gintarė skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė giria Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą neribotam laikui atidėti spalį planuotas atnaujinti misijas į Rusiją. Jos nuomone, tokį tarptautinės organizacijos sprendimą galėjo paskatinti ir tai, jog Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija, Danija bei Lenkija TVF vykdomąją direktorę Kristaliną Georgievą ragino atsisakyti šio žingsnio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šioje kadencijoje mokesčių reformos klausimas sprendžiamas nebus, nesusiformavus klausimą palaikančiai politinei daugumai. Kita vertus, politikė neabejoja, jog bet kuri kita Vyriausybė privalės grįžti prie mokesčių pertvarkos. „Panašu, kad politinės valios priimti sprendimą trūksta, Vyriausybė jį įtraukė į rudens sesijos darbų programą kaip galimybę Seimui sugrįžti prie šio klausimo tada, kai jam atrodys patogu.

Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonėms spalio pabaigoje planuojant streiką dėl, jų teigimu, per didelio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė nemano, kad PVM sumažinimas sektoriui būtų teisingas sprendimas. Anot jos, tokios lengvatos yra per mažai socialiai taiklios ar teisingos. „Man atrodo, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos visos yra mažai socialiai taiklios.

Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas. „Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad idėja kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą yra svarstytina, tačiau diskusijos apie tai turėtų vykti „ateinančios politinės daugumos kontekste“. „Matyt, premjerė gana aiškiai sudėliojo argumentus, kurie galėtų būti svarstomi analizuojant šią idėją.

Finansų ministerija gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) projekciją – 2024 m. jis turėtų augti 2,3 proc. Taip pat, kaip teigiama naujajame institucijos Ekonominės raidos scenarijuje, infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc. „Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti.

Jeigu tikėsime Finansų ministerijos prognozėmis, tai šiais metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augs dešimt kartų sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Tai numatyta naujausiame Ekonominės raidos scenarijuje, kurį trečiadienį pristatė ministerija. Jame kaip tik pateikiamos prognozės, nuo kurių, be kita ko, priklausys ir kitų metų valstybės biudžetas. Jame bus nustatyta, kiek ir kokių mokesčių sumokėsime ir kas kokių išmokų gaus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą ministerija neketina siūlyti jokių naujų mokesčių pakeitimų. Anot jos, jei šis Seimas ir priimtų vieną ar kelis Vyriausybės anksčiau pasiūlytus pakeitimus, biudžetas papildomų pajamų iš jų gautų tik 2026 metais.  „Visi mokestiniai sprendimai, kurie daro įtaką ateinančių metų biudžeto pajamoms, jau priimti.

Iki 2028 metų Lietuvos muitinė planuoja pereiti prie Vakarų gamintojų pasienio rentgeno kontrolės sistemų, visiškai atsisakydama nedraugiškų šalių, tokių kaip Kinija, įrangos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Pereiname rentgeno sistemose prie Vakarų produkcijos, atsisakant kiniškos įrangos. Po 3-4 metų visa muitinės turima rentgeno kontrolės sistema turėtų būti iš Vakarų valstybių“, – žurnalistams Medininkų pasienio punkte trečiadienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad socialdemokratų programoje įtrauktus ekonominius siūlymus įgyvendinti šaliai kainuotų maždaug 2,5 mlrd. eurų. Siūlymus sekmadienį LRT televizijai pakartojusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad ateinančioje kadencijoje reikės įgyvendinti dabartinės valdančiosios koalicijos nepriimtą mokesčių reformą. „Šiais metais visos valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių sudarė 13,8 mlrd. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus išlaikomi iki šiol buvę prioritetai bei laikomasi ES numatytos fiskalinės drausmės – neperžengiamas 3 proc. deficitas. Anot jos, Lietuvai svarbu išlaikyti atsakingos šalies įvaizdį ir „nepasileisti plaukų“ prieš rinkimus. „Biudžetas bus teikiamas spalio viduryje, kaip ir numato įstatymai, datos pakankamai aiškiai įrašytos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „Commerzbank“ sprendimas atidaryti atstovybę Vilniuje yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, o pritraukti finansų įstaigas į šalį siekė jau ne vienas Ministrų kabinetas. Ji tikisi, kad Vokietijos bankas po atstovybės įsteigimo užsiims tolimesne veiklos plėtra Lietuvoje.

