Tiesa, dalis opozicijos ir kai kurie teisininkai pataisą kritikuoja – tvirtina, kad ji prieštarauja Konstitucijai ir tarptautinei teisei.
Pernai rugpjūtį, kai Rusija jau pusmetį žudė Ukrainos gyventojus ir bombardavo miestus, Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas pasirodė Kremliaus ruporo Peskovo žmonos Tatjanos Navkos šou. O prezidentas Gitanas Nausėda iš čiuožėjų atėmė valstybės apdovanojimus – Gedimino ordino Riterio kryžius, kuriuos porai 2000-aisiais įteikė prezidentas Valdas Adamkus.
Rusijos pilietei Margaritai Drobiazko dar 1993 išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
O po šio šou Sočyje ant ledo prezidentas Gitanas Nausėda pavadino tai apgailėtinu farsu, dalis politikų ėmė rengti Pilietybės įstatymo pataisas, pagal kurias dviguba, išimties tvarka suteikta pilietybė, kokią turi Drobiazko, už šalies agresorės palaikymą galėtų būti atimta. Ir šiandien Seimas pataisą palaimino.
Štai, ką apie tai mano kalbinti gyventojai:
„Jei jau pilietybė buvo suteikta, nemanau, kad ją reikėtų atimti.“
„Žmonės, kurie dirba ir žino, kur dirba, turėtų atsakyti. Tai Drobiazko turėtų neturėti lietuviškos pilietybės.“
„Ne. Jie dirba savo darbą, jie ten gyvena ir nieko blogo nepadarė. Nei už karą, nei prieš Ukrainą nepasisakė.“
Lietuvos pilietybė išimties tvarka per visą Nepriklausomybės laikotarpį suteikta 811 žmonių. Šis įstatymo projektas galiotų tik jiems.
Anot vienos iš projekto rengėjų, konservatorės Dalios Asanavičiūtės, jei ateityje pasikartos panašūs atvejai, koks buvo su Drobiazko čiuožimu Peskovo žmonos šou, ar atimti iš tokio žmogaus pilietybę, spręs specialiai sudaryta Pilietybės klausimų komisija, kuriai prašymą teiks Vidaus reikalų ministras.
„Tai yra tvirtas pasisakymas prieš agresorę, prieš valstybę, kuri vykdo karą Ukrainoje, kur yra grėsmė mūsų valstybei. Aš nemanau, kad yra viskas tvarkoj, kai LR pilietis leidžia palaikyti aktyviais veiksmais valstybes, kurios yra grėsmė“, – teigia D. Asanavičiūtė.
„Man labai keistas toks atvejis, kai žmogus gauna pilietybę už nuopelnus, turi kitą pilietybę, bet paskui nusprendžia tai valstybei, kuri suteikia pilietybę, kažkaip menkinant jos politiką ir palaikymą Ukrainai, kuri Rusijos užpulta be jokios priežasties. Nesuprantu, kodėl LR pilietybė turėtų tokius žmones puošti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tačiau teisininkai ir dalis opozicijos sako, kad ši pataisa prieštarauja tiek Lietuvos konstitucijai, tiek tarptautinei teisei.
„Nepriklausomai nuo to, ar tai pilietis įgijęs pilietybę natūralizacijos būdu, ar išimties tvarka. Jei asmuo turi daugiau nei vieną pilietybę, matyt, tada turėtų būti tokia sankcija galima visiems“, – kalba teisininkė Ingrida Danėlienė.
„Kita problema – nėra aiškių kriterijų. Pasakyta – kas žemino jos autoritetą ir pan. Kas konkrečiai? Šiandien įstatyme nustatyta, kas gali netekti pilietybės – jei padaro nusikaltimą. Nuosprendį priima teismas. Tai turi būti nusikaltimai žmoniškumai, genocidai, nusikaltimai, kurie neturi senaties“, – aiškina Seimo narys Julius Sabatauskas.
O štai, anot parlamentarės Agnės Širinskienės, jei ateityje, vadovaujantis įstatymu, iš žmogaus atims pilietybę, o jis kreipsis į teismą – įstatymas bus pripažintas, kaip prieštaraujantis Konstitucijai.
„Konstitucijai prieštaraujanti situacija ir situacija, kuri lauks pirmos bėdos, pirmo pritaikymo, kuomet asmenys pradės ginti savo teises ir pateks į teismus. Tada būtų pripažintas prieštaravimas Konstitucijai šito Seimo priimamo įstatymo projekto. Jis, deja, bet populistinis, nežiūrint į tai, kokias gražias mintis slepia“, – sako A. Širinskienė.
Margaritai Drobiazko ši pataisa galės būti pritaikyta tik tuomet, jei ji panašius veiksmus darys ateityje, mat įstatymas atbuline data negalioja.
