Sveikata

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo: 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių – COVID-19 pandemija, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę – 48,2 proc. – visų mirties atvejų, o 14,7 proc.

Dar šių metų pradžioje milžiniškų darbo krūvių nebeatlaikantis Kėdainių pirminė sveikatos priežiūros centro (PSPC) kolektyvas, nerasdamas sutarimo su įstaigos vadovais, raštu kreipėsi į savivaldybės vadovus ir krašto politikus. Meras Valentinas Tamulis tuokart subūrė darbo grupę, kurioje buvo nuspręsta skirti priedus už medikų dirbamus viršvalandžius.

Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra. Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė.

Per praėjusią parą nustatyti 1657 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1276, antrą – 362, trečią – 19 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 133 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 582,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 46,6 procento.

Priešlaikinė arba pernelyg ankstyva ejakuliacija – vienas dažniausiai pasitaikančių, tačiau vienas rečiausiai diagnozuojamų lytinės sveikatos sutrikimų. Jei pernelyg anksti ejakuliuojama tik retkarčiais ir tai nei lytinio, nei bendrojo gyvenimo kokybei netrukdo, tuomet per daug jaudintis nereikėtų. Vis dėlto jei priešlaikinė ejakuliacija pasikartoja dažnai, tuomet tai jau gali būti rimta lytinės sveikatos problema.

Tęsdami tvarų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bendradarbiavimą, į Lietuvą atvyko šios didžiausios tarptautinės sveikatos organizacijos atstovai. Vizito tikslas – nustatyti galimas sveikatos paslaugų teikimo restruktūrizavimo paketo įgyvendinimo rizikas ir parengti jų mažinimo strategijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Skaičiuojama, kad kataraktos operacija yra dažniausiai atliekama operacija pasaulyje, kasmet grąžinanti gerą regėjimą milijonams pacientų. Tačiau nemaža dalis žmonių tiki įvairiais su katarakta susijusiais mitais ir vengia operuotis arba atvirkščiai, per daug riboja kasdienį gyvenimą po operacijos.

Tai, kad rugsėjis su naujais mokslo metais – ant nosies, itin gerai savo kailiu pajunta šeimos gydytojai. Nors esama tėvelių, kurie vaiką sveikatos patikrinimui atveda ir kitais mėnesiais, vis tik nemaža dalis laukia paskutinės akimirkos. Gydytojai primena, kad tiek eilėmis pas gydytojus besipiktinančių tėvelių nebūtų, jei iš anksto pasirūpintų vaiko sveikata.   Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Nors su mėnesinių ciklo sutrikimais susiduria kone kas ketvirta mergina ir moteris, daugeliui jų vis dar nedrąsu kalbėti apie nemalonias ir erzinančias patirtis: skausmingas, gausias ar nereguliarias mėnesines. Gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad negydomi sutrikimai gali turėti įtakos gyvenimo kokybei ir vaisingumui, todėl simptomams besitęsiant apsilankyti pas gydytojus turi įvairaus amžiaus pacientės.

Šiame skubančiame pasaulyje dažnai pamirštame save ir savo sveikatą. Kojos – labai svarbi mūsų kūno dalis, iš kurių kraujui venomis bene sudėtingiausia grįžti atgal į širdį. Be to, mūsų kojos kasdien turi atlaikyti didelį krūvį. Kokie trys žingsniai galėtų padėti įvertinti, ar jomis nereikėtų pasirūpinti labiau? Pirmas žingsnis – apžiūrėkite savo kojas Atidžiai apžiūrėkite savo kojas dienos šviesoje.

Nors gyvenimas, atrodo, praktiškai grįžo į ikipandemines vėžes, vis dar atsiveja skaudžios ankstesnių ribojimų pasekmės. Gydytojai neslepia, kad tenka su apmaudu nustebti išvydus pacientus su užleistomis ligomis. Kita vertus, esama ir tokių, kurie skuba sau patys nusistatyti diagnozes jas būtinai siedami su persirgta COVID-19 infekcija.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

Nors ypač po pandemijos ir ilgai trukusių karantinų gydytojai stvėrėsi už galvos dėl visokeriopai suprastėjusios vaikų sveikatos, profesorius Vaidotas Urbonas kaip didžiausią blogybę šiandien įvardija ekranų epidemiją. Jo teigimu, besaikis sėdėjimas prie įvairių ekranų sukuria virtinę kitų vaiko sveikatos problemų. Gydytojas teigia, kad per ilgas panirimas į virtualų pasaulį vaikams nieko gero neatneša – dėl to tiek auga svoris, prastėja mityba, mažėja fizinis aktyvumas, veikiama jų psichika.

