mokiniai

Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau, nors Švietimo ministerija jau antrus metus taiko griežtesnę jų pateisinimo tvarką. Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais. Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Kalvarijoje įsikūręs zoologijos sodas savo feisbuko paskyroje pasidalino įrašu, apie nemalonią patirtį – ne darbo metu priėmę vietinės mokyklos mokinius ekskursijai, mainais gavo apgadintą inventorių ir tėvų bei mokytojų kaltinimus. Kaip savo feisbuke teigia Kalvarijų zoologijos sodas, spalio 17 dieną, ketvirtadienį, įsileido dvi Kalvarijos gimnazijos klases ekskursijai, nors darbo dienomis zoologijos sodas net nedirba.

Justina neslėpė nusivylimo, kaip Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijoje elgiamasi su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais. Štai jos sūnų mokytoja esą purtė, kiti pedagogai mažino pažymius, o administracija, jos manymu, visa tai skatino. Tuo tarpu mokyklos administracija atkirto, kad situacija buvo nevaldoma, nes Justinos sūnus pamokose nedalyvaudavo.

Nors Švietimo ministerija vadovaujasi patarle: „Kas nedirba, tas neklysta“, pasak švietimo bendruomenės, nuklydo ne kartą ir klaidas kartoja. Ekspertai baiminasi, kad jos jau nebeištaisomos, o mokytojai neturi vadovėlių, iš ko mokyti vaikus pagal pasikeitusias ugdymo programas. Kelia klausimą, kaip visa tai atsilieps mokiniams.

Vilniuje vaikai ir suaugusieji kviečiami ne tik šokti ar dainuoti – nuo rudens sostinėje jie mokomi valdyti dronus. Vos atsidarius registracijai į mokymus, vietos kaipmat užsipildė, ir nors didžiausią susidomėjimą parodė berniukai, neatsilieka ir mergaitės. Vaikai ateina dėl įvairių priežasčių – vieni nori tiesiog išmokti valdyti droną, kiti planuoja filmuoti, treti jau galvoja apie šalies gynybą bepiločiais orlaiviais. Pirmadienis, 18 val. vakaro.

Didžiausioje Alytaus švietimo įstaigoje – Šv. Benedikto gimnazijoje – pirmadienį vyko mokslo ir žinių šventė. Šventę pasitiko skirtingų klasių mokiniai, susikibę už rankų. Dvyliktokai vedė pirmokus Čia abiturientai už rankos atvedė nedrąsius pirmokėlius. Šiais metais abiturientų Šv. Benedikto gimnazijoje – 66, pirmokėlių – 42. Rugsėjo 1-osios šventėje dainavos ir vaikai, ir kunigas.

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas. Anot valstybinės darbo inspekcijos, norint gauti laisvą pusdienį reikia nedelsti ir raštu (tinka ir elektroniniu paštu) kreiptis į darbdavį su prašymu pasinaudoti laisvu pusdieniu, jei jis jums priklauso.

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl į mokyklas visi sugužės rugsėjo 2-ąją. Naujieji mokslo metai bus kiek kitokie – be šimtų mokytojų, vadovėlių, su atnaujinta egzaminų tvarka, didesnėmis algomis mokytojams ir privalomu įtraukiuoju ugdymu. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama. Nebus ir naujų kalbų.

Rugsėjį startuojant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad bendrojo lavinimo mokyklose šiemet numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių vaikų srautas. Anot jo, ši reforma yra nuolatinis procesas. „Kalbant apie situaciją Lietuvoje, esame viena iš tų šalių, kuri padarė didžiulę pažangą įtraukiojo ugdymo srityje. Tačiau, kaip ir visur, iššūkių išlieka ir pas mus. Tuos iššūkius sprendžiame. Įtraukusis ugdymas nėra vienos dienos darbas.

Šiuo metu dalis mokinių, likusių pataisų mokykloje, pradeda atsiskaitymus už praėjusius mokslo metus. Tačiau vasaros darbai mokiniams labiau našta nei pagalba, sako matematikos korepetitorė Saulė. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas pamini, kad mokytojams tenka dirbti ir per atostogas.  Mokiniai, turintys neigiamą metinį pažymį (mažiau nei 4) nors iš vieno mokomojo dalyko, turi atlikti vasaros darbus.

