julius sabatauskas

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.  Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspirtukų naudotojai jau kelis metus nukenčia dėl galvos ir galūnių traumų.

Vairuotojams siunčiamas svarbus priminimas, kad Seimas galutinai uždraudė keleiviam vežti atidarytus alkoholinius gėrimus, o taip pat ir juos vartoti. Seimas sugriežtino Administracinių nusižengimų kodeksą. Jei kelionės automobiliu metu norėsite atsigaivinti skardine šalto limonado ir sėdėsite keleivio vietoje, į jus policija dėmesio nekreips. Tačiau jei vaisvandenį pakeis alus, pareigūnai jus galės nubausti bauda iki 140 eurų.

Iš pareigų besitraukiančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui prabilus apie galimą „nedeklaruotą lobizmą“ ir „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejus“, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prašo Antikorupcijos komisijos skubiai atlikti parlamentinį tyrimą.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos sugalvota ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės palaiminta policijos reforma Seime žlunga, nes niekas nemato prasmės dešimt apskričių vyriausiųjų komisariatų sujungti į penkis regioninius darinius, mat nuo to nepadaugės nei policininkų, nei pagerės jų darbo kokybė.

Sveikatos apsaugos ministrui neigiant problemas, Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad dabartinei valdžiai pavyko „iš gydymo įstaigų išguiti ir gydytojus, ir pacientus“. Anot parlamentaro, per pandemiją į duobę įpuolusi Lietuvos sveikatos sistema iš jos nebeišlipa. Po pandemijos žmonės masiškai ieško medicininės pagalbos dėl uždelstų problemų, o ją gauti – vis sunkiau.

Seimas ruošiasi dar labiau pažaboti paspirtukininkus. Dalis parlamentarų ruošiasi uždrausti paspirtukams važiuoti ten, kur vaikšto pėstieji – šaligatviais. Paspirtukininkai galės dardėti važiuojamąja kelio dalimi kartu su automobiliais arba dviračių takais. Socialdemokratai aiškina, jog daugiau nei pusė paspirtukininkų paspirtuko apskritai nelaiko transporto priemone ir galvoja, kad tai pramoga, kuriai eismo taisyklės negalioja.

Seimas galutinai uždraudė automobilių keleiviams mašinoje gerti alų, degtinę ar vyną, taip pat salonuose vežtis atidarytus alkoholinius gėrimus. Nors šis draudimas galiojo ir anksčiau, tvarka buvo skylėta, dėl to policija galėjo bausti tik vairuotojus. Naujos pataisos leis bausti ir kiekvieną nusižengusį keleivį bauda iki 140 eurų. Taip parlamentarai ir pareigūnai tikisi sumažinti skaudžių avarijų, esą girti keleiviai trukdo vairuotojui susikaupti ir gundo jį gerti.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Seimas palaimino Pilietybės įstatymo pataisą, kuri leis atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę, jei ją turintis asmuo keltų grėsmę šalies interesams, palaikydamas šalis agresores. Pataisą dalis Seimo narių ėmė rengti po to, kai išimties tvarka pilietybę gavusi Rusijos pilietė Margarita Drobiazko su vyru Povilu Vanagu dar vasarą čiuožė Kremliaus ruporo Peskovo žmonos Tatjanos Navkos šou.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.

Seimas pakeitė ginklų prekybos ir laikymo tvarką. Savanoriai, šauliai ir kariai greitai galės tiesiog nusipirkti automatinių ginklų jų parduotuvėse. Na, o štai Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kadangi turi priešiškų valstybių pilietybę, ginklų turėti negalės. Seimas uždraudė jiems įsigyti ginklus, o kas juos jau turi, turės juos parduoti arba atiduoti policijai. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje nebegalės turėti ginklų.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas skelbia karą paspirtukininkams ir juos nuomojantiems verslininkams. Jis siūlo privalomus šalmus, liemenes, iki 20-ies kilometrų per valandą apribotą greitį ir galią. Galingi ir greičiau važiuojantys paspirtukai, anot Sabatausko, turi turėti ir draudimą, būti registruoti ir su technine apžiūra, o jų vairuotojai turėti pažymėjimą. Tokį siūlymą palaiko ir medikai.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Seimas po pateikimo pritarė, kad valstybė įsikištų į futbolo federacijos veiklą ir išvaikytų dabartinę jos vadovybę. Nors tai dar negalutinis mūšis dėl šalies futbolo, bet ryžtingą politikų nusiteikimą parodė Teisės ir teisėtvarkos komitete vykęs balsavimas. Politikai numojo ranka į Seimo teisininkų pastabas, kad sprendimas greičiausiai prieštarauja Konstitucijai.

