kad omikron bangai išgyventi mažiausiai prireiks dviejų mėnesių.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba pirmadienį pareiškė, kad per kelias savaites gali priimti sprendimą, ar leisti naudoti bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19.   JAV farmacijos milžinė pateikė oficialų prašymą patvirtinti jos sukurtą geriamąjį preparatą nuo koronaviruso.

Praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje.

Su nerimu žiūrint, į ką Lietuvoje išvirs kylanti omikron banga, specialistai kartu pateikia viltingų žinių, kad šis naujas susirgimų kilimas gali būti koronaviruso eros pabaigos ženklas.

Pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui, akys krypsta į ligonines. Įprasta, kad nustačius daugiau užsikrėtimų koronavirusu, po kurio laiko ligonines užplūsta COVID-19 pacientai. Šiuo metu neraminančių tendencijų ligoninės nefiksuoja, tačiau dirba įtemptai stebėdamos situaciją. Kol kas dar neaišku, ar savotiškas pacientų štilis yra tik tyla prieš audrą, ar didėjančios imunizacijos rezultatas. Praėjusią savaitę naujų COVID-19 atvejų skaičiai šoktelėjo į kurį laiką nematytas aukštumas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje pirmąją 2022 m. savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, tačiau ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – išaugo. Sausio 3–9 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 62 atvejus 10 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę  – 53 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Visiškai nebeliko laukiančiųjų dantų protezavimo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), eilių, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Pastaraisiais metais šioms reikmėms skirta pakankamai PSDF lėšų ir sudaryta ganėtinai daug sutarčių su dantis protezuojančiomis įstaigomis. Tad kompensuojamąsias paslaugas pacientai gali gauti daug greičiau.

Kylant omikron bangai ir vis daugiau žmonių „iškrentant iš rikiuotės“ dėl būtinybės izoliuotis sprendžiama keisti šią tvarką ir trumpinti izoliacijos laiką, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi jis įspėjo, kad, nepaisant stabilios situacijos ligoninėse, sprendimai dėl pandemijos priemonių gali keistis kiekvieną dieną. Ministras nurodė, kad ketinama svarstyti pokyčius dėl izoliacijos tvarkos ne tik medikams, bet ir visai visuomenei.

 

Kelias savaites pagerėjus situacijai dėl mirštamumo nuo COVID-19 tarp itin jauno amžiaus asmenų, sausio pirmomis dienomis fiksuotas liūdnas įvykis. Nors ir buvo pilnai pasiskiepijusi, 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris neišgyveno. Nors moteris mirė dar sausio 5 d., apie įvykį paaiškėjo tik vėliau – duomenys įkelti per šį savaitgalį.

Praėjusią parą nustatytas 1701 naujas COVID-19 atvejis, mirė 10 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Septyni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 207 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyti 2394 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1111 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 93 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 7,3 tūkst.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) tęsia skiepijimo nuo COVID-19 prekybos centruose akciją: pirmadienį pasiskipeyti bus galima Vilniaus „Ozo“ prekybos centre.

Ne mažiau nei efektyvių vakcinų nuo vyraujančių COVID-19 atmainų siekis rūpestį kelia ir vaistai bei šios infekcijos gydymo galimybės. Nors Lietuva stovi ne vienose naujų vaistų pirkimo gretose, kaip greitai jų turėsime pakankamą kiekį ir kiek omikronas gali sumažinti jų efektyvumą, nežinomųjų pakanka.

Didžiausią sergamumą COVID-19 liga Europos Sąjungoje fiksuojančiame Kipre aptikta ją sukeliančio viruso SARS-CoV-2 delta ir omikron padermių kombinacija, sekmadienį skelbia Prancūzijos leidinys „Le Figaro“. „Jau yra kombinuoto užsikrėtimo omikron ir delta atmainomis atvejų, ir mes aptikome šią padermę, kuri yra šių dviejų atmainų derinys“, – leidinys cituoja Kipro universiteto biologijos profesorių Leondiosą Kostrikį.