Gyvenimui grįžus į įprastas vėžes ir pandemijai tarsi pasistūmus į antrą planą, specialistai griebiasi už galvos matydami dabartines vaikų skiepijimo apimtis nuo jau seniai žinomų infekcijų. Jie įspėja, kad naujas ligų protrūkis neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada su tuo galėtume susidurti.

Kada geriausia gerti vandenį: prieš maistą, valgant ar jau pavalgius? Ar tikrai geriant vandenį prieš valgį bus praskiedžiamos skrandžio sultys ir virškinimas sustos? Natūralaus mineralinio vandens žinovė Erika Šaltytė sako sulaukianti tokių klausimų iš vartotojų. „Visi žino, kad vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau vis dar netrūksta tikinčių įvairiais mitais“, – stebisi ji. „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė sutiko išsklaidyti visus mitus.

Inkstų ligos neretai būna tylios, todėl žinia apie neišvengiamybę taikyti hemodializę (kraujo išvalymą) pacientus dažnai užklumpa kaip žaibas iš giedro dangaus. Gydytojai primena, kad bėdos tokiam svarbiam organui kaip inkstai gali pridaryti ir lėtinės ligos, ir ūmios būklės, kurias gali sukelti tiek apsinuodijimas ar nepamatuotas vaistų vartojimas, tiek ir nepakankamas skysčių kiekis karštą dieną ar nedėkingas pagulėjimas ant šalto smėlio.

Prieš naujus mokslo metus atliekant privalomą profilaktinę vaikų sveikatos patikrą, būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas gydytoją odontologą. Kai kurie tėvai dėl to piktinasi, tačiau ligonių kasos primena, kad ši paslauga yra nemokama ir labai naudinga. Profilaktinės patikros metu odontologas įvertina vaiko dantų ir žandikaulio funkcijas, pataria, kaip taisyklingai laikytis burnos higienos, jeigu reikia – pasiūlo gydymą bei nuolatinių krūminių dantų silantavimą.

PastabosOnkoginekologė: ŽPV infekcija pasireiškia ne tik moterims, vyrai užsikrečia netgi dažniau

Daug nepatogumų kelianti ir viešai mažai aptariama problema – šlapimo nelaikymas – dažnam asocijuojasi tik su garbingo amžiaus žmonių iššūkiais. Tačiau su šlapimo nelaikymu susiduria ir vis daugiau jaunų žmonių, o to priežastys gali slypėti ir įprastuose dienos ritualuose. Jei laiku nesikreipiama pagalbos, šis sutrikimas rimtai paveikia gyvenimo kokybę – be tualeto pertraukų tampa sunku įveikti ilgesnį atstumą, atsiranda psichologinis diskomfortas.

Artėjant mokslo metų pradžiai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kviečia tėvelius nepamiršti pasidomėti vaikų skiepais. Skiepijimas – tai saugus būdas apsaugoti žmones, ypač kūdikius ir mažus vaikus, nuo gyvybiškai pavojingų užkrečiamųjų ligų ir riboti jų plitimą visuomenėje. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, skiepijimas kasmet padeda išsaugoti 2 milijonus gyvybių pasaulyje.

Per praėjusią parą nustatyti 904 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 673, antrą – 215, trečią – 16 žmonių. Naujausiais duomenimis, ligoninėse gydomi 142 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 554,1 atvejo.

Lietuvoje besitęsiant sausiems ir karštiems orams, padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Specialistai primena, kad silpnesnės sveikatos žmonės turėtų daugiau laiko praleisti patalpose. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis (AAA), rugpjūčio 24 d. vidutinė 24 val.

Po metų pertraukos suintensyvėję privalomi sveikatos patikrinimai prieš naujų mokslo metų pradžią atvėrė mokinių problemų skrynią. Šeimos gydytojai tvirtina, kad po karantino vis dažniau pastebimi nutukimo ir regos sutrikimo atvejai.

Nepaisant to, kad viltasi, jog Kėdainių ligoninei ėmus vadovauti naujai direktorei situacija joje pasikeis, kol kas pasikeitimai atrodo vienašališki, o personalas braška labiau nei bet kada anksčiau. Nusivylę medikai jau ruošėsi kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau taip jau sutapo, kad inspektoriai dar prieš tai atliko neplaninį patikrinimą ligoninėje.