Taivano Finansų priežiūros komisijai patvirtinus valstybinio kapitalo didžiausio šalies banko „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, finansų ministrė sako, kad banko veikla, tikėtina, bus orientuota į verslą, tačiau konkretus jo veiklos pobūdis bus aiškesnis gavus Lietuvos banko licenciją.    „Šiandien pasakyti konkrečiai, kokia bus jo veiklos apimtis ir kas bus tiksliniai klientai, yra ankstyva.

Finansavimas krašto apsaugai šiemet gali būti dar didinimas, tai priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikių, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Šiuo metu parengtas sprendimas dėl papildomų 7 mln. eurų skyrimo. (...) Pokalbiai su KAM yra tęsiami, todėl tikrai neatmesčiau galimybės, kad iki metų pabaigos gali būti dar papildomų sprendimų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

Gynybos mokesčių paketu Seimo įteisintos gynybos obligacijos bus pradėtos leisti po spalio 1-osios, kai įsigalios Gynybos fondo įstatymas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, gynybos obligacijos pakeis Vyriausybės taupymo lakštus, tačiau už jas bus mokamos mažesnės palūkanos.  Anot ministrės, konkrečios pirmosios obligacijų emisijos datos dar nėra, šiuo metu derinamos jos sąlygos. „Bent jau valstybės taupymo lakštai, kaip skolinamės dabar, skirti fiziniams asmenims.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog 8,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos Europos Komisija (EK) neišmokėjo dėl, Briuselio teigimu, nepakankamai ambicingos pernai Seimui pateiktos mokesčių reformos ir mokestinių lengvatų peržiūros.

Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Yra vertinami papildomi poreikiai. Matysime metų eigoje, kiek tos galimybės galimos įgyvendinti, tačiau tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad dar gali būti papildomų sprendimų dėl gynybos finansavimo didinimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad sprendimas dėl to, kokia bus minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais, Vyriausybę turėtų pasiekti iki rudens. Vis tik ji dar neatskleidė, koks konkretus MMA dydis galėtų būti numatytas 2025 m. „Kadangi profesinės sąjungos ir verslas trišalėje taryboje sutarimo nepasiekė, sprendimą turės priimti Vyriausybė. Paprastai jis priimamas iki valstybės biudžeto pateikimo, tai turime šiek tiek laiko.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad atsižvelgus į ekonomines projekcijas bei krašto apsaugos poreikius, šių metų eigoje galimi papildomi sprendimai dėl gynybos finansavimo didinimo. „Šiuo metu gynybos finansavimas yra pasiekęs 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vertinami papildomi poreikiai, matysime metų eigoje, kiek galimybės galimos įgyvendinti.

Seimas griebėsi naujų griežtinimų. Jei iki šiol įmonės be vargo galėjo įsigyti prabangius automobilius ir išvengti kai kurių mokesčių, tai netrukus padaryti bus sudėtingiau. Tiesa, specialistai neslepia, kad būdų, kaip apeiti naują įstatymą, tikrai bus. Politikai priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus. Tokie pakeitimai – papildomo gynybos finansavimo plano dalis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Prezidentūros viešai išsakytų pasvarstymų, kad ji galėtų pretenduoti į Europos Komisijos (EK) narius. „Manau, kad šis klausimas skirtas premjerei. Kiek žinau, ji dabar turi pokalbius su naujai formuojama Europos Komisijos vadovybe dėl galimų pozicijų, kurias galėtų užimti Lietuvos atstovas ir dėl galimų kandidatų. Manau, kad kai ateis laikas, premjerė pasiūlys savo kandidatą“, – žurnalistams Seime sakė G. Skaistė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Seimo sprendimą didinti akcizus kurui kaip nepakankamai išdiskutuotą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, jog šalies vadovas pasirašys šį ir kitus Seimo priimtus mokestinius pakeitimus. Mokesčiai didinami siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio finansavimo krašto apsaugai.

