internetiniai sukčiai

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi – o jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus iš eilės, nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų.

Daugiau nei 12 milijonų eurų – tiek sukčiai netikromis SMS žinutėmis, feisbuko reklamomis, elektroniniais laiškais pernai išviliojo iš gyventojų. Nusikaltėliai dažnai naudojasi žinomų asmenų, dainininkų, sportininkų veidais, jais apsimetinėja ir ragina investuoti netikrose platformose, kurių pagrindinis tikslas – ištuštinti gyventojų banko sąskaitas.

Socialiniuose tinkluose siaučiant sukčiams, kurie pasinaudodami žinomais vardais kuria netikras anketas ir bando pasipelnyti iš žmonių, ekspertai įspėja, kaip neapsigauti ir atpažinti netikrus „Facebook“ puslapius. Socialiniuose tinkluose dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pasidalino naudingais patarimais, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko. „Vienas neapgalvotas pelės paspaudimas gali kainuoti labai brangiai.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į visus su įspėjimu neužkibti ant sukčių kabliuko, nes pastaruoju metu, naudodamiesi Ž. Pinskuvienės vardu ir atvaizdu, pradėtos kurti netikros socialinių tinklų paskyros.

Internete toliau siaučia sukčiai. Per 3 mėnesius jie iš patiklių Lietuvos gyventojų sugebėjo išvilioti pustrečio milijono eurų. Ekspertai pastebi, kad vidutiniai patirti gyventojų nuostoliai mažėja, tačiau sukčiavimo atvejų skaičius auga. Piktavaliai savo naivioms aukoms suvilioti pasitelkia net dirbtinį intelektą, o kriptovaliutų brokeriais apsimetę investiciniai sukčiai iš vieno gyventojo vidutiniškai sugeba išvilioti 11 tūkstančių eurų.

Kėdainietė Ingrida vos neužkibo ant sukčių kabliuko – gavusi žinutę, neva turi susimokėti Lietuvos paštui, kad gautų siuntą, paspaudė joje pateiktą nuorodą ir tik tada suprato, kad siaučia sukčiai, bandantys pasipelnyti įmonės vardu.  Moteris dalinosi, kad į sukčių pinkles vos nepakliuvo per klaidą. Taip jau sutapo, kad kaip tik laukė ateinančios siuntos, už kurią pasirinko atsiskaityti ją pristačius, ir gavo žinutę, kad turi susimokėti 29 centus, kad siunta būtų pristatyta.

Klišinės internetinio pokalbio frazės ir iš pirmo žvilgsnio nekaltas susirašinėjimas gali tapti tikru galvos skausmu. Taip nutiko ir vienam šiauliečiui. „Facebook“ jis pradėjo bendrauti su moterimi ir sulaukė netikėto pasiūlymo – pasižiūrėti, kaip ji maudosi duše, o mainais už tai jis turįs atsiųsti savo lytinio organo vaizdą.

Duodama interviu TV3 laidai „Prieš srovę“, šio antradienio herojė Irena bus itin atvira. Atsukti laiko atgal ir susigrąžinti didžiulės prarastos pinigų sumos jau nebeįmanoma. Tačiau įspėti kitus, kurie gali užkibti ant finansų analitikais apsimetusių sukčių kabliuko, dar galima.

Mama Vida ir dukra Viktorija – abi moterys kenčia, yra įsiskaudinusios ir negali viena kitai atleisti. Visą gyvenimą su mama gyvenusi Viktorija įskaudinta dėl to, nes jai vieną dieną buvo liepta nešdintis iš gimtų namų. Tuo tarpu Vida vadina dukrą melage, manipuliatore ir nedėkinga. Moterys susitiko „TV Pagalbos“ studijoje. Viktorija pasakojo, kad konfliktai su mama prasidėjo, kai ši ėmė internete bendrauti su užsieniečiais.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Dainininkė Katažina Zvonkuvienė ilgąjį savaitgalį pakliuvo į nemalonią situaciją – moters vardu ėmė naudotis internetiniai sukčiai, siūlantys netikrus laimėjimus ir išviliojantys iš žmonių asmeninę informaciją.  Apie tai Katažina pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Dėmesio!!! Instagram profilyje atsirado NETIKRA mano anketa! Galimai susikurs ir čia, Facebooke.

Atlikėjas Saulius Prūsaitis visai neseniai susidūrė su itin nemalonia situacija. Internetiniai sukčiai naudojosi vyro vardu ir taip bandė išvilioti pinigus iš kitų asmenų.  Naujienų portalui tv3.lt vyras sakė, kad ši situacija yra itin nemaloni. Šią situaciją vyras pranešė feisbuke ir pasidalijo žinute, kurią siunčia internetiniai sukčiai.

