Na, o nosį dėl finansinės padėties dabar nukabinusiems, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas ir archeologas Rimvydas Laužikas siūlo nusikelti į dar senesnius laikus. Palyginus su vidutiniu valstiečiu prieš šimtmetį – kiekvienas dabartinės Lietuvos pilietis – tikras didikas.
Nors iki kūčių vakaro dar beveik mėnuo tautiečiai vaikštinėdami po parduotuves pamažu planuoja kokiais kulinariniais stebuklais pradžiugins artimuosius. Ir panašu, jog dauguma taupyti maistui per šventes nežada.
Vilniuje kalbinti žmonės tikina, kad įvairiems produktams ar patiekalams žada išleisti mažiausiai 100 eurų:
„Apie 100 eurų. Taip, viskas brangsta.“
„Deja, neskaičiuojame. Taip, reikia ir perki.“
„Aš Kalėdų ir Kūčių stalui negailiu. Na, porą šimtų išeina.“
„Kažkur apie 100 eurų. Nedidelė šeima. Keturiese su mažais vaikais.“
„Nemažai. 100 ir virš. Važiuojame kadangi pas tėvus tai užmetame viršaus.“
Prekybininkai paskaičiavo, kiek galėtų kainuoti Kūčių vakarienė 4-5 žmonių šeimai. Ir suma svyruoja tarp 30 ir 80 eurų. Kaina priklauso ir nuo patiekalų kiekio, jų sudedamųjų dalių ir paruošimo būdo – štai tautiečiai, kurie rengiasi susipirkti produktus ir viską gamintis patys sutaupys, tačiau tai kainuoja laiko, o skubantiems ir įsigyjantiems jau paruoštus patiekalus kišenė plonės sparčiau.
„Vis daugiau yra leidžiama maistui, šventiniam stalui – nuo 50 iki 150 eurų. Prasideda Kūčių vakariene ir baigiasi Naujaisiais metais, gėrimai taip pat išsidėlioja per tą laikotarpį. Vieni leidžia daugiau, kiti mažiau, tačiau statistika išmetamo maisto taip pat auga. Tad reikėtų nepamesti sveiko proto“, – sako Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilkienė.
Pasak prekybininkų, tautiečiai kasmet šventinius stalus maistu išties nukrauna gausiau. Beje, pastebima tendencija, jog žmonės labiau taupo savo laiką, gyvenimo tempas spartėja ir jau paruoštų patiekalų pardavimai kalėdiniu laikotarpiu išauga 100 procentų. Po pasaulį vis plačiau keliaujantys lietuviai iš savo išvykų parsiveža ir egzotinių idėjų Kūčių stalui, kad ir silkė su ananasais.
Gruodžio mėnesiais išauga ir sveikesnių produktų paklausa – pernai ekologiškų prekių buvo įsigyjama bent penktadaliu daugiau. Nors tokie tradiciniai produktai kaip silkė ar ingredientai baltai ar kitoms panašioms mišrainėms yra pardavimų karaliai – riebesnius majonezo padažus jau keičia aliejiniai užpilai, įprastus miltus atstoja pilno grūdo, mažėja druskos, cukraus kiekiai.
„Labai stipriai populiarėja ekologiškas, sveikas maistas. Matome, kad mūsų klientai vis labiau rūpinasi, ką jie valgo ir nori, kad šventinis stalas bei tie produktai, kurie ant jo atsidurs, būtų sveiki. Taip teigia net 52 procentai mūsų apklaustų klientų“, – pasakoja „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Žurnalistas Vytaras Radzevičius prisimena, jog prieš tris dešimtmečius, Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, apie ekologiją nė nebuvo kalbos, reta šeima ant Kūčių stalo surinkdavo 12 patiekalų. Deficitinių produktų šeimininkės tykodavo dar lapams nenukritus, tekdavo stovėti ilgiausiose eilėse, o sugaištas laikas negarantuodavo, kad norimą prekę visgi pavyks įsigyti.
Visą pasaulį išmaišęs ir lietuviškus patiekalus egzotinėse valstybėse gaminęs Vytaras tikina, jog apsilankius skurdžiuose planetos kampeliuose dabartiniu gyvenimu mūsų šalyje negalima skųstis.
„Reikėdavo šventėms ruošiantis iš anksto visko prisipirkti ir kone pusmetį laikyti spintoje ar šaldytuve. Tai tų pačių bananų kuomet nebūdavo mes jau pamiršome. Mano vaikai niekaip netiki. Arba kuomet pirkdavome žalius bananus, kad namuose sunokinti. Viskas pasikeitė. Mes gyvename kaip išsivysčiusi pasaulio šalis ir esame prie turtingesnių pasaulio valstybių“, – teigia žurnalistas Vytaras Radzevičius.
Na, o archeologas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Rimvydas Laužikas siūlo nusikelti į dar senesnius laikus.
Prieš 100-150 metų valstiečiai ant savo stalo sukrapštydavo vos 4-5 patiekalus – be kūčiukų, aguonpienio ir vadinamųjų plotkelių prabangiausias patiekalas būdavo kepta žuvis. Pašnekovas juokauja, kad palyginus dabartinius laikus – kone kiekvienas tautietis per šventes puotauja, kaip didikas. Paklaustas, kada ant stalo atsidūrė šiais laikais tradiciniais tapę patiekalai, R. Laužikas pasakoja, kad silkė, be kurios šventė dabar neįsivaizduojama, į lėkštės Lietuvoje pradėta dėti tik nuo tarpukario.
„Dabar mums jau yra užmiršta, bet prieš 100 metų ant Kūčių stalo būtinas patiekalas buvo barščiai. Jei namai kuklūs tai bus burokas, silkės gabaliukas užbalinimui, nes pasninkas ir negalime dėti nei pieno nei grietinės. Jei namai turtingesni, tai bus vadinamieji barščiai su ausytėmis – su nedideliais koldūniukais, grybo bei svogūnų įdaru“, – kalbėjo archeologas Rimvydas Laužikas.
Apklausos prekybos centruose rodo, jog maistui per šventes beveik pusė tautiečių žada skirti nuo 51 iki 100 eurų, o trečdalis išleis daugiau nei 100 eurų. Ir tokių išlaidautojų pernai lapkritį buvo 10-ia procentų mažiau.