Dar viena pandemijos ir karantino pasekmė – nemiga. Anot daktarų, per karantiną, kai žmonės mažiau aktyvūs, nemigos problema tik aštrėja. Jei žmogus miego sutrikimų negydo ir neieško priežasčių, neišsimiegant padidėja avarijų tikimybė ir sumažėja produktyvumas darbe, ilgainiui gali išsivystyti ir įvairios ligos. Senjorai pasakoja, kad turi savo būdų, kaip kovoti su nemiga.

Nors didžiosios metų šventės jau praėjo, toksikologai konstatuoja, kad didesnio darbo paprastai sulaukia praėjus keliolikai dienų po jų. Kaip pasakoja gydytojas Robertas Badaras, jo ir kolegų kasdienybė – ne tik šventinio persivalgymo, neatsargaus alkoholio vartojimo aukos, bet ir nuo vaistų, narkotinių medžiagų priklausomi asmenys bei atsitiktinai apsinuodiję buityje naudojamomis priemonėmis.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Nėštumas ir alkoholis – itin pavojinga kombinacija, pasibaigianti liūdnai. Sunku patikėti, bet Lietuvoje vis dar gaji problema, kad besilaukianti moteris linkusi pakelti taurelę. Tik apie tai niekas garsiai nešneka, ne veltui specialistai vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimą vadina „tyliąja epidemija“. Portalo tv3.lt kalbintos pašnekovės atskleidė, kodėl nėščios moterys griebiasi alkoholio stiklelio, kokią už tai sumoka kainą, ir, svarbiausia, kaip tokioms mamoms galima padėti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. pacienčių, tačiau, pasak gydytojos akušerės-ginekologės Akvilės Vilkaitienės, realūs skaičiai gali būti dar didesni.  „Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7–12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus.

Per dvejus metus trunkančią pandemiją COVID-19 infekcija persirgo jau daugiau nei 0,5 mln. Lietuvos gyventojų. Deja, nemaža dalis pasveikusiųjų dar ilgai jaučia šios ligos pasekmes. Raginama nekentėti, nelaukti, kol varginantys simptomai praeis savaime, o kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas atliks tyrimus, įvertins sveikatos būklę, prireikus išrašys siuntimą specialisto konsultacijai.

Lietuviai vis dažniau savo veido ir kūno netobulumus koreguoja guldamiesi po plastinių operacijų skalpeliu. Tokių operacijų madoms įtaką padarė ir pandemija – perėję į nuotolį ir savo veidus kasdien matydami kompiuterių ekranuose, žmonės, pastebėdami veido formos netobulumus ėmė koreguoti juos kreipdamiesi į plastikos chirurgus, taip pat ėmė siurbti dėl sumažėjusio aktyvumo susikaupusius riebalus.

Praėjusią parą nustatyta 3317 naujų COVID-19 atvejų, mirė 16 žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dešimt mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nedidelis atvejų sumažėjimas, lyginant su ankstesne para, fiksuotas po keturias dienas fiksuoto jų augimo. Praėjusią parą 2079 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 22,7 tūkst. žmonių.

Šalies didžiųjų miestų ligoninėse situacija dėl COVID-19 kol kas išlieka stabili, tačiau dėl spartaus naujos koronaviruso atmainos plitimo Lietuvoje ir Europoje ruošiamasi įvairiems scenarijams, taip pat ir pacientų srauto augimui. Ligonių atstovai pastebi, kad kol kas ligoninėse užimta apie pusė arba du trečdaliai COVID-19 pacientams skirtų lovų, tačiau dėl omikron atmainos situacija greitai gali keistis.

Vilnietis Saulius pasakojo atsidūręs dviprasmiškoje situacijoje – nors jaučia koronavirusui būdingus simptomus, PGR testas to nenustatė. Tuo metu greitasis antigeno testas buvo teigiamas. Gydytojai sako, kad tokie atvejai, nors ir reti, gali pasitaikyti, ir bet kuriuo atveju įspėja laikytis izoliacijos bei kartoti testą. Nors oficialiai ligos patvirtinimo negavo, Sauliui akivaizdu, kad jis užsikrėtė koronavirusu.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Koronaviruso atvejų skaičiui išaugus virš trijų tūkstančių, karštosios linijos darbuotojai vos spėja kilnoti telefono ragelius, o medikai – dirbti dvigubais tempais. Specialistai įspėja nedelsti norinčius testuotis – vietų mobiliuose patikros punktuose gali beveik nebūti ir kelias dienas į priekį.

