Žemės ūkio ministerijos siūlymas daržovių auginimą Lietuvos šiltnamiuose pripažinti viešuoju interesu ir šiltnamiams atpiginti energiją sulaukė aštrios laisvosios rinkos puoselėtojų kritikos. ES šalys randa būdų, kaip paremti šiltnaminių daržovių augintojus, o Lietuvoje šiltnamiai vienas po kito bankrutuoja. Jų atstovai pabrėžia, kad pagalba šiam griūvančiam ūkiui būtų naudinga pirmiausia vietos vartotojams.
Importinės daržovės pabrangtų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą, kuriuo siūloma žemės ūkio sektoriui nustatyti specialius elektros, šilumos energijos ir gamtinių dujų tarifus. Mažinti energijos kainas pirmiausia norima bankrutuojančių šiltnamių ūkiui.
„Svarbiausia, kad nauda būtų ne tik šiltnamiams, bet ir vartotojams. Jei Vyriausybė nepriims atitinkamų sprendimų šiam sektoriui pagelbėti, kitais metais šiltnamių nebeliks. O nelikus vietos konkurentų už importinę produkciją mokėsime du ar tris kartus brangiau. Ką tuomet sakys laisvosios rinkos ekspertai ir kieno interesus jie gins?!“ –neišvengiamą šiltnamių griūtį nesulaukus paramos prognozuoja didžiausio Lietuvos šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ generalinis direktorius Donatas Montvila.
Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo Antano Šležo, anksčiau šalies rinkoje buvo apie trečdalį importinių šiltnaminių daržovių, o dabar jų – iki 70 proc. D.Montvila įsitikinęs, jog šalies šiltnamiai tiesiog naikinami. „Pavėluotai atsigręžta į šiltnamių ūkį. Tačiau bent dabar radus tam tikrų paramos mechanizmų, galima būtų likusiems atsitiesti ir suteikti galimybių gyventojams valgyti savo krašte išaugintą produkciją. Kai žlugs vietos gamintojai, bus atvertos durys užsienio investuotojams ir jiems sudarytos palankios verslo sąlygos“, – apmaudo neslėpė bendrovės „Kietaviškių gausa“ vadovas.
Neišgali investuoti
Brangstant energetiniams ištekliams, kurie sudaro daugiausia (iki 70 proc.) šiltnamiuose auginamos produkcijos sąnaudų, šalies šiltnaminių daržovių augintojai atsidūrė aklavietėje. Nuostolingai dirbančios bendrovės neišgali siekti europinės paramos ir investuoti į šiltnamių atnaujinimą, todėl negali taupyti energijos.
„Per pastaruosius 2 metus vien dėl dujų pabrangimo mūsų bendrovės išlaidos padidėjo 2,6 mln. Lt. Nebeprisimename, ar mūsų šiltnamių kompleksas kada nors buvo gavęs tiek pelno. Jau 6 metai, kai mes neturime jokio pelno, todėl negalime investuoti, bankas neskolina nė cento“, – aiškino D.Montvila. Anot A.Šležo, visus senus šalies šiltnamius būtina atnaujinti, tačiau jiems visiems stinga lėšų. „Dujų kainos mūsų šalyje didesnės nei ES. Būtina taupyti energiją, bet kaip tai padaryti? Šiam sektoriui buvo numatyta galimybė gauti ES investicinę paramą – 1,3 mln. eurų vienam projektui. Tačiau nė vienas šiltnamis tuo nepasinaudojo, nes neišgalėjo“, – dėstė Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas.
Šiltnamių nuostolius pernai padidino ir vartotojų panika dėl Europoje išplitusios E. coli
infekcijos. Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, negavusių daržovių augintojų patirtiems nuostoliams skirtų kompensacijų. Tvirtinama, kad lietuviams parama neskirta, nes jie nebuvo susivieniję į gamintojų grupes. Be to, šalyje nėra ir tokių nuostolių nustatymo tvarkos.
Konkurentai turi mokesčių pranašumų
Iki 2007 m. šiltnamiai buvo dotuojami kompensuojant trečdalį sąnaudų energetiniams ištekliams. Vėliau Briuselis uždraudė teikti subsidijas ir rekomendavo ieškoti kitokių paramos būdų.
