Vilniaus Gabijos gimnazijoje dvyliktokai susirinko į lietuvių kalbos modulį, į pamoką, į kurią moksleiviai ateina ne šiaip sau, dauguma jų nori gilinti jau turimas lietuvių kalbos žinias, mat ne už kalnų laukia ir valstybiniai egzaminai. Pagal naujausius reitingus ,,Gabijos‘‘ gimnazija patenka į dešimtuką mokyklų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbą.
Tiesa, moksleiviai atviri – ne vienas jų eina ir pas korepetitorius, tačiau ne lietuvių kalbos, o matematikos:
„Aš negaliu net susikaupti, viską nurašau nuo lentos, niekuomet nesprendžiu pati, nebent tikrai žinau, kad galiu, bet kartais nepasitikiu savo jėgomis, tai sėdžiu ir klausau. O tuomet grįžtu pas korepetitorę ir ji man paaiškina, kas vyko tą pamoką.“
„Man asmeniškai su matematika reikia pagalbos, o su lietuvių užtenka ir pamokoje duotų uždavinių ir darbų, puikiai aš galiu pati susitvarkyti. Lankiau matematikos korepetitorių keturis metus.“
„Vyresniųjų klasių mokiniai, kai susidaro individualius planus, jie gali rinktis modulius. Jei matematikos savaitinės pamokos yra penkios, tai jie gali dar pasiimti papildomai du modulius ir lankyti 7 pamokas“, – sako direktorė Vilija Klimavičienė.
Naujausi žurnalo „Reitingai“ tyrimai atskleidė liūdną situaciją – smarkiai didėja atotrūkis tarp mokyklų. Kai kur moksleiviai nesugeba išspręsti elementaraus uždavinio, daugelis nemoka net daugybos lentelės.
Maža to, mokiniai masiškai praleidinėja ir pamokas. Dalį jų ar daugumą praleidžia kas antras mokinys, kai, pavyzdžiui, pamokas Japonijoje praleidžia vos vienas mokinys iš šimto. Štai tokia tiksinti bomba esą skatina ir korepetitorių verslą. Mat daugiau nei trečdalis moksleivių renkasi jų paslaugas. O tėvai korepetitoriams per metus išleidžia tūkstančius eurų.
„Lietuvoje korepetitoriai tampa mada ir jie keičia tradicinės mokyklos struktūrą ir misiją. Tada tie vaikai nusišalina nuo trijų dienos iki vakaro mokydamiesi pas korepetitorius. Tada jie ateina į įprastą mokyklą ilsėtis ir ten demotyvuoja sėdinčius vaikus, kurie ateina mokytis“, – pasakoja „Reitingai" redaktorius Gintaras Sarafinas.
Na, o po pamokų moksleiviai žygiuoja pas korepetitorius. Prieš ketverius metus įmonę įsteigęs Albertas tikina, kad šiuo metu labai trūksta matematikos ir lietuvių kalbos korepetitorių, jiems Vilniuje siūlomas 700 eurų atlyginimas į rankas.
Pasak įmonės vadovo, moksleivių srautai tik didėja – ateina ne tik abiturientai, bet tėvai atveda ir antrokėlius, kurie negali pereiti į aukštesnę klasę.
„Mokyklose, kadangi grupės yra labai didelės, pas mus pamokos vyksta iki 4 mokyklų, tai todėl mokyklose ir sudėtinga, suprasti kiekvieną mokinį, prieiti prie jo. O pas mus pamokos vyksta individualizuotai, dėl to korepetitorius su kiekvienu mokiniu turi ryšį ir jis įsigilina į visus poreikius“, – teigia Pasimokome.lt vadovas Albert Ginevič.
Ministras A. Monkevičius tikina, kad šalyje yra mokyklų, kurioms garbės reikalas dirbti be korepetitorių. Tokios mokyklos esą papildomai rengia moksleiviams konsultacijas, skatina į jas eiti savo mokinius. Taip pat papildomai moka ir mokytojams, kad šie dirbtų po pamokų.
Tiesa, ministras pripažįsta vieną esminių problemų – perpildytas klases, dėl kurių dažnai ir nukenčia mokymosi kokybė.
„Turime padėti mokykloms sumažinti greičiau mokinių skaičių klasėje, kas jau yra numatyta. Ir, mano galva, pats tėvų požiūris yra labai svarbus. Kai kuriais atvejais ir patiems tėvams reikia ypač anksti skirti daugiau dėmesio vaikams, su jais daugiau bendrauti, padėti, domėtis“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Anot tyrimo, mokinių rezultatų prasme atotrūkis didėja ne tik tarp atskirų mokyklų, bet ištisų savivaldybių. Prasčiausi mokymosi rezultatai užfiksuoti Neringoje, Skuode, Pagėgiuose.
Geriausiais pasiekimais šiemet gali didžiuotis Kaunas, iš pirmos vietos išstūmęs Vilnių. O į trečiąją vietą iš ketvirtosios pakilo Palanga.