Mažas pajamas turinčios šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, šiemet gaus didesnę negu pernai paramą mokinio reikmenims įsigyti.   Vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti šiuo metu sudaro 110 eurų ir per metus padidėjo 12 eurų.  „Šiemet parama yra 110 eurų, praeitais metais tokia parama buvo 98 eurai“, – penktadienį LRT radijui sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

Šiandien Vyriausybės Didžiojoje salėje buvo apdovanoti geriausiai brandos egzaminus išlaikę šių metų abiturientai. Apie tai, kaip pavyko gerai pasiruošti egzaminams bei kokie planai laukia ateityje, su tv3.lt žurnalistais sutiko pasidalinti ir du į Vyriausybę pakviesti abiturientai – Pijus ir Juozas. Šiais metais 60 šalies abiturientų, laikydami valstybinius brandos egzaminus gavo tris 100 balų įvertinimus. Vienas iš jų – Kauno Jėzuitų gimnaziją baigęs abiturientas Pijus Blažys.

Trečiadienį pristatyti sprendimai dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) organizavimo ateinančiais mokslo metais ir užduočių rengimo kokybės stiprinimo. Egzaminai bus skaidomi į dvi dalis. Pirmoji egzaminų dalis kitamet bus vykdoma 2 mėnesiais anksčiau nei šiemet.  Praėjusį mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlomą atnaujinti valstybių brandos egzaminų tvarką, konsultacinė grupė teikia galutines išvadas.

Nuo 2024-ųjų rudens visose ugdymo įstaigose prasidės įtraukusis ugdymas, kai visos mokyklos privalės integruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti jų priimti. Kol vienos tik ruošiasi tai padaryti, kitos jau sukaupė nemažą patirtį.

Geriausi iš geriausių Lietuvos moksleiviai varžėsi dėl šauniausių inžinierių vardo – nacionaliniame čempionate kūrė Goldbergo mašinas. Pasak moksleivių, ši veikla lavina logiką, netradicinį mąstymą ir leidžia atrasti geriausius inžinerinius sprendimus. Goldbergo mašina – tai apgalvota sudėtinė sistema, kurioje įvairiausių priemonių, atliekančių paprastas funkcijas, eilė tarpusavyje sujungta domino efektu.

Nepasiruošimas tarpiniams patikrinimams sukėlė fiasko švietimo sistemoje. Kaip Žinių radijo laidoje „Persona grata“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius, švietimo sistema yra „apgailėtinoje padėtyje“, o mokiniams palengvėjimo po atsiskaitymų nesimato, nes problemos netinkamai sprendžiamos. Negana to, dėl tarpinių atsiskaitymų kenčia ir mokiniai, kurie jų nelaiko, nes praranda didelę dalį pamokų.

Nutukimas, regos sutrikimai, stuburo ligos – tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos moksleiviai. Kaip teigia gydytojai, tai susiję ne tik su mažu fiziniu aktyvumu, bet ir su nuolatiniu naudojimusi telefonu ir kompiuteriu. Mat tai vaikams kelia įtampą, nervingumą, neretai pykčio priepuolius. Pasak fizinio ugdymo mokytojų, didėjant vaikų poreikiams, labai svarbu, kad moksleiviai mokyklose kuo daugiau sportuotų ir aktyviai leistų laiką. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje plinta nauji stiprūs narkotikai, kurie žmones paverčia sau ir aplinkiniams pavojingais zombiais. Per porą savaičių į Vilniaus ligoninę greitoji atvežė tris jaunuolius, jie buvo sunkiai apsinuodiję sintetiniais narkotikais, kuriuos žmonės vadina „fliaka“. Tam, kad gygytojai galėtų suleisti vaistų, vieną apsvaigusį vos sutramdė aštuoniese, o kitą nuo narkotikų apkvaišusį jaunuolį tramdė net dešimt žmonių. Gydytojai šiurpsta – nauji narkotikai sukelia psichozes ir haliucinacijas.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Pasak eksperto, kišenpinigiai yra puikus būdas ugdyti vaikų finansinį raštingumą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į jo poreikius, ir savo galimybes.  Ekspertas pataria, kiek duoti ir kaip išmokyti vaiką taupyti.

