vyriausybė

Socialdemokratai trečiadienį ketina susitikti su Liberalų sąjūdžiu ir „Nemuno aušra“, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į premjerus siūlomas Gintautas Paluckas. Nors iki galo dar nėra aišku dėl galutinės valdančiosios daugumos sudėties, politikas pabrėžia, kad koalicinės sutarties „paruoštuką“ socdemai tikisi turėti iki šeštadienį vyksiančio partijos tarybos posėdžio. „Konsultacijos yra dvišalių pokalbių stadijoje.

Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius. Šią savaitę posėdžiavęs Ministrų kabinetas nepritarė gegužę opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio įregistruotiems Užimtumo įstatymo pakeitimais, kuriais siūloma tokiems asmenims suteikti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Vyriausybė nepritaria Seimo narių Aušrinės Norkienės ir Guodos Burokienės siūlymui padidinti minimaliųjų kasmetinių atostogų trukmę dviem darbo dienomis. Vis tik Ministrų kabinetas palaiko projekto siekį – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei atsisakius premjerės posto, kai kurie už socialdemokratus balsavę žmonės sako – jaučiasi apgauti. Kiti bando teisinti politikę ir dėl sveikatos problemų, ir dėl simpatijų socialdemokratų partijai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Išvakarėse ji atrodė labai pavargusi, o, palyginus su energingu Skverneliu, nežinau, kaip ten viskas klostysis“, – sakė panevėžietė. „Tos partijos žmonės šiaip jau meluoja visada.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymams leisti pareigūnams numušti skraidančius objektus, taip pat išplėsti neskraidymo zonas virš strategiškai svarbių objektų. Įstatymo projekte, kurį dar turės patvirtinti Seimas numatyta, kad pasitelkti šaunamuosius ginklus numušant orlaivius galės visų institucijų pareigūnai, tarnyboje naudojantys tokius ginklus.

Nors koalicija dar tik lipdoma, bet partijos viena akimi jau žvalgosi ir po geidžiamiausias ministerijas. Socialdemokratai kol kas tyli, bet „Vardan Lietuvos“ ir valstiečiai vardina, kuriose srityse jų kandidatai būtų stipriausi. Pirmosios būsimų ministrų pavardės jau sklando politikos užkulisiuose. Į postų dalybas įsitraukti norėtų ir Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, ji svajoja apie ministerijas, pro kurias sukasi didžiuliai pinigų srautai.

Rinkimus laimėjusių socialdemokratų partijoje įtampa – TV3 žinių šaltinių duomenimis, rytoj socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė praneš, jog premjere nebus. O galimas jos įpėdinis į ministro pirmininko postą – Gintautas Paluckas. Tokias naujienas išgirdę galimi koalicijos partneriai didelės intrigos nekelia, kas vadovaus Vyriausybei. Daugiau klausimų kelia – kas bus tie tikrieji koalicijos partneriai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nors, bent jau dabar, Remigijus Žemaitaitis ir jo partija „Nemuno aušra“ nėra kviečiama į valdžios dalybų puotą, tačiau pats Žemaitaitis dėl to nenusimena, tikina, kad yra susitaikęs darbui opozicijoje ir žada naujiems valdantiesiems skaudžius kirčius už visas būsimas klaidas.

Valdantieji naujiesiems Seimo nariams įteiks dovaną – kitų metų biudžeto plane Seimo nario atlyginimas sieks 3,8 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad didžiulio atlyginimų šuolio tautos išrinktieji nėra verti. Tačiau politikai pateikia argumentus, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta turėsiantis tam tikras išankstines nuostatas būsimų kandidatų į ministrus atžvilgiu. Pokalbio su jais metu esą paaiškės, ar visa tai nebuvo rinkimų žaidimo dalis, sakė prezidentas.  Prezidentą G. Nausėdą išskirtiniame interviu kalbina TV3 žurnalistė, laidos „Dienos komentaras“ vedėja Jolanta Svirnelytė.

Vyriausybė skyrė 1 mln. eurų paramą Ukrainos integracijai Europos Sąjungoje (ES). Ministrų kabinetas trečiadienį vykusiame pasitarime pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) prašymui skirti 1 mln. eurų nacionalinį finansavimą Europos Komisijos (EK) finansuojamam projektui „ES integracijos paramos priemonė Ukrainai“ įgyvendinti. Numatyta, kad kitąmet projektui būtų skiriama 330 tūkst. eurų, 2026 metais tokia pati suma, 2027-aisiais – 340 tūkst. eurų.

Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl naujų policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) vadovų paskyrimo. Vidaus reikalų ministerija (VRM) į policijos generalinio komisaro pareigas siūlo laikinojo Viešojo saugumo tarnybos vadovo Arūno Paulausko kandidatūrą, o kadenciją baigiantį policijos vadą Renatą Požėlą teikia PAGD direktoriumi. Tuo metu VST vadovauti turėtų buvęs policijos rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas.

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar nutraukti prieš tris dešimtmečius pasirašytą Rusijos ir Lietuvos susitarimą dėl prekybinės jūreivystės. Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog susitarimas Lietuvai nėra aktualus, be to, jis neįmanomas bet kokiam bendradarbiavimui su Rusija nutrūkus dėl jos karo prieš Ukrainą.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Kitąmet turėtų išaugti Seimui skirti asignavimai, lėšos Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijoms liks panašios, kaip šiemet, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitais metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 52,7 mln. eurų, šiemet jis sudaro beveik 47 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog kanceliarijos biudžetas po šio šuolio išliks panašus. 2026-aisiais jis turėtų viršyti 55 mln. eurų, dar po metų – 54 mln. eurų.

Vyriausybė nepritaria, kad baigę gyvulininkystes studijas galėtų teikti sveikatos paslaugas, kurių metu naudojami gyvūnai. Tokią išvadą praėjusią savaitę priėmė Ministrų kabinetas. Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė teikė projektą, kuriame siūloma leisti gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusiems asmenims teikti natūraliosios ir liaudies medicinos srities paslaugas, kurias teikiant naudojami gyvūnai.

Vyriausybė siūlo keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, numatant vieno langelio paslaugos įvedimą. Siekiant efektyviau išnaudoti turimus resursus ir sumažinti administracinę naštą kultūros paveldo objektų valdytojams ir specialistams, savivaldybėse būtų sukurta vieno langelio paslauga. Pastaroji leistų paprasčiau ir greičiau rasti kultūros paveldo objekto specialiųjų paveldosaugos reikalavimus ir pildyti reikiamus prašymus.

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį vidutinės palūkanos siekė 3,158 proc. Per biržą pranešta, kad 25 mln. eurų pasiskolinta 5 metais bei 2 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė beveik 145,6 mln. eurų.

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių konservatorių siūlymui, kad Lietuvoje ne tik būtų draudžiama platinti ir demonstruoti nacių bei sovietų simbolius, bet ir juos įvežti į Lietuvą ar gabenti tranzitu. Ministrų kabinetas Seimui teikiamoje išvadoje siūlo projektą patobulinti, numatant, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma ir už šių daiktų laikymą su tikslu platinti.

Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė suteikti 57,5 mln. eurų vertės paskolą Turto bankui iš valstybės vardu pasiskolintų Europos Tarybos vystymo banko lėšų. Kaip teigia nutarimo projektą pateikusi Finansų ministerija, lėšos bus skirtos 51 administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (NT) pastatų projektų įgyvendinimui – jų modernizavimui, remontui, atnaujinimui. pritaikymui paskirčiai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) tarybos atšaukti valstybės institucijoms atstovavusius Aurimą Pečkauską ir Vytautą Šilinską, taip pat darbdavių organizacijų atstovą Danuką Arlauską ir paskirti naujus narius: sveikatos apsaugos viceministrą Edgarą Diržių, socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Martyną Šiurkų bei Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentę Aureliją Maldutytę.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Ričardo Degučio kandidatūrą į ambasadorius Katare. Vyriausybei patvirtinus jo kandidatūrą, ji bus teikiama šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Šiuo metu R. Degutis eina Turkijos Respublikos, Irano Islamo Respublikos ir Pakistano Islamo Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas.