D.Montvila pabrėžė, kad šiltnamiai neprašo išskirtinių sąlygų, tik galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitų šalių augintojais, kurie vienaip ar kitaip yra remiami. „Štai Lenkijoje, iš kurios į mūsų rinką plūsta daržovės, taikomas nedidelis pridėtinės vertės mokestis. Olandijoje šiltnamiai sutelkti viename maždaug 10 000 ha plote, kur valstybė įrengusi visą infrastruktūrą. Suomiai, stodami į ES, išsikovojo geras išmokas šiltnamiams – 13 eurų už kvadratinį metrą. Anksčiau ši parama buvo dar didesnė. O mes visiškai užmiršome šiltnamių ūkį“, – nusivylimo neslėpė A.Šležas.
Anot Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo, kai Briuselyje buvo keltas šis klausimas, sulaukta užuominų perimti kitų šalių patirtį ir šiltnamius remti taikant lengvatinius mokesčių tarifus. Lietuvoje buvo sutarta, kad visam daržovių sektoriui nuo 2009-ųjų pradžios PVM bus sumažintas iki 5 proc. Tačiau po naktinės mokesčių reformos PVM išaugo iki 21 proc. „Kad vartotojai ir šaltuoju metų laiku galėtų valgyti vietos produkciją, šiltnaminių daržovių auginimą reikėtų pripažinti viešuoju interesu ir taikyti mokesčių lengvatas“, – sakė A.Šležas.
LLRI pažėrė kritikos
Dvejus metus aptarinėjamą pasiūlymą gelbėti šiltnamių ūkį ŽŪM pagaliau ketina teikti svarstyti Vyriausybei. Tokiam projektui kritikos pažėrė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, o premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar siūlymas daržovių šalyje auginimą pripažinti viešuoju interesu yra racionalus.
Laisvosios rinkos puoselėtojai mano, kad šis ŽŪM parengtas projektas yra neskaidrios teisėkūros ir protekcionizmo pavyzdys, kuris būtų įgyvendinamas gerinant vienos ūkio šakos padėtį visų kitų šakų ir gyventojų sąskaita. „Tai, kad nutraukus valstybės paramą žemės ūkio veikla tapo nuostolinga, o esant nuostolingai gamybai bankai atsisako kredituoti investicinius projektus, dar nereiškia, jog valstybė turėtų įteisinti specialius energijos tarifus žemės ūkio sektoriui“, – ŽŪM projektui nepritarė laisvosios rinkos ekspertai.
Daržovių augintojai LLRI pataria įsigilinti į žemės ūkio specifiką ir pasidomėti, kiek ir kaip jis remiamas kitose ES šalyse. Pasak A.Šležo, žemės ūkyje palyginti nedaug suvartojama energijos, todėl taikant mažesnį tarifą visam šiam sektoriui vartotojas to beveik nepajustų. O jei energija būtų atpiginta tik šiltnamiams, jos kainos vartotojams beveik nesikeistų. „Jei visam žemės ūkio sektoriui elektros, dujų ir šilumos kaina būtų sumažinta 20–30 proc., tai būtų apie 20–30 mln. Lt. O šiltnamių ūkiui, kuriam labiausiai reikia energijos, tektų tik 3–5 mln. Lt. Dėl ko kelti aistras?!“ – retoriškai klausė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovas.
Parama būtina
Rimantas Krasuckis,
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius
Reikia tikėtis, kad LLRI, ministerijos pagaliau suvoks, kad reikia remti tai, kas išauginama savo krašte. Bet jei partneriai nuspręs, kad lietuviams nereikia šviežių vietinių daržovių, tada valgysime bananus. Kitos ES šalys visam žemės ūkiui taiko lengvatinius energetinių išteklių tarifus. Mes pirmiausia norėtume palengvinti šiltnamių padėtį. Tiesiogiai subsidijuoti negalime, todėl vienintelis būdas – taikyti mokesčių lengvatas. Šiltnamiai anksčiau buvo dotuojami, kol tą daryti uždraudė ES. Reikia pabrėžti, kad sumažinus energijos sąnaudas šiltnamiai gebėtų atsinaujinti ir taupyti energiją, o daržovių vartotojai galėtų rinktis lietuvišką produktą. Nenukentėtų ir energijos vartotojai, nes tarifų padidėjimas būtų labai menkas – 0,01 proc.
V. Tavorienė