Šalies vadovui Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Vyriausybė dėl neįgyvendintos mokesčių reformą, finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina prezidento kalboje išgirdusi ir palaikymo žodžių teiktiems pasiūlymams. Tuo metu tolimesnis mokestinės pertvarkos likimas, anot jos, priklausys nuo politinės valios Seime. „Manau, kad Vyriausybė savo pasiūlymą pateikė. Prezidento kalboje išgirdau ir palaikymo žodžių tai pozicijai, kurią buvo pateikusi Vyriausybė.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Anot jos, lėšos numatytos spartesniam svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimui. „Vakar Seime priėmus mūsų parengtą Gynybos fondo paketą bei atnaujinus ekonomikos projekcijas matome, kokiems ilgalaikiams projektams turime tvarų finansavimą ir su jais galime startuoti jau šiemet“, – pranešime spaudai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, iš pasiskolintų lėšų 51 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas ketvirtadienį pritars pasiūlymams dėl gynybos finansavimo šaltinių. Bet, anot jos, jeigu vis dar atsiras kažkokių nesutarimų dėl konkrečių pasiūlymų, dar yra likę laiko dėl jų susitarti parlamento pavasario sesijos metu. „Diskutuojant dėl konkrečių pasiūlymų, visos partijos turi savo nuomonių, ypač artėjant rinkimams, bet mums pavyko pateikti pasiūlymą, kuris sulaukė plataus palaikymo.

Teisėsaugos ir priežiūros institucijoms atliekant tyrimus dėl Ievos Trinkūnaitės valdomos  finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ veiklos, finansų ministrė sako, kad abejotinos reputacijos žmonėms finansų sektoriuje nėra vietos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad diskusijos dėl šaltinių siekiant papildomų lėšų gynybos finansavimui „eina pagal planą“ ir sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu. Anot jos, procesui neturėtų sutrukdyti ir tai, kad jai laikinai tenka vadovauti trims ministerijoms. „Daugelis darbų jau buvo ir prieš tai padaryti, parengtas Gynybos fondo įstatymo projektų paketas. Su koalicija intensyviai kalbamės, kaip užtikrinti, kad jis būtų sklandžiai priimtas Seime.

Tarptautinei kredito reitingų agentūrai „S&P Global Ratings“ sumažinus Lietuvos kredito reitingą dėl grėsmių regione, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad toks vertinimas yra šaliai kylančių geopolitinių rizikų „premija“. Politikės teigimu, sumažintas kredito reitingas parodo, kad Lietuvoje kilus realiai grėsmei pasekmės šalies ekonomikai būtų „pakankamai reikšmingos“. „Minėta agentūra („S&P Global Ratings“ – ELTA) sumažino tiek Lietuvos skolinimosi reitingą, tiek Latvijos ir Esti...

Penktadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia spaudos konferencijoje pristatė šios organizacijos išvadas Lietuvai. Geopolitinės įtampos ir pasaulio ekonomikos fragmentacijos fone Lietuva atlaikė kainų šoką ir išliko konkurencinga užsienio rinkose, o šiemet ekonomika turėtų augti sparčiau nei prognozuota anksčiau.

Yra didelė tikimybė, kad Seimas iki vasaros atostogų uždraus azartinių lošimų reklamą, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Tikimybė priimti šioje sesijoje yra pakankamai didelė“, – ketvirtadienį Seime pareiškė ministrė.  Pavasario sesija baigsis birželio pabaigoje.

Lietuva pasirašė sutartį su Vokietijos gynybos pramonės milžinu „Rheinmetall“ dėl sviedinių gamyklos Lietuvoje. Nors dar liko galutinai suderinti vietą, kur iškils amunicijos gamykla, aišku, kad statybos turėtų prasidėti jau rudenį. Nors mūsų politikams pavyko prisikviesti tiek vokiečių karius, tiek ir vokiečių ginkluotės gamintojus, tarpusavyje partijoms sutarti dėl gynybos finansavimo vis dar sekasi sunkiai.

Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės gynybos fondo įstatymo bei kartu teikiamų Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Akcizų, Viešojo sektoriaus atskaitomybės, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, Valstybės skolos įstatymų pataisų paketas dabar keliaus į Seimą – teisės aktų pakeitimus bus siūloma svarstyti skubos tvarka.

Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kabinetas svarstys jau pirmadienį.  „Yra pateikti derinti suinteresuotoms pusėms, kol kas atnaujintas variantas nėra užregistruotas, tačiau baigiam apibendrinti pastabas, kurias gavome.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Anot jos, per šiuos metus palūkanų normos gali mažėti bent keletą kartų. „Kiek esame girdėję iš monetarinės politikos formuotojų, absoliuti dauguma kalba apie tai, kad Europos Centrinis Bankas pradės birželį mažinti palūkanų normas.

Pirmadienį Vyriausybėje planuojama spręsti dėl Valstybės gynybos fondo, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, šiuo metu projektas yra atnaujinamas pagal suinteresuotų grupių pastabas. Nors atnaujintas įstatymo projektas nėra prieinamas visuomenei, ministrė patikino, kad jo esmė – tokia pati kaip anksčiau. „Yra pateikta derinti suinteresuotoms pusėms. Kol kas atnaujintas variantas nėra užregistruotas. Tačiau baigiame apibendrinti pastabas, kurias gavome.

Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partneriams dėl to pavyks susitarti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2020–2024 m. laikotarpiu nesumokama pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 18,7 proc. iki 11 proc. Anot ministrės, kiekvienas procentas 2024 m. atitiko 70 mln. eurų nesurinktų mokesčių. „Jeigu būtų išlikę tokie patys skaičiai, kurie buvo 2020 m., tai per 2021 ir 2022 m. būtų surinkta 600 mln. eurų mažiau“, –  trečiadienį konferencijoje apie šešėlinės ekonomikos situaciją Lietuvoje metu teigė G. Skaistė. „Kiekvienas proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi valdančiosios koalicijos partnerių paramos baziniams ministerijos pasiūlymams papildomam gynybos finansavimui – didesniems pelno bei akcizų mokesčiams.  Jos teigimu, dėl šių papildomų lėšų gynybai šaltinių valdančiojoje koalicijoje preliminariai jau buvo sutarta.  „Tiems baziniams pasiūlymams – pelno mokesčio keitimui ir akcizų keitimui – turėtų būti koalicijos partnerių parama.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antradienį pristatytais siūlymais padidinti kai kuriuos mokesčius būtų galima „vienu šūviu nušauti du zuikius“ – ir padidinti gynybos finansavimą, ir įgyvendinti sąlygas įšaldytai europinei paramai gauti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjo diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviams ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. Apie tai, ar tam laikas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada registruoti pataisas dėl mokesčio lošimų verslui padidinimo dviem procentiniais punktais.   „Parengiau ir šiandien registruosiu pasiūlymą įstatymo projektui, kad būtų padidintas azartinių  lošimų mokestis nuo 20 iki 22 proc. Tokiu būdu būtų galima surinkti apie 4,4 mln. eurų papildomų pajamų ir tas lėšas būtų galima nukreipti socialinės reklamos sklaidai siūlant žmonėms atsisakyti lošimų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai žada pateikti per artimiausias kelias savaites. „100 proc. sudėliojimo dar nėra, bet (...)  tikimės, kad per artimiausias pora savaičių įstatymo projektas gynybos fondo bus registruotas, tikslas – priimti Seimo pavasario sesijoje, kad būtų galima pradėti taikyti nuo 2025 metų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė finansų ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo lošimų organizatorių mokamą 20 proc. tarifą pakelti iki 22 proc. Anot ministrės, iš padidinto mokesčio surinkti 4,4 mln. eurų būtų skirti socialinės reklamos, siekiančios kovoti prieš žalingus įpročius, sklaidai. „Ieškant geriausio rezultato bei siekiant mažinti žalingos reklamos kiekius ir padidinti socialinės reklamos, skatinančios žmones atsisakyti žalingų įpročių, aš parengiau ir šiandien registruoju pasiūlymą įstatymo projektui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais turėtų viršyti tūkstantį eurų. Anot jos, šiuo metu dėl MMA dydžio prasidėjusios diskusijos Trišalėje taryboje ir politikė tikisi, kad darbdaviais ir darbuotojams pavyks rasti sutarimą šiuo klausimu. „Šiuo metu Lietuvos bankas pateikęs paskaičiavimą pagal formulę, kaip galėtų atrodyti MMA, jeigu išlaikytume tą pačią formulę, kuri buvo laikoma baze diskusijai ankstesniais laikotarpiais.

Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

Dar visai neseniai, prieš keletą metų tik į postą atėjęs susisiekimo ministras griebė kuvaldą į rankas ir tėškė pareiškimą: sutvarkysim visus Lietuvos kelius. Ir svarbiausia – iki 2024 metų išasfaltuosim visus žvyrkelius. Atėjo 2024-ieji metai, o kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms smogė ministro pažadai ir prieš akis atsivėrė tikroji realybė. Kokia ta realybė, atskleidė TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų įregistravo Investicinės sąskaitos modelį siūlančias įstatymo pataisas. „Lietuvos gyventojai sąskaitose bankuose laiko daugiau nei 22,6 mlrd. eurų. Tikimės, kad Investicinės sąskaitos modelis išjudins bent dalį šių santaupų ir įveiklins jas taip nešdamas naudą ir investuojantiems žmonėms, ir Lietuvos ekonomikai“, – feisbuke rašo finansų ministrė Gintarė Skaistė.