Remigijus Žemaitaitis, sėkmės rinkimuose atveju, ministru netaps. Tą davė suprasti prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad nemato tam galimybių. Ilgą laiką šalies vadovą dėl Žemaitaičio spaudę konservatoriai pasveikino Nausėdą, bet iš karto pradėjo kelti naujus reikalavimus – kad šalies vadovas prie valdžios neprileistų ne tik Žemaitaičio, bet ir visos jo partijos. Žemaitaičio bendražygiai sako, kad taip prezidentas padeda lipdytis socdemų ir konservatorių koalicijai.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei Seime teko aiškintis dėl stringančios europinės paramos. Socialdemokratai tvirtino, kad Lietuva gali negauti kone milijardo eurų pažadėtos europinės paramos ir dėl to kaltina valdančiuosius, pažadėjusius, bet nepriėmusius mokesčių reformos. Ministrė atsakomybės ir toliau mėgina kratytis, dėl to kaltindama opoziciją ir koalicijos partnerius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda prakalbo apie naują – Regionų – ministeriją. Ji turėtų būti įsteigta tam, kad labiau rūpintųsi provincijoje ir regionuose gyvenančių žmonių problemomis. Regioninių savivaldybių merai žeria abejones bei argumentus už ir prieš, ar tokia ministerija išvis reikalinga. Jei Regionų ministerijai būtų uždegta žalia šviesa, tai ji greičiausiai įsikurtų ne Vilniuje, o kitame Lietuvos mieste – arčiau kaimiškų vietovių ir labiau nuo sostinės geografiškai nutolusių regionų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų nutrauktos prieš beveik du dešimtmečius su Rusija ir Baltarusija pasirašytos muitinės bendradarbiavimo sutartis.  Anot Finansų ministerijos, šiuos susitarimus denonsuoti reikia dėl vis dar besitęsiančio karo Ukrainoje – tarpvalstybinis prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas su šalimis agresorėmis yra visiškai sustabdytas bei neįmanomas.

Konservatoriai su liberalais kivirčijasi dėl naujo draudimo sutarčių 10 proc. mokesčio. Finansų ministrė toliau ragina šį mokestį įvesti, tačiau toks užsispyrimas stebina Seimo pirmininkę, mat ji šiame Seime paramos siūlomam mokesčiui nemato. Ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad 100 mln. eurų labai reikia krašto apsaugai, kuriuos Vyriausybė surinktų kasmet iš šio mokesčio. Be to, politikai ruoštis Lietuvos gynybai ragina ir išeivius visame pasaulyje.

Vyriausybė nutarė nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti.  Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos išvadai nepritarti tai numatančioms Seimo nario, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Kęstučio Mažeikos inicijuotoms Medžioklės įstatymo pataisoms.

Iki 2030 metų Lietuvoje turėtų tarnauti 15,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, o aktyviajame rezerve – parengta 50 tūkst. karių. Šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam kariuomenės personalo planui 2024–2030 metams trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ministerijos teigimu, tokie skaičiai siūlomi atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. „Šiuo metu planuojama principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariuomenės junginiu – pėstininkų divizija.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar suteikti nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusiai „Invega“) iki 30 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti daugiabučių namų modernizavimui.   Finansų ministerija siūlo paskolą suteikti iki 11 metų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų kainą padidinant 0,1 proc. punkto.  „Suteikus paskolą būtų sparčiau įgyvendinamas daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“, – teigia ministerija.

Ministrų kabinetas skyrė papildomų 42,3 mln. eurų lėšų karinio mobilumo ir dvigubos paskirties – karinės bei civilinės – transporto infrastruktūros projektams. Taip pat daugiau nei 500 tūkst. eurų numatyta skirti Lietuvai ginče su baltarusių kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ atstovaujantiems advokatams. Finansų ministerijos parengtą projektą Vyriausybė patvirtino trečiadienį. Lėšos skirtos Susisiekimo ministerijai.

Vyriausybė pritarė siūlymui užmegzti Lietuvos diplomatinius santykius su Tongos Karalyste. Kaip numatoma trečiadienį patvirtintame Ministrų kabineto nutarime, pritarus siūlymui, ambasadorius Jungtinėse Tautose Rytis Paulauskas įpareigotas pasirašyti Lietuvos ir Tongos bendrąjį komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomų kelių dalį. Nuspręsta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti rajoninio kelio Nr. 1919 Ramučiai–Martinava dalį (ilgis – 3,035 kilometro), kurios likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 889 tūkst. eurų.

Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad kai kuriems energetiniams produktams nebus taikoma nuo 2025 sausio 1 d. įsigaliojančiame Akcizų įstatymo pakeitime nustatyta CO2 dedamoji. Kaip rašoma nutarimo pažymoje, CO2 dedamoji nebūtų taikoma energiniams produktams, kai jie naudojami įrenginių, kurių juridiniai savininkai yra Europos Sąjungos (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos (ATLPS) sistemos dalimi.

Vyriausybė iš esmės pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto pataisoms, kad asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius, būtų privaloma užbaigti teorinių žinių ir praktinių transporto priemonės vairavimo kursus bei išlaikyti atitinkamus egzaminus, tačiau siūlys Seimui įstatymo projektą tobulinti.

