Įmonės „Gera dovana" direktorius Ernestas Vasiliauskas džiaugiasi, jog darbe pavyko suburti puikią komandą. Išduoda, kad vienas labiausiai tą padaryti padėjusių metodų – fenotipologija. Tai yra praktika, kada apie žmogaus charakterį sprendžiama iš veido bruožų.
„Tai žinau jau daugiau kaip 5 metai ir man tai padeda versle", – tikino E. Vasiliauskas.
Vyras mokėsi fenotipologijos specialisto Marko Lučino sukurtos technologijos. Pasak Ernesto, tai padeda negaišti laiko, iš anksto numatyti, kaip bus:
„Tai daugiausiai pasiteisina darbo pokalbyje, būtent, kai tu žinai, kokio žmogaus ieškai ir kokį samdai, kokiai pozicijai. Tai iš karto žinai, kokių savybių daugiausiai reikės."
Jį šia sritimi sudomino fenotipologijos specialistas Giedrius Švetkauskas. O pasak Giedriaus, dėl konsultacijų būtent personalo atrankoms kreipiasi vis daugiau įmonių. Pastaruoju laiku apie 30-40 atvejų per metus.
„Fenotipologija leidžia per 2 sekundes identifikuoti žmogaus charakterį ir suprasti, jeigu, sakykim, iš darbdavio perspektyvos, kur tą charakterį geriausiai panaudoti", – sakė jis.
Visgi atskleisti nors keletą subtilybių, ką vienoks ar kitoks bruožas veide nusako apie asmenį, specialistas nesutinka. Esą tuomet žmonės gali vieni kitus klaidingai vertinti, spręsti tik pagal vieną bruožą.
Pasak jo, svarbu pakankamai įsigilinti į metodą, vertinti visumą. Mat yra susisteminta 140 parametrų ir tik žinant, kaip juos derinti, galima sužinoti apie žmogaus savybes.
Tokie pastebėjimai, Giedriaus teigimu, naudingi ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams. Mat išgirdus apie save sužinoma, kaip realizuotis profesiškai ar kitose gyvenimo srityse.
Visgi psichologai neretai šį metodą vertina skeptiškai, mat tai gali labai suklaidinti.
„Remiuosi vis tiek mokslo tyrimais ir teorijom ir aš nieko neradau iš psichologinės srities būtent, kad apie fenotipologiją būtų aprašyta. Čia yra daugiau genetikos, medicinos terminas, kuris skirtas apibūdinti tam tikriems požymiams, o kad iš žmogaus veido apibūdinti jo būdą, tai aš neradau tokios informacijos ir negaliu to patvirtinti", – patikslino psichologas Viktoras Keturakis.
Tačiau fenotipologijos specialistas su tuo nesutinka. Esą toks metodas netgi buvo užpatentuotas. O tam reikėjo ir mokslinės ekspertizės.
„Tai mokslinė ekspertizė yra atlikta ir patentas yra gautas keliose šalyse. Tai yra patentuota Rusijoje, Estijoje, Latvijoje vyksta patentinės procedūros, Lietuvoj vyksta patentinės procedūros šitos metodikos“, – kalbėjo jis.
Personalo atrankos specialistai patvirtina, jog šis metodas populiarėja. Vienos personalo atrankų įmonių vadovė Lolita Paragytė-Agejeva pritaria psichologui, kad jei bus sprendžiama vien fenotipologiškai, galima susidaryti klaidingą įspūdį. Tačiau pačios praktikos naudos neneigia, mat ir jų įmonėje kaip priedas šis metodas yra taikomas.
Jos teigimu, praktika rodo, kad svarbu nesivadovauti tik viena metodika, neįtikėti nei į fenotipologiją, nei į kokią kitą praktiką.
„Reikėtų visą laiką žiūrėti ir imti kompleksą, atrankų specialisto profesionalumas prasideda nuo to, kad visi supranta, jog informacija negalima remtis iš vieno šaltinio paimta. Dėl to, kad ji gali parodyti labai vienpusišką vaizdą“, – kalbėjo ji.
Fenotipologijos specialistas Giedrius Švetkauskas pabrėžia, kad metodas pravartus ne tik karjeroje, bet ir moksluose, santykiuose bei šeimoje. O kreipiasi žmonės, pasak jo, įvairiausiais klausimais. Savo socialinio tinklo paskyroje elektronine žinute per metus jis pakonsultuoja apie 4000 norinčių.