Pirmadienį, sausio 10 d., įsigalioja naujas izoliacijos algoritmas gydymo įstaigų, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų ir socialinės globos įstaigų, teikiančių slaugos paslaugas, darbuotojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, skelbiama pranešime.

Jau sausį Lietuvą pasieks penktoji vakcina nuo koronaviruso. Tai – „Novavax“ sukurta „Nuvaxovid“ vakcina, kuri, kaip teigia specialistai, gali turėti paklausą tarp tų, kuriems naujuoju būdu sukurtos vakcinos atrodė nepatikimos. Specialistai pažymi, kad tokio tipo vakcinos naudojamos jau tris dešimtmečius ir nereikalaus ypatingų laikymo sąlygų.

Nepaisant didelio augančio užsikrėtimų skaičiaus, hospitalizacijų apimtys dėl COVID-19 išlieka stabilios, konstatavo VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Nors dauguma, užsikrėtusiųjų omikron, serga lengvai, neatmetama, kad kylant susirgimams galima neišvengti ir sunkesnių pacientų.

Apie pirmuosius omikron atmainos atvejus Lietuvoje visuomenei buvo pranešta dar praėjusių metų gruodžio 15 dieną. Šiandien, prabėgus beveik mėnesiui po pirmųjų omikron atmainos atvejų fiksavimo Lietuvoje, šios atmainos atvejų teturime vos daugiau nei 100. Tuo metu omikron atmaina plinta apie keturis kartus sparčiau.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį pranešė užfiksavę retą žmogaus užsikrėtimo paukščių gripu atvejį, šaliai kovojant su iki šiol didžiausiu šios virusinės ligos protrūkiu tarp paukščių. Atvejai, kai paukščių gripu užsikrečia žmonės, yra labai reti. Anksčiau jų Britanijoje buvo nustatyti tik keletas, nurodė JK Sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA). Agentūra pridūrė, kad pietvakarių Anglijoje gyvenantis užsikrėtęs asmuo jaučiasi „gerai“ ir izoliuojasi.

Šį antradienį Lietuvoje fiksuota beveik 3,2 tūkst. COVID-19 atvejų, rodo atnaujinti Statistikos departamento duomenys. Šį trečiadienį skelbta, jog sausio 4-ąją nustatyti 2963 nauji atvejai, tačiau ketvirtadienį pateikiami skaičiai rodo, jog jų buvo daugiau – 3169. Tai didžiausias pastaruoju metu nustatytas atvejų skaičius. Paskutinį kartą daugiau atvejų per parą fiksuota lapkričio 5-ąją, kai nustatyti 3428 susirgimai.

Dažnas prisimena savo vaikystėje mažais spuogeliais išbertu kūnu, veidu ir net galvos oda. Išsiaiškinus, kad užklupo vėjaraupiai, neretai buvo skubama traukti briliantinę žalumą ir ja tepti kiekvieną naujai atsiradusį ligos sukeltą bėrimą. Tačiau, ar taip daryti rekomenduojama, paaiškino  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto infekcinių klinikos ligų vadovė, prof. dr. Auksė Mickienė.

Maždaug 136 tūkstančiams pasiskiepijusių nuo COVID-19 senjorų yra skirtos 100 eurų išmokos, t. y. kas antras 75 metų ir vyresnis žmogus jau pasinaudojo galimybe gauti vienkartinę išmoką už skiepą. Mūsų šalyje gyvena apie 272 tūkstančiai tokio amžiaus senjorų. Kiti senjorai turėtų suskubti – iki kovo 31 dienos pasiskiepiję sustiprinančiąja vakcinos doze jie taip pat gaus 100 eurų vienkartinę išmoką.