Besibaigiant vasarai plūstelėję karščiai išvargino ne vieną ir privertė ieškoti įvairių būdų atsivėsinti. Deja, neretai pasirenkamos priemonės tik dar labiau išsekina organizmą ir padaro įtaką balso netekimui, staiga užklupusiam gerklės skausmui ar slogai. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė dalijasi patarimais, kaip atvėsinti įkaitusį kūną ir paaiškina apie perkaitimo sukeliamų pavojų.

Startuoja nauja edukacinė kampanija „Būk savo sveikatos dirigentas“ – Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga tokiu būdu kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata, dalyvaujant prevencinėse sveikatos patikros programose. „Dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje daugelį metų išlieka širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos.

Pirmieji skiepai nuo beždžionių raupų jau Lietuvoje. Iš viso 1400 vakcinos dozių. Jomis bus skiepijami tie, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Visuomenės sveikatos specialistai individualiai vertins kiekvieną didelės rizikos atvejį. Dažniausiai šia liga suserga daug lytinių santykių turintys homoseksualūs, biseksualūs vyrai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga prašo valdžios nupirkti daugiau vakcinų ir leisti jomis profilaktiškai skiepyti visus norinčiuosius.

Vasara – tinkamiausias metas pasirūpinti vitamino D atsargomis. Jis būtinas imunitetui palaikyti, padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą, kurių taip reikia sveikiems kaulams, dantims ir raumenims, dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose, padeda palaikyti normalią nervų sistemos funkciją. Šio vitamino gauname trimis būdais: pabuvus saulėje jis susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams, su maistu arba vartojant papildus.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie skambina į ligonių kasas ir teiraujasi, ar kompensacija už suteiktas dantų protezavimo paslaugas yra paveldima, jei ją turėjęs gauti asmuo miršta.   Pasak ligonių kasų specialistų, besikreipiančiųjų į ligonių kasas šiuo klausimu nėra daug, atvejai pavieniai, nes nuo 2021-ųjų keitėsi dantų protezavimo tvarka ir nebeliko dantų protezavimo laukimo eilių – šių paslaugų išlaidos apmokamos tiesiogiai paslaugas suteikusiai įstaigai, rašoma pranešime spaudai.

Nors dažnai manoma, kad žarnyno parazitais užsikrečiama tik netinkamai laikantis higienos, sveikatos specialistai primena – nekviestų svečių žarnyne galima sulaukti ir po kontaktų su naminiais gyvūnais ar valgant mažiau apdorotą maistą. Vaistininkė pataria, kaip išprašyti žarnyno parazitus iš savo organizmo, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: kirmėles – kaspinuočiai, askaridės, siurbikės, spalinės, ir pirmuonis – amebos, giardijos, toksoplazmos.

Lietuvą jau pasiekė 1400 vakcinų nuo beždžionių raupų dozių. Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės teigimu, ja vakcinuojami asmenys būtų nuo tada, kada jau būtų fiksuotas naujas beždžionių raupų atvejis. Pirmiausia skiepijami būtų sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys.  Viceministrė priminė, kad nuo gegužės pradžios yra fiksuojama maždaug 17 tūkst. beždžionių raupų ligos atvejų Europoje, tad tai, kad jos pasiekė Lietuvą, yra gera žinia.

Lietuvą pasiekė vakcinos nuo beždžionių raupų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Plačiau apie atvykusias vakcinas sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė žada komentuoti vėliau trečiadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.  Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga.  Anksčiau skelbta, kad Lietuva rugpjūtį tikisi gauti 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų.

Per praėjusią parą nustatyti 1166 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 852, antrą – 303, trečią kartą – dešimt, ketvirtą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 157 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų devyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 580,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 51,3 procento.

Iki mokslo metų liko mažiau nei pora savaičių, tad natūralu, kad pačiame pasiruošimo įkarštyje tėvams kai kas gali pasimiršti. O už kampo laukiantis šaltasis sezonas su virusais priešakyje reikalauja papildomo dėmesio. Todėl farmacijos specialistė Renata Mardosienė primena – ruošiantis mokyklai svarbu pasirūpinti ne tik mokyklinėmis priemonėmis, bet ir visapusiška vaiko sveikata.

