Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę savininkams nebeatlyginti valstybės vertybiniais popieriais, o kompensuoti tik pinigais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi. Taip pat susigriebta uždrausti valstybės miškų aukcionuose atsiskaityti išsimokėtinai ir taip panaikinti landas piktnaudžiauti, praneša LRT TV Naujienų tarnyba.
Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori 5 tūkst. savininkų. Tačiau čia nuosavybė sugrąžinta tik maždaug trečdaliui pretendentų, kituose miestuose – kiek daugiau. Štai Žvėryne paveldėtos žemės savininkui nepavyksta susigrąžinti beveik 20 metų.
Savininkui už šį sklypą bus atlyginta šimteriopai mažiau nei rinkos kaina. Mat Vilniuje 1 žemės hektaras vertinamas 50 tūkst. litų.
Pasak valdininkų, miestuose beveik nelikę laisvų žemės plotų, kuriuos būtų galima sugrąžinti savininkams. Pernai valdžia panaikino galimybę gauti atlygį mišku, o dabar Vyriausybė siūlo nebeatlyginti ir valstybės vertybiniais popieriais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi.
„Žmonės puoselėjo teisėtus lūkesčius, Vyriausybė buvo pažadėjusi kompensuoti už žemę 3 tūkst., o gal ir dar daugiau žmonių. Dabar iš jų tą teisę ruošiamasi atimti“, – sako Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę kompensuoti tik pinigais pagal jau 20 metų taikomą valstybės išperkamos žemės metodiką.
„Sumos susidarys įspūdingos. Nes jei akcijų nebus, reikės kompensuoti pinigais. Štai tuo tikslu pradėti rezervinių miškų aukcionai ir renkami pinigėliai“, – situaciją aiškina žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Valstybės miškus, anksčiau rezervuotus grąžinti savininkams, šiemet imta pardavinėti aukcionuose. Su Daugeliu pirkėjų, kurie iš karto gali sumokėti 10 procentų sumos, atsiskaityti žadama per 15 metų laikotarpį. Tad kol kas į valstybės biudžetą įplaukė tik 86 tūkstančiai litų, nors miško parduota daugiau nei už 1 mln. 300 tūkst. Nuogąstaujama, kad pirkėjai gali dingti neatsiskaitę su valstybe.
„Mums kilo įtarimas dėl juridinių asmenų, nes jie labai nesunkiai kainą kėlė. Mes džiaugiamės, kad kaina aukštesnė, bet tada mums kilo ir kai kurių minčių“, – sako Žemės ūkio viceministras E. Raugalas.
„Dabar nedelsiant reikėtų įsikišti į šį procesą STT ir prokuratūrai, nes ta tvarka, atsiskaitant išsimokėtinai, esą sukaupiant pinigų, yra nusikalstama“, – primena Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Tad Vyriausybė susigriebė taisyti tik pernai metų pabaigoje priimtą įstatymą ir panaikinti landas piktnaudžiauti. Seimas turėtų priimti galutinį sprendimą, ar uždrausti pirkti valstybės mišką išsimokėtinai, taip pat ar atsisakyti kompensacijų už žemę valstybės vertybiniais popieriais.
Salomėja Pranaitienė, LRT TV Naujienų tarnyba
