Po praėjusio pirmadienio apsižodžiavimo, kurį Ingrida Šimonytė apibūdino kaip „lėkščių daužymą“ tarp laisviečių ir konservatorių, politikos naujokai, Laisvės partija, sudėti ginklų nežada. Partija paviešino specialiai sukurtą politinę reklamą, kurioje dramatiškos muzikos fone aiškina, kad konservatorių stumiamas nekilnojamojo turto mokestis yra blogas.
„Iš jo nebūtų surenkama reikšmingai daugiau pinigų, tai kam tada apskritai reikia tokio pokyčio?“ – vaizdo įraše kalbėjo partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Laisvės partija gina Lietuvos viduriniąją klasę, Laisvės partija nepalaiko NT mokesčio, kuris bus didesnis būtent viduriniajai klasei“, – pridėjo partietis Kasparas Adomaitis.
Klipe žmonėms aiškino, kad turtingieji mokės mažiau, nei moka dabar, bet mokestis užguls apie 400 tūkst. žmonių, kurie nėra turtuoliai, o tiesiog vidurinioji šalies klasė, kurių dauguma už būstus moka paskolas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien pakartojo jau anksčiau I. Šimonytės išsakytą kaltinimą laisviečiams.
„Vienos iš politinių jėgų bandymas išleisti visus pinigus, bet visą atsakomybę už pinigų surinkimą palikti kitiems, nėra variantas, todėl, man atrodo, toliau kalbėsimės, ieškodami varianto, kaip galima susitarti ir priimti tuos sprendimus kartu“, – sakė G. Skaistė.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis, nors ir nepalaiko nekilnojamojo turto mokesčio, bet sakė suprantantis I. Šimonytės emocijas.
„Ministrė pirmininkė mato platesnį paveikslą ir atsakinga yra ne tik už Tėvynės sąjungos programos įgyvendinimą, bet ir už visos Vyriausybės programos įgyvendinimą, dėl to, matyt, akivaizdžiai žinodama ir matydama, kad tai – daugiau su politika susiję prieštaravimai, negu su dalykiniais dalykais, tokią reakciją ir išprovokavo“, – svarstė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Pati I. Šimonytė sulaukė kritikos dėl savo bendravimo su A. Armonaite pirmadienį Vyriausybės pasitarime. Vėliau Seime Premjerė toną švelnino ir pareiškė, kad nieko neįprasto nebuvo.
„Nieko neįvyko, buvo posėdis, svarstėme klausimą ir diskutavome. O kas įvyko?“ – retoriškai klausė I. Šimonytė.
„Už uždarų durų tikrai yra visokių pasikalbėjimų ir yra gal ir aštresnių žodžių, tikrai ne kartą buvo“, – tikino A. Armonaitė.
Savo ruožtu Gintarė Skaistė pakartojo, kad prabangos nepriimti reformos Vyriausybė neturi.
„Su koalicijos partneriais esame sutarę neforsuoti ir neskubinti klausimų priėmimo tol, kol sprendimai bus tokie, kuriuos galima priimti parlamente, tačiau akivaizdu, kad nieko nedarymas nėra variantas ir sprendimai turi būti priimti, kadangi tokie yra mūsų įsipareigojimai“, – sakė finansų ministrė.
Būtent iki metų galo reikia priimti pakeitimus, nes to nepadarius Lietuva netektų kelių šimtų milijonų eurų europinių paskolų. S. Skvernelis sakė, kad, jei laisviečiai nenusileis, Lietuvai tai brangiai kainuos.
„Iškyla reali grėsmė valstybės finansams ir tai labai svarbu, nes skolinimosi, tokio, kaip galėjo švaistytis 3 metus, nebebus, reikės grįžti į fiskalinį drausmės lauką, dar daugiau, reikės aptarnauti brangias paskolas, kurių prisiskolinusi šita Vyriausybė, ir tie kaštai bus didžiuliai“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Nežinia, ar pigiau valstybė galėtų skolintis, net jei ir į mūsų šalį ateitų naujas bankas. Po susitikimo su Vokietijos finansų ministru, Gintarė Skaistė užsiminė, kad į mūsų rinką žvalgosi ir vokiški bankai.
„Turime susidomėjimo iš skirtingų privataus sektoriaus žaidėjų, bet tai jų privatūs sprendimai, nors manau, kad taip gali nutikti, nes susidomėjimas tikrai yra, bet rezultatas nėra toks greitas, nes tam reikia laiko“, – sakė finansų ministrė.
„Tai jau privataus sektoriaus sprendimai, mes palaikome vieningą Europos rinką, kurioje dirba Vokietijos bankai, bet mes negalime to paskatinti“, – teigė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris.
Lietuvos bankas prieš daugiau nei mėnesį skelbė, kad į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas, tačiau koks – neatskleidė.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