Internete ir socialiniuose tinkluose plinta melagiena, kurioje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatomas kaip kardiologas, rekomenduojantis vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija perspėja gyventojus, kad tokiu būdu sukčiai bando pasinaudoti ministro vardu, platindami nesaugius preparatus. Dėl skleidžiamos informacijos artimiausiu metu bus kreiptasi į teisėsaugą bei Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.

Diabetu neserganti vaistininkė, kurį laiką jutusi silpnumą, galvos skausmą ir pakitusį virškinimą, nusprendė ne tik pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir stebėti jį 10 dienų. Ji išbandė liepos mėnesį Lietuvos vaistinėse atsiradusį modernų gliukozės kiekio kraujyje matuoklį. Šiandien vaistininkė ne tik dalinasi savo įspūdžiais, bet ir įvardija svarbiausias priežastis, dėl ko nuolatinis gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas yra naudingas nesergantiems diabetu.

Per praėjusią parą nustatyti 2179 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1709, antrą – 454, trečią – 16 žmonių. Ligoninėse gydomi 160 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo ir siekia 594,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat nukrito ir šiuo metu siekia 53,2 procento.

Organų donorystė – labai jautri sritis, kuri apjungia netektį ir viltį. Reanimacijoje dirbantys gydytojai kovoja dėl kiekvieno paciento gyvybės, tačiau kartais, nepaisant didelių jų pastangų, to padaryti nepavyksta. Tuomet galimybė išgelbėti kito žmogaus gyvybę atitenka mirusiojo artimiesiems – jiems pritarus organų donorystei, sunkūs ligoniai sulaukia vilties pasveikti.

Po visą organizmą išsiraizgiusi nervų sistema atsakinga už visapusišką mūsų gerovę: ji gauna, apdoroja ir siunčia impulsus į organus ir raumenyną, kurie užtikrina sklandžią jų veiklą. Kai nervų sistema nusilpsta, šis procesas sutrinka, o tada gali varginti įvairiausi negalavimai. Vaistininkė Ieva Sauserytė vardija tai lemiančias priežastis ir teigia, kad norint pasitikti rudens sezoną sveikiems, dabar yra tinkamiausias laikas stiprinti nervų sistemą.

Namuose visi turime vaistų nenumatytiems atvejams – skausmui malšinti, temperatūrai mušti, dezinfekcijos priemonių, tvarsčių. Kas kiek laiko reikėtų revizuoti šias ir kitas priemones, atsako vaistininkė. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė rekomenduoja vaistinėlę peržvelgti bent kartą per metus, jei pavyksta – 2 kartus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad Lietuvoje tokias paslaugas teikiančių įstaigų yra maždaug tūkstantis. Nuo rugsėjo įsigaliojančios įstatymo pataisos numato, kad visos šalyje veikiančios gydymo įstaigos turi naudotis e.sveikatos sistema, priešingu atveju gali būti stabdomos jų veiklos licencijos.

Per praėjusią parą nustatyti 57 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 49, antrą – 8, trečią kartą užsikrėtusiųjų nebuvo. Ligoninėse gydomi 164 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 594,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 52,5 procento.

Lietuviai vis labiau vaikosi becukrių produktų mados – vietoj įprastų saldumynų renkasi šokoladukus, saldainius bei sausainius be pridėtinio cukraus, arba su saldikliais. Kai kurios parduotuvės per pastaruosius metus tokių prekių asortimentą dėl išaugusios paklausos didino net du kartus.

Klaipėdoje pacientus operuoja robotas – atlieka sudėtingas žarnyno ar net ginekologines operacijas. Toks robotas vienintelis ne tik Lietuvoje, o ir Baltijos šalyse. Kelias valandas be perstojo operuojančiam robotui nepaskausta nugara ir net nesudreba rankos. Tiesa, jį vis dar valdo chirurgas. Tačiau medikai jau kalba ir apie ateitį – kai žmones robotai operuos savarankiškai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientą operuoja ne chirurgas, o robotas.

Sąnarių skausmas šiais laikais nesvetimas ir jauniems žmonėms, o vyresniame amžiuje ši bėda kaip reikiant apsunkina gyvenimą. Kai kurie baiminasi, kad daugiau judėdami kaip tik pakenks sąnariams, tačiau gydytojai įspėja nedaryti klaidos. Anot jų, tai tik pasmerks sąnarius dilimui, bet renkantis sportą vis tik svarbiausia – saikas.