Aktorė bei dainininkė Inga Jankauskaitė susidūrė su internetiniais sukčiais. Jie naudojasi jos vardu ir siekia pasipelnyti iš žinomos moters vardo. Apie šią situaciją moteris viešai prabilo socialiniame tinkle. Feisbuke ji rašė: „Man apmaudu. Man pikta. Ir geriau jau nepasakosiu, ką savo vaizduotėje darau tiems, kurie užsiima tokiu mėšlu. Dekit pragare. Žmonės, gerieji, NETIKĖKIT. Tai melas ir vagystė. Reportinkit, jei nesunku. Už kiekvieną share po virtualų apkabinimą.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių kreipiasi į policiją dėl sukčių. Dalis iš šių žmonių nukenčia internete, kuriame, neapgalvoję savo veiksmų pasekmių, netenka pinigų.  Policija teigia, kad per šių metų 10 mėnesių viso užregistruoti 1862 tyrimai dėl sukčiavimų. Pasak policijos, tai 9 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.  Kaip teigia Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, šiemet ištirta 55 procentai sukčiavimo atvejų.

Prisijungimui ir el. pasirašymui internete naudojantys programėlę „Smart-ID“ savo paskyras dėl saugumo reikalavimų privalo atnaujinti kas treji metai. Tokių naudotojų Lietuvoje šiemet bus dar 60 tūkst., o kitąmet – per 500 tūkst. Internetiniai sukčiai siekia pasinaudoti programėlės populiarumu ir apgaule išvilioti pinigus iš žmonių sąskaitų bankuose.

Lietuvos bankas susiduria su atvejais, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų. Iliuzijų turėti neverta – tai tėra dar viena sukčiavimo forma, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai. „Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų.

Internetiniai sukčiai, apgaule išviliojantys patiklių pirkėjų pinigus, o vėliau paslaptingai dingstantys kartu su reklamuotomis prekėmis – dažnas reiškinys interneto platybėse. Patrauklūs pasiūlymai, akcijos ir nuostabių rezultatų žadantys produktai skatina skubotus sprendimus, kurie nebūtinai lems gerą pirkinį. Minėdama tarptautinę Saugesnio interneto dieną, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena auksines taisykles, padėsiančias atpažinti nepatikimą pardavėją internete.

Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, kad internete pradėjo plisti dar vienas sukčiavimo būdas, kuris pritraukia asmenis, norinčius užsidirbti nekeliant kojos iš namų.  „Sulaukėte viliojančio pasiūlymo užsidirbti, neiškeliant kojos iš namų? Stabtelėkite.

Sukčiai vis randa būdų pasipelnyti – kaunietis per neatsargumą neteko beveik 75 tūkst. eurų. Antradienio rytą į Kauno apskr. VPK kreipėsi vyras (gimęs 1962 m.). Jis pranešė, kad internete radęs pasiūlymą investuoti į kripto valiutą bei į savo kompiuterį įdiegęs programinę įrangą, per tris kartus pervedė 74 250 eurų. Įvykio aplinkybės tiriamos.

„TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva vyko narplioti neeilinės istorijos. Ponia Laima pakliuvo į gudraus sukčiaus pinkles, o užmegzta internetinė pažintis su užsieniečiu vyru jai kainavo beveik visas santaupas – net 13 tūkst. eurų. R. Filejeva domėjosi, ar yra vilties į nelaimę patekusiai moteriai atgauti savo santaupas ir ko neturėtų daryti moterys bendraudamos internetinių pažinčių portaluose.

Per porą savaičių Klaipėdoje užfiksuoti pakartotinio sukčiavimo atvejai, kuomet vienišos senolės artimaisiais apsimetę sukčiai siekė iš jos išvilioti 20 tūkst. eurų. Kelią apgaulei užkirto kritiškai situaciją įvertinę ir policijos pareigūnus iškvietę banko darbuotojai. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos eksperto Mindaugo Montvilo, šis atvejis yra dar vienas įrodymas, kaip kruopščiai sukčiai pasirenka savo aukas, nusitaikydami į labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Pasaulis kuo toliau, tuo labiau keliasi į internetą. Vienas šio proceso lyderių, skiriantis bene didžiausias investicijas į įvairius IT sprendimus – bankininkystės sektorius, kiekvienais metais skaičiuojantis augančius elektroninės ir mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius. Deja, kartu su visomis skaitmeninės erdvės galimybėmis, nesnaudžia ir sukčiai.

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

Tv3.lt iš skaitytojų gavo pranešimą, kad į jų banko sąskaitas kėsinasi sukčiai. „Danske bank“ klientai gavo laiškus su tekstu „Gerbiamas kliente, gavote pranešimą. Prisijunkite prie Danske eBanko.“. Paspaudus ant laiške esančios nuorodos atsidaro suklastota svetainė, kurioje reikia suvesti elektroninės bankininkystės duomenis. Tv3.lt kreipėsi į „Danske Bank“ dėl šių klaidinančių pranešimų. Banko atstovė ryšiams su visuomene patvirtino, kad tai yra klastotės ir paragino klientus į tai nereaguoti.