Vyriausybei siūloma skirti dar 42,3 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ bei A. Meškinio tilto per Nerį Kaune rekonstrukcijai. Sprendimą Vyriausybė ketina priimt itrečiadienį.   Susisiekimo ministerijos prašymu lėšos būtų skirtos dvigubos – civilinės ir karinės – paskirties transporto infrastruktūros projektams, kuriems pritrūko lėšų.

Vyriausybė uždraudė gyventojams uogauti ir grybauti valstybės saugomose teritorijose – nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, kurie nesiriboja su kaimais ar viensėdžiais. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtą Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai priimti trečiadienį.

Trečiadienį Vyriausybė patikslino nutarimą „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą“, jį papildant nuo liepos 1 d. įsigaliojančiu naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymu. Ministrų kabinetas nustatė savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygas, dienpinigių dydžius ir dienpinigių skyrimo ir išlaidų kompensavimo tvarką.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė Seimui pateikti įstatymų pakeitimo projektą, kuriuo norima sudaryti sąlygas vystyti Lietuvos žaliųjų obligacijų rinką ir padėti verslui bei valstybei lengviau pritraukti finansavimą tvarioms investicijoms.

Vyriausybė priėmė galutinį sprendimą dėl europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl A. Kubiliaus kandidatūros prieš porą savaičių. Antradienį pretendentą į eurokomisarus patvirtino ir Seimas. Pats A. Kubilius anksčiau yra teigęs, jog orientuotųsi į EK portfelius, susijusius su užsienio ir gynybos politika. Anot jo, kol kas kitos Bendrijos valstybės, paskyrusios kandidatus į EK, siekia ekonominių portfelių.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad konservatorių sėkmės Seimo rinkimuose atveju imtųsi atsakomybės dar kartą vadovauti Vyriausybei. „Toks dabar yra mūsų matymas. Tai yra iš esmės deklaruota rinkiminiu sąrašu ir tuo, kad aš tą sąrašą vedu. Tai reiškia, kad jeigu konservatoriai formuos koaliciją, tai taip – tikėtina, kad tuomet koalicijos partneriams bus siūlomas toks variantas, jog Vyriausybei vadovaučiau aš“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

Vyriausybė pritarė valstybės valdomo Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) pertvarkai į akcinę bendrovę. Sprendimui dar turės pritarti parlamentas. Pertvarką nuo 2025 m. liepos 1 d. numatantį nutarimą Ministrų kabinetas priėmė trečiadienį. Projektus planuojama teikti Seimo rudens sesijoje. Po kelių įmonių sujungimo nuo praėjusių metų sausio veikiantis ŽŪDC administruoja valstybės informacinius išteklius, kuriuose saugomi šalies žemės ūkio duomenys.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Seimui rudenį siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą – sesijos darbų programą. Tarp svarbiausių planuojamų įgyvendinti projektų – kitų metų valstybės biudžeto projekto pateikimas, pensijų kaupimo sistemos pokyčiai, mokesčių sistemos peržiūra, taip pat įstatymas dėl Tauragės ir Šilalės karinių poligonų įsteigimo bei ratifikuojamas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl gynybos.

Vyriausybė trečiadienį nutarė reorganizuoti globos namus „Užuovėja“, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad VVTAĮT pereis visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Vyriausybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 15,5 proc., vietoje planuotų 10 proc. Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo numatyta pasiekti, kad 2024 m. pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į sutarimus, nuo šių metų rugsėjo mokytojų darbo užmokestis turėjo kilti ne mažiau kaip 10 proc.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja dar metams pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, laikinosios apsaugos terminą siūloma pratęsti iki 2026 metų kovo 4 dienos. Dabar ši apsauga nustatyta iki 2025 metų kovo. Migracijos departamento duomenimis, kasdien registruojama po 30–40 naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu daugiau kaip 44,3 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį svarstys nutarimą, kuriuo siūloma pritarti globos namų „Užuovėja“ reorganizacijai, juos prijungiant prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT). Nutarimo projekte numatoma, kad pritarus šiam siūlymui VVTAĮT pereitų visos reorganizuojamos įstaigos teisės ir pareigos. 2023 m. buvo atlikta „Užuovėjos“ funkcijų peržiūra, kurios metu dalies paslaugų atsisakyta – liko tik Pagalbos centro teikiamos paslaugos.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys dar metams pratęsti Ukrainos karo pabėgėliams suteikiamą laikinąją apsaugą. Šiuo metu išduodami leidimai gyventi galioja iki 2025 m. kovo 4 d., priėmus Vyriausybės nutarimą jie būtų pratęsiami dar metams.