Anapilin iškeliavo buvęs Seimo narys ir buvęs Vilniaus miesto bei rajono savivaldybių politikas Gediminas Paviržis. Apie tai antradienį Seimo plenariniame posėdyje paskelbė Seimo pirmininkės pavaduotojas Julius Sabatauskas.  G. Paviržis Seimo nariu buvo 1992-1996 m. kadencijoje. Pagal profesiją buvo inžinierius kelininkas, tačiau vėliau pasuko į politiką.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą – pritarė griežtesnėms naudojimosi elektriniais paspirtukais taisyklėms. Pagal siūlomas taisykles, elektriniais paspirtukais gatvėmis, dviračių juostomis ar takais būtų leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims.  Kaip tiksliai reguliuos paspirtukininkus ir kitų vadinamųjų mikromobilumo priemonių vairuotojus, Seimas spręs komitetuose, vėliau balsuos visi parlamentarai.

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

„Kažkoks kosmosas Lietuvoje“, – sako žmonės paklausę naujienas. Tuo pat metu, kai pranešama apie 21 infliacijos procentą, kas prilygsta karo ištiktos Ukrainos infliacijos lygiui, kai verslas jau atleidžia darbuotojus ir prašo atidėti mokesčius, agresorė kaimyninė šalis grasina atsakomosiomis sankcijomis Lietuvai, o už ekonomiką atsakinga ministrė neigdama informaciją apie ekonomines grėsmes garsiai ir išdidžiai pristato Lietuvos ambicijas kosmose. Negali nesutikti su žmonėmis.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Opozicijos atstovai nustebę – visą likusį birželio mėnesį nė vienam opozicijai priklausančiam Seimo vicepirmininkui neleista pirmininkauti parlamento posėdžiui. Socialdemokratas Julius Sabatauskas tikina, kad ketina imtis veiksmų. Posėdžio pradžioje opozicijos atstovai išėjo iš plenarinių posėdžių salės ir perėjo dirbti į istorinę Kovo 11-osios salę.

Vaizdingoje Vilniaus vietoje, Verkių regioniniame parke, esantis reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ skaičiuoja savo paskutines darbo dienas. Centrą valdanti ligoninė jį ketina parduoti, nes neva įstaiga veikia nuostolingai. Tačiau centro darbuotojai sako, kad įstaiga nuolat dirba visu pajėgumu, o norintys čia patekti eilėse laukia mėnesius.

Socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas siūlo spalio 25-ąją dieną skelbti šventine – Konstitucijų – diena. Parlamentarai siūlo spalio 25-ąją įtraukti į Darbo kodekse nustatytą šventinių dienų sąrašą, taip pažymint visą konstitucingumo raidą. Pagal šį siūlymą, bendras šventinių dienų, kuriomis nedirbama, skaičius padidėtų iki 14 dienų.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlo elektriniu paspirtuku leisti naudotis nuo 16 metų, o išklausius specialų kursą – nuo 14 metų. J. Sabatauskas su grupe parlamentarų užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką, nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis, pranešė parlamentaro biuras.

Kovo 26 d. Seimo rūmuose surengtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame turnyre paaiškėjo šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2022“ nugalėtojai.

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė.

Sveikatos priežiūros įstaigų reformą inicijuojantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukė dalies Seimo narių priekaištų, kad noras mažinti ligoninių lovų skaičių gali pagilinti perteklinių mirčių problemą Lietuvoje. Pats ministras šią kritiką laiko nepelnyta ir teigia, kad Lietuva pagal mirčių, kurių galima išvengti prevenciškai, skaičius dar iki koronaviruso pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems Seimo nariams dirbant Seime nebūtina įrodyti, kad jie neserga koronavirusu. Seimo nariams nėra privalomi ne tik galimybių pasai, bet ir reguliarus testavimas. Tai piktina dalį parlamentarų, kurie bijo galimą užkratą nuo kolegų parnešti šeimos nariams. Dauguma Seimo narių pasiskiepijo dar šių metų pavasarį ar vasaros pradžioje. Tiesa, kiek tiksliai parlamentarų vakcinavosi, o kiek ne, taip ir liks nežinoma, nes Seimo kanceliarija tokių duomenų neturi.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Į Seimą darbuotojams ir lankytojams nuo rugpjūčio 23 dienos bus galima įeiti tik su galimybių pasu ar neigiamu koronaviruso testu, o Seimo nariams bus taikoma išimtis, patvirtino Seimo valdyba. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė, kad reikalavimas dėl galimybių paso Seimo nariams yra rekomendacinis, nes valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą. „Seimo nariams galiotų rekomendacija turėti galimybių pasą.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Seimas spręs, ar įpareigoti loterijų organizatorius nuo 2022 metų daugiau lėšų skirti paramai.  Seimui šią savaitę pateiktos dviejų įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.

Rinkimų sistemą tobulinanti darbo grupė Seime svarsto įvairius pasiūlymus dėl galimų pokyčių. Tarp jų nuskambėjo ir Seimo narės, valstietės Agnės Širinskienės pasiūlymas, kad gyventojų palaikymo parašus prieš rinkimus būtų būtina rinkti ne visoms partijoms. Seime suburta darbo grupė penktadienį Seime sprendė, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą.