Tik prasidėjus mokslo metams, itin didelio dėmesio sulaukė gyvenimo įgūdžių programa – po viešąją erdvę paplitusi informacija apie programą išgąsdino tėvus, o opozicijos politikai siekė programos vykdymą sustabdyti. Daugiausiai aistrų tuo metu sukėlė programos lytinio ugdymo aspektai. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui laiko, aistros aprimo, o mokytojai pagal šią programą pamokas rengia jau visą semestrą.

Abiturientams laikyti bandomąjį matematikos egzaminą šiemet sekėsi prasčiau nei pernai. Egzamino rengėjo „Edu Vilnius“ duomenimis, Vilniaus mieste egzamino neišlaikė 21 proc. abiturientų, o tarp visų laikiusių šalyje – 27,5 proc.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.

Kritikos dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sulaukęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusį penktadienį į susitikimą su premjere Ingrida Šimonyte atėjo su atsistatydinimo prašymu, bet prie G. Jakšto darbo klausimo bus grįžtama ateityje, žiūrint, kaip bus išspręsta tarpinių atsiskaitymų situacija. Tėvai ir mokiniai dalinasi savo nusiskundimais dėl tarpinių atsiskaitymų.

Aštuoniolikmetis Eligijus Girdenis ir septyniolikmetis Damir Samarin – neeiliniai Mažeikių miesto moksleiviai. Vos prieš porą metų vaikinams gimė idėja sukurti dar niekam nematytą žaidimą, po kuriuo slepiasi kilni misija, – padėti silpnaregiams ir neregiams įsilieti į visuomenę. Už tai vaikinai apdovanoti „Lietuvos garbės“ apdovanojimu. Eligijaus ir Damir sukurto žaidimo esmė – iš kaladėlių kryžiažodžio principu dėlioti žodžius.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas baiminasi dėl nelygių mokinių galimybių skirtingose savivaldybėse. Jo manymu, nėra aiškaus ir vienodo švietimo tinklo visoje Lietuvoje. Savivaldybės „ką sugalvoja, tą ir daro“. Kai kurių savivaldybių mokiniams dėl to tenka paaukoti ateities planus. G. Sarafino teigimu, savivaldybėje esant daug mokyklų, jos dažnai yra mažos ir jose mokosi sąlyginai po nedaug mokinių. Mažose mokyklose, pasak jo, mokytojų trūksta dar labiau.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Savivaldybės nori padėti mokiniams ir imasi dalinai finansuoti korepetitorių pamokas. Kai kurios jau finansavimą pradėjo įgyvendinti, o kitos  stovi ant apsisprendimo slenksčio. Visgi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nemano, kad tai geras būdas panaudoti savivaldybių lėšas. Rokiškio rajono savivaldybė, pasak Rokiškio Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Aurimo Laužadžio, imsis finansuoti 10 eurų kiekvienam mokiniui ir 15 eurų tiems, kuriems reikalinga socialinė parama.

Lietuvos savivaldybės imasi finansuoti korepetitorių kainas mokiniams, siekdamos pagerinti mokymosi rezultatus. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas sako, kad regionuose labai trūksta mokytojų, todėl nepavyksta regionų mokiniams užtikrinti tokių mokymosi galimybių, kurias mokiniai turi didmiesčiuose. Kai kurios savivaldybės dengia nuo 10 iki 20 korepetitorių pamokų mokiniams.

Visuomenė pastarosiomis dienomis nestokoja pagyrimų Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniams Augustinui Kazimierui Šulskiui ir Valentinui Kasperavičiui už pirmąją pagalbą nuo šalčio nukentėjusiai garbingo amžiaus kaunietei. Moksleiviai ne tik savo rankomis šildė asocialios moters kojas, bet ir perdavė ją paramedikų globai. Moteris sėdėjo ir verkė Įvykis Kaune, viename iš nedidelių prekybos centrų, įvyko sausio 9 dieną.

Į Lietuvą ateina dideli šalčiai. Savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje naktimis vietomis šals net iki -26 laipsnių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kokiai oro temperatūrai esant moksleiviai gali neiti į mokyklą. Oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali neiti pradinukai 1–5 klasių mokiniai. Jei yra minus 25 laipsniai ir šalčiau, į mokyklą gali neiti vyresni (6–12) klasių mokiniai.

Kauno rajono Babtų gimnazijoje – neeilinis įvykis, pareikalavęs ir paramedikų bei policijos pareigūnų pagalbos. Vienas mokinys pratrūko. Mokyklos direktorė patvirtino apie šį incidentą ir teigė, jog šis mokinys anksčiau buvo pažeidęs mokyklos taisykles, bet jis nepasižymėjo itin problematišku elgesiu.   Paaiškėjo, kad trys moksleiviai pamokų metu svaiginosi alkoholiu, o vienas iš jų bandė išlaužti socialinės pedagogės kabineto duris, siekė pabėgti.

Lietuvos penkiolikmečiai pagal matematines žinias užima 24 vietą, pagal skaitymo gebėjimus – 32, o gamtamokslines žinias – 29 vietą tarp 81 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies, rodo naujausias tyrimas. Ministro Gintauto Jakšto vertinimu, tokie Lietuvos moksleivių rezultatai bendrame kontekste atrodo vidutiniškai.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotame interaktyviame civilinės saugos projekte, kuris skirtas 9–12 klasių moksleiviams, mokiniai gilina savo žinias apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Projekto metu jaunuoliai ne tik sužino, kaip pasiruošti galimoms nelaimėms, bet į pasirengimo procesą įtraukia savo šeimos narius bei artimuosius.

Šiais mokslo metais įvesta nauja pamokų pateisinimo tvarka pagerino mokinių lankomumą. Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad praleistų pamokų, pateisintų tėvų dėl vaiko ligos, vidurkis šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais sumažėjo bene dvigubai, lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Kai kurie mokyklų vadovai tvirtina, kad situacija tikrai pagerėjusi, o tvarką reiktų dar labiau sugriežtinti. Kiti sako, kad reikia daugiau laiko, kad būtų galima vertinti.

„Vilmorus“ ir BNS apklausa rodo, kad dauguma žmonių pritartų vaikų daiktų tikrinimui mokyklose, jeigu būtų įtarimų, kad jie turi narkotinių medžiagų. Vis dėlto dalis gyventojų mano, kad taip bus pažeistas mokinių privatumas. Kita vertus, Lietuvoje jau yra mokyklų, kuriose tikrinama, ką vaikai nešiojasi su savimi ar laiko spintelėse.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Vilniaus apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, dėl praėjusios savaitės įvykio Užupyje – socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše matoma, kaip stvėręs už gobtuvo tempia 14-metį prie mokyklos sprogdinusį petardas, šis bando priešintis. Tuo tarpu savivaldybė teigia, jog apie Užupyje sprogdinamas petardas pranešta nebuvo. Vilniaus apskr.

Socialiuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašai, kuriuose galime matyti, jog naudodamas fizinę jėgą, Užupio seniūnas Sakalas Gorodeckis siekia sutramdyti viešąją tvarką pažeidusius nepilnamečius – jie viešoje vietoje sprogdino petardas.  Vieno iš vaikų mama pasipiktino S. Gorodeckio elgesiu, apkaltino jį prievartos naudojimu ir pasidalino socialiniuose tinkluose. Policija tiria šį įvykį ir šiuo metu tikslina aplinkybes. Pirmą kartą šia istorija pasidalino vieno iš paauglių mama.

Dar vienas iššūkis ir galvos skausmas mokytojams – net du trečdaliai moksleivių naudoja dirbtinio intelekto technologijas. Tiesa, ne tik ieško informacijos, bet ir dirbtinio intelekto programoms deleguoja už juos atlikti namų darbus, parašyti rašinius, išspręsti užduotis. Mokytojai dar tik suka galvas, kaip neapsigauti ir atskirti moksleivių gudrybes. Kelia ir probleminį klausimą: ką daryti, kad vaikai sugebėtų mokytis patys, įdėtų pastangų į darbus ir neužaugtų nieko taip ir neišmokę.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Socialinėje platformoje „TikTok“ paplito šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijoje aštuntokas pamokos metu matematikos mokytoją išplūdo necenzūriniais žodžiais, lakstydamas po klasę imitavo, kad smūgiuoja jai į nugarą. Kiti mokiniai rėkė, keikėsi ir ragino „išjungti“ mokytoją. Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijos vadovė patvirtino apie šį incidentą ir šiuo metu yra teikiama pagalba mokytojai, mokiniams ir jų tėvams. Policija vykdo tyrimą.

Šalyje daugėjant narkotikais apsinuodijusių ar net dėl jų mirusių paauglių, Seime kelią skinasi siūlymas leisti pareigūnams periodiškai tikrinti mokinių kurprines ir spinteles mokyklose net ir neturint tėvų leidimo. Pasak įstatymo iniciatorių, šiandien mokyklų spintelės yra tapusios narkotikų saugyklomis, į kurias teises patekti neturi niekas. Iki šiol mokyklų pareigūnai tikrinti periodiškai negali, nes esą taip pažeidžia mokinių teisę į privatumą.

Mokyklose plintant elektroninių cigarečių bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui, Seimas po pateikimo pritarė Darbo partijos pateiktoms Švietimo įstatymo pataisoms, leisiančioms ugdymo įstaigoms ir policijai patikrinti  asmeninius mokinių daiktus ir spinteles be tėvų sutikimo.

Dėl nepilnamečių svaiginimosi įvairiomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis policininkų ir medikų skambinamų pavojaus varpų garsas pasiekė ir šalies valdžią. Vidaus reikalų ministerija (VRM) telkia policijos, savivaldos ir mokyklų bendruomenių pajėgas narkotikų plitimo šalies mokyklose prevencijai. Šių metų pavasarį per visą Lietuvą plačiai nuskambėjo šokiruojanti žinia, kad narkotinių medžiagų pėdsakų aptikta 27-iose iš 28 tirtų uostamiesčio mokyklų.

„Visada, vos praėjus pirmoms mokslo metų savaitėms, pradedame galvoti, kuo nustebinti sūnaus mokytoją profesinės šventės proga, tariamės ir su kitų mokinių tėveliais, ieškome idėjų. Bet perskaičiusi apie kai kurių siūlomas dovanas net prisėdau – nesuprantu, ar dabar tai normalu?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma.  Mano sūnus jau ketvirtokas, tad ši Mokytojų diena išties bus kiek kitokia – ir mokytojai, ir sūnui, ir kitiems mokiniams.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi skubia žinia. Pasak jos, širvintiškių mokinių tėvai gali būti ramūs. „Mūsų rajono mokyklose gyvenimo įgūdžiais NEBUS nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas.

Ši rugsėjo pirmoji į mokyklas atnešė naujų vėjų – moksleivių laukia daugiau matematikos pamokų, nauji vadovėliai, atnaujintas ugdymo turinys, bei skambaus atgarsio sulaukusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Vyriausybėje prakalbus apie papildomas civilinio saugumo pamokas, kuriose mokiniai būtų mokomi saugaus elgesio bei pasirengti nelaimėms, kyla klausimas, ar dar vienas dalykas būtų naudingas ugdant savarankišką žmogų, ar tai būtų tik papildomas krūvis mokiniams ir mokykloms.

Švietimo ir mokslo ministerija ramina, kad naujoje gyvenimo įgūdžių pamokoje vaikai nebus mokomi vien lytiškumo. Praėjusią savaitę pasklido informacija, kad nuo šių metų pradedamoje įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programoje moksleiviai bus mokomi neva pagal „LGBT ideologijos“ standartus. Tačiau, pasak ekspertų, žala jau padaryta – visuomenėje, kurioje nepasitikima institucijomis, tokios melagienos yra paveikios, darančios žalą mokyklų ir tėvų santykiams.

„Rytais išėjus iš namų neįmanoma nepastebėti, kad prasidėjo mokslo metai – ir daugiau kaimynų tenka susitikti, ir automobilių keliuose padaugėja. Bet, žinokite, vieno dalyko aš niekaip nesuprantu ir kiekvieną kartą matydama baisiuosi“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rimantė. Kiekvieną dieną tenka važiuoti į darbą pro mokyklą, kurioje mokosi vaikai iki aštuntos klasės.