„Swedbank“ įspėja Lietuvos įmones apie naują apgaulės metodą, kurį pradėjo taikyti tarptautiniu mastu veikiantys internetiniai sukčiai. Įsilaužę į užsienyje veikiančių bendrovių elektroninio pašto paskyras, sukčiai jų vardu gali susiekti su Lietuvoje veikiančiais partneriais dėl galimo naujo prekių ar paslaugų užsakymo.

Aptikta „phishing“ tipo ataka, kuri, prisidengusi pasaulio futbolo čempionatu, vilioja internautus dalyvauti loterijoje ir laimėti su čempionatu susijusius prizus. Saugumo sprendimų kūrėjos „ESET“ specialistai perspėja, kad tai tik viena iš daugelio aptiktų „phishing“ atakų, kurios siekia pasinaudoti čempionato šurmuliu ir iš sirgalių išvilioti asmeninius duomenis ar netgi pinigus.

Alvyda Bajarūnaitė, Ramūnas Grumbinas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vis mažiau mūsų veiksmų reikia, kad kompiuteris būtų užkrėstas, teigia LRT.lt portalo projektų vadovas Džiugas Paršonis. „Anksčiau mums reikėdavo kažką nemokamai parsisiųsti, o dabar tereikia atidaryti kokią nors svetainę, kad kompiuteris būtų užkrėstas“, – aiškino IT ekspertas. Kiekvienas, besinaudojantis internetu, į savo el. pašto dėžutę kasdien gauna el.

Įvairiausio plauko sukčiai nesibodi pasinaudoti jokiomis žmonių silpnybėmis ar nelaimėmis. Štai elektroniniu paštu jau plinta virusinis „vargšės lietuvės“ Rasos Razgaitis laiškas, kuriame gi guodžiasi užstrigusi neramumų krečiamoje Ukrainoje ir prašo 2000 dolerių grįžimui namo. Nežinia, kodėl „lietuvė“ savo tautiečiams rašo ne lietuviškai, bet laužyta anglų kalba sukurpto laiško turinys maždaug toks: „Labai tikiuosi, kad greitai gausi šią žinią.

Pastaruoju metu internetiniuose puslapiuose, susirašinėjimų portaluose, platinama informacija apie galimybę lengvai užsidirbti. Siūlomas nuo 150 iki 300 eurų atlygis už banko sąskaitų atidarymą, mokėjimo ir elektroninio prisijungimo slaptažodžių kortelių įsigijimą savo vardu, vėliau perduodant banko duomenis asmeniui, siūlančiam šį lengvą uždarbį.

Bendrovės „Kaspersky Lab“ ekspertai parengė apžvalgą, atskleidžiančią kreditus siūlančių šlamštlaiškių ypatumus ir grėsmes bei įvardijo atsargumo priemones, kurios padės neužkibti ant brukalų siuntėjų kabliuko.

Pusė milijono litų – neperkant jokio loterijos bilieto. Tokius jaukus mėto internetiniai sukčiai iš Nigerijos bei kitų kraštų. Policijos atstovai prabyla, jog apgavikai vis dar atranda laimėjimais įtikėjusių žmonių. Pasiūlęs laimėjimą paprašė pinigų „Mes norime Jums pranešti, kad jusu elektroninio pašto adresas tarptautini apdovanojima, 14 balandžio 2012 apdovanojimo prizo kontakto reikalavimo priza laimejo 500,000,00 euru.

Nuo kovo 10-osios iki 13-osios, t. y. per keturias dienas, Vilniaus apskrities policija užregistravo net vienuolika atvejų, kai sukčiautojai telefonu ar internetu pabandė pasipelnyti bei pasipelnė iš patiklių žmonių. Vilniaus apskrities policija pastebi, kad pastaruoju metu telefoniniai ir internetiniai sukčiai pastebimai suaktyvėjo, todėl perspėja gyventojus, kad sukčiai tampa atsargesni, gudresni ir nuolat tobulina žmonių apgaudinėjimo taktiką.

Kibernetiniai nusikaltėliai 2009 metais išsiuntė 3,7 milijardo vadinamojo „fišingo“ laiškų, rašo „PC World“, remdamasi Didžiosios Britanijos organizacijos CPP duomenimis. 55% šių laiškų sudaro netikri banko laiškai, kurių tikslas - mokėjimo kortelių, o taip pat prisijungimo duomenų prie sąskaitos internete gavimas. 2009 metais sukčiavimas prisidengiant bankais padidėjo 132%. Tarp populiariausių šlamštlaiškių pateko ir apgaulingi pranešimai apie laimėjimą loterijoje.