Seime bręsta idėja, kuri leistų iš prezidento pareigų nušalintam Rolandui Paksui ir kitiems nušalintiems asmenims kandidatuoti į Seimą. Svarstoma nustatyti 12 ar 15 metų terminą po kurio nušalintieji asmenys galėtų dalyvauti rinkimuose. Seime suburta darbo grupė sprendžia, kaip būtų galima tobulinti rinkimų sistemą. Jos narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad jau suformuluotas pasiūlymas Konstitucijos pataisoms, kaip spręsti nušalintų asmenų klausimą rinkimuose.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė pailginti ir pavėlinti partijos pirmininko rinkimus. Už tokį sprendimą antradienį per tarybos posėdį balsavo 130 socialdemokratų, prieš buvo 12 ir trys susilaikė. Tai padaryta dėl epidemiologinės situacijos šalyje. Nutarta, kad tiesioginiai LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužės 3–9 dienomis, o ne balandžio 22–25 dienomis, kaip buvo numatyta.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo kuluaruose pasklido gandai apie prekybą postais. Seimo narys Arvydas Nekrošius viešai tvirtina, kad socialdemokratai esą palaikys valdančiuosius kontroversiškais klausimais, jei šie palaikys Seimo nario Juliaus Sabatausko dukros kandidatūrą į svarbų postą. Savo ruožtu J. Sabatauskas tai vadina šmeižtu ir sako už dukros kandidatūrą nebalsuosiantis. Ketvirtadienį Seimui pristatyta J. Sabatausko dukros teisininkės Birutės Sabatauskaitės kandidatūra į lygių galimybių kontrolieres.

Lietuvos socialdemokratų partija negaili kritikos naujosios Vyriausybės išsikeltiems tikslams. Seimo nariai socialdemokratai pasigenda ne tik ministrų kabineto ambicingumo ir naujų idėjų, bet ir nesupranta, kokiomis lėšomis Vyriausybė įgyvendins savo tikslus, jei artimiausiu metu nenumato mokestinių pakeitimų. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija antradienį aptarė Vyriausybės darbo planą. Vyriausybė paskelbė kadencijos darbo plano projektą.

Seimo vicepirmininkui socialdemokratui Juliui Sabatauskui nustatytas koronavirusas. Politikas BNS patvirtino teigiamo testo rezultato sulaukęs penktadienį, jis sako, kad jaučiasi gerai. „Šiandien ryte gavau atsakymą, (...) gerai jaučiuosi. Iš pradžių jaučiau padidėjusią temperatūrą, dabar matuojuosi kelintą kartą – nesiekia 37“, – sakė jis. J. Sabatauskas pastarąjį kartą Seime buvo antradienį, kai dalyvavo plenariniame posėdyje.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kol kas nedalyvaus susitarime dėl Seimo opozicijos lyderio. „Sprendimas nepriimtas, praktiškai nei pirmininkas siūlė jį skubinti, sakė, kad dar anksti apie tai kalbėti. Praktiškai apie tai nebuvo diskutuojama“, – po nuotolinio LSDP prezidiumo posėdžio trečiadienio vakarą BNS sakė Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas. LSDP Komunikacijos skyrius pranešė, kad partija nepasirašys jokio opozicijos bendradarbiavimo susitarimo.

Šeštą kadenciją Seime dirbantis socialdemokratas Julius Sabatauskas antradienį paskirtas parlamento pirmininkės pavaduotoju. Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 77 Seimo nariai, 31 – prieš, susilaikė 11. Du biuleteniai rasti negaliojantys. J. Sabatausko kandidatūrą į savo pavaduotojus parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė, kai prieš tai buvo atmesta valstietė Aušrinė Norkienė. Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.

Seimas antradienį pritarė griežtinti bausmes karantiną pažeidusiems asmenims. Numatoma, kad baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. Tačiau Seimas atsisakė griežtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie nepaisė privalomos saviizoliacijos. Už griežtesnes administracines bausmes balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas siekia tapti Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariu. Per atranką į naujas pareigas jį vertino ir du Teisingumo ministerijos darbuotojai.  Seimo opozicijos atstovai ir atrankoje dalyvavę kiti pretendentai kelia abejonių dėl viso proceso skaidrumo. „Tikrai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Vyriausybei atmetus siūlymą panaikinti baudas prostitucija besiverčiantiems asmenims, su išnaudojamais asmenimis dirbantys ekspertai ir lygių teisių specialistai akcentuoja, kad baudos tik dar labiau gilina prostitucijos problemą. Turėdami apmokėti baudas ir besikaupiančias skolas, asmenys ir toliau priversti parduoti savo kūną. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuvoje už vertimąsi prostitucija ir toliau būtų baudžiami tuo užsiimantys asmenys.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia nepritariąs 3 proc. Seimo rinkimų barjerui, tačiau registravosi balsuoti dėl jo, nes mano, kad tai jo pareiga. „Nesu tas, kuri ignoruočiau įstatymų leidybą“, – savo elgesį antradienį BNS paaiškino parlamento vadovas. Seime paskelbus galutinį balsavimą dėl Seimo rinkimų kartelės nuleidimo nuo 5 proc. iki 3 proc., V. Pranckietis registravosi balsuoti, bet reikšdamas valią susilaikė.