fišingas

„Luminor“ bankas perspėja klientus, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo bandymų apgaulės būdu išvilioti klientų lėšas. Gaunama informacija apie pasikartojančius „fišingo“ (angl. phishing) atvejus, kai gyventojams siunčiamos SMS žinutės su nuorodomis, kur prašoma suvesti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Skirtingais duomenimis, Lietuvoje daugėja įsilaužimų į socialinių tinklų ir kitas paskyras, taip pat fišingo (ang. phishing) atvejų, kuomet siunčiant apgaulingus elektroninius laiškus gyventojams siekiama pasisavinti asmeninę informaciją. Bene didžiausia to problema – didelė dalis žmonių vis dar nesinaudoja kelių faktorių autentifikavimu. Anot asociacijos „Infobalt“ eIDAS grupės pirmininko ir „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai tik skamba sudėtingai.

Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet didelė žala padaroma ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams. Paskutinę savaitę Vilniaus apskr.

„ESET Lietuva“ IT inžinierius ir kibernetinio saugumo ekspertas Ramūnas Liubertas teigė, kad kibernetinės grėsmės Lietuvoje yra panašios kaip ir kitose šalyse, tačiau mūsų šalis visgi turi savo specifiką. Pasak jo, dažniausios grėsmės yra susijusios su bandymais įrašyti į interneto naršykles tam tikrą kenkėjišką kodą.

Saugumo tyrėjai išaiškino paplitusią feisbuko žinučių apgaulę, į kurią jų skaičiavimais galėjo pakliūti iki 500 000 naudotojų. Ši didelio masto apgavystė yra naujas dažno ir daugeliui žinomo „Ar čia tu?“ triuko variantas. Pasirinkta auka gauna žinutę iš paskyros, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo priklausanti jos draugui. Žinutėje siunčiamas vaizdo įrašas ar nuotrauka ir klausiama aukos, ar ten ji ar jis mato save.

Antivirusinės programinės įrangos gamintoja „BitDefender“ pranešė apie didelio masto vadinamąją „fišingo“ (phishing) ataką, kurios metu „Google“ elektroninio pašto paslaugos teikėjais apsimetę sukčiai bandė išgauti vartotojų „Gmail“ paskyrų duomenis.

Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.

„Kaspersky Lab“ ekspertai perspėjo interneto vartotojus apie pavojus susidūrus su sukčių bandymais įvilioti į padirbtas internetines parduotuves. Sukčių tikslas – gauti vartotojų asmeninius duomenis.

Plinta nauja nusikaltimų rūšis – ieškoma naivuolių, kurie už menką atlygį padėtų banke išgryninti internetu vogtus pinigus. Taip graudžiai policijoje verkiančios moters seniai nebuvau matęs. Kukliai, bet tvarkingai apsirengusios moteriškės veidas išpurto, o akys paraudo nuo ašarų, todėl buvo sunku atspėti, kiek jai metų – geri 30 ar beveik 40. Apsiraminusi nelaimingoji „Akistatai“ atsisakė prisistatyti, tačiau širdį atvėrė.

Kinijos įsilaužėliai, įvilioję „Google" el. pašto paslaugos „Gmail" vartotojus į kenkėjiškus tinklalapius, perėmė ne tik visos eilės kinų disidentų, bet ir kai kurių aukštų Pietų Korėjos bei JAV pareigūnų šiame regione prisijungimo prie savo „Gmail" paskyrų duomenis, pranešė „Guardian.co.

Alžyro programuotojai sugalvojo nepatyrusių hakerių apgaulės schemą, sukurdami nemokamą programą kibernetinių atakų vykdymui. Ši programa, įdėta į specialius hakerių forumus, leidžia kurti netikrus tinklalapius, pavyzdžiui, „PayPal“ arba elektroninio pašto tarnybos klonus. Vėliau į potencialių aukų elektroninio pašto dėžutes siunčiamas laiškas apie saugumo tikrinimą ir būtinybę įvesti prisijungimo duomenis. Kai kuriems sukčiams pavyksta apgauti kai kuriuos žmones.

Kibernetiniai nusikaltėliai 2009 metais išsiuntė 3,7 milijardo vadinamojo „fišingo“ laiškų, rašo „PC World“, remdamasi Didžiosios Britanijos organizacijos CPP duomenimis. 55% šių laiškų sudaro netikri banko laiškai, kurių tikslas - mokėjimo kortelių, o taip pat prisijungimo duomenų prie sąskaitos internete gavimas. 2009 metais sukčiavimas prisidengiant bankais padidėjo 132%. Tarp populiariausių šlamštlaiškių pateko ir apgaulingi pranešimai apie laimėjimą loterijoje.