Nusikaltėliai dažnai naudojasi žinomų asmenų, dainininkų, sportininkų veidais, jais apsimetinėja ir ragina investuoti netikrose platformose, kurių pagrindinis tikslas – ištuštinti gyventojų banko sąskaitas.
Lietuvos futbolo legendai Deividui Šemberui nesvetimas ne tik sportas, bet ir internetiniai sukčiai, kurie platina štai tokias netikras žinutes: „Sužinok mano pajamų paslaptį baigus sportą. Kaip užtikrinti gerą gyvenimą savo šeimai.“
„Neseniai kaip tik ir buvo tokia greito praturtėjimo kažkokia sukurta platforma, kur sukčiai siūlo gauti greitą grąžą. Buvo naudojamas mano atvaizdas“, – TV3 „Žinioms“ sakė buvęs futbolininkas.
Dabar galiu sau leisti daugiau nei būdamas Lietuvos futbolo rinktinės narys – taip sukčiai bando nukreipti gyventojus į netikras investavimo platformas, kur apgaule vilioja iš gyventojų pinigus.
„Žmonės, kurie galvoja, kad tai darau aš. Tai tikrai to aš nedarau ir manau, kad kiti viešosios erdvės atstovai to nedaro. Reikia būti budriems. Po mano minėto įvykio, su manimi susisiekė mano geras bičiulis, kuris paklausė, ar tikrai ten investuoji. Labai patraukliai atrodo. Ką aš jam atsakiau, kad tikrai ne, kad tai greitų pinigų pasipelnymo sukčių šaltinis“, – prisiminė buvęs futbolininkas.
Pasak faktus tikrinančios organizacijos „Debunk.org“, sukčiai naudojasi ir kitų Lietuvos įžymybių vardais, pavyzdžiui, atlikėju Marijonu Mikutavičiumi.
„Per Sausio mėnesį labai buvo ženkliai išnaudotas Marijono Mikutavičiaus veidas. Iš viso skaičiuojam, kad sausį buvo apie 400 reklamų su Marijono veidu, įvairiomis antraštėmis“, – sakė „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
„Šiandien tragiška Marijono Mikutavičiaus pabaiga. Žinia šį rytą sukrėtė visus lietuvius!“ – tokias sukčių žinutes specialistai kasmet skaičiuoja tūkstančiais.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis svarstė, kad žmonės gali prarasti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų: „Yra pavyzdžių, kai žmonės prarado ir 300 tūkstančių, investuodami viso gyvenimo santaupas.“
„Matome nukentėjusių žmonių, kurie kreipiasi po tam tikro laiko. Kokį pusę metų investavo į neaiškias platformas. Kai kuriais atvejais gavo net kažkokią grąžą, pagalvojo, kad čia galima uždirbti, tada investuojamos sumos padvigubėjo arba patrigubėjo, kol galų gale per pusmetį žmogus suprato, kad neteko dešimtimis tūkstančiais pinigų“, – sakė V. Daukšas.
Nusikaltėliai ne tik naudoja žinomus veidus, bet ir apsimetinėja institucijomis, bando iš žmonių išvilioti informaciją štai tokiomis SMS žinutėmis: „Gavote naują pranešimą su asmeniniu teismo kodu, norėdami perskaityti pranešimą, prisijunkite čia.“
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad pernai sukčiai panašiais būdais iš viso išviliojo daugiau nei 12 milijonų eurų, iš kurių nukentėjusiems pavyko sugrąžinti 900 tūkstančių. Žmonių nuostoliai viršija 11 milijonų eurų.
Nuostoliai būtų dar didesni, jei ne finansų įstaigų, bankų pastangos stabdyti įtartinus pavedimus.
Taip pavyko pernai apsaugoti daugiau nei 7 milijonus eurų, kurie apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių.
„Minėtas fišingas, kitaip tariant nuorodų siuntimas SMS ir elektriniais laiškais, išlieka vis dar populiariausias būdas. Ir sudaro daugiau negu 50 procentų visų atvejų. Kas kelia nerimą, tai dvigubas šuolis investicinio sukčiavimo. Ir kai eina kalba apie investicinį sukčiavimą, čia reikia suprasti, kad ir vidutinė prarandama suma yra kur kas didesnė“, – sakė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Kompetencijų centras pernai užfiksavo daugiau nei pusantro tūkstančio investicinio sukčiavimo atvejų, nuostoliai siekė beveik 5-is milijonus eurų.
Vidutiniškai vienu atveju gyventojas neteko 3-ų tūkstančių eurų. „Phišingo“ atvejų pernai buvo daugiau, tačiau vidutiniai nuostoliai čia dešimt kartų mažesni nei investiciniame sukčiavime, siekia 300-us eurų.
„Sukčiai labai žaidžia psichologija ir galvoti, kad manęs jau tikrai nepalies tas sukčiavimas, yra ganėtinai naivu, visi galime tapti sukčių aukomis“, - sakė E. Lukošienė.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad investuoti raginantys ir gyventojų duomenis SMS žinutėms medžiojantys sukčiai vis labiau aktyvėja.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2023-iaisiais šių atvejų skaičius perkopė daugiau nei 10-imt tūkstančių per metus.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše šio straipsnio